Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovams R. V., K. V., I. V. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. V. (buvusi pavardė V.) dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo realaus įvykdymo, priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorio (dovanojimo sutarties) ginčijimo ir restitucijos taikymo bei uzufrukto panaikinimo, priverstinės hipotekos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nordea Bank AB (dabar Luminor Bank AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. V., K. V., I. V. dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo realaus įvykdymo, priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorio (dovanojimo sutarties) ginčijimo ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) bei prašymu dėl uzufrukto panaikinimo, priverstinės hipotekos nustatymo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-05 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotas atsakovams R. V. ir K. V. priklausantis nekilnojamasis turtas (daiktai), o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 213 566,40 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove. Taip pat areštuotas atsakovei I. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir jį apsunkinti.Atsakovai R. V. ir K. V. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas reikalavimo pagrįstumas, nes 2017-10-19 ekspertizės aktu Nr. 11-1944(17) nustatyta, jog K. V. parašai 2009-07-09 laidavimo sutartyje, taip pat 2010-09-15 ir 2011-12-08 papildomuose susitarimuose buvo suklastoti, o ieškovė, remdamasi atsakovų pasirašytomis laidavimo sutartimis, neįgyvendino jai tenkančios pareigos įrodyti, kad 2011-12-08 laidavimo sutartį pasirašė R. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-04 nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-10-20 nutartimi atmetė atsakovų atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodęs, kad R. V. teiginiai, susiję su jo parašo suklastojimu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Toks teismo išaiškinimas reiškia, kad tokio pobūdžio argumentai nenagrinėjami priimant tarpinio pobūdžio procesinius sprendimus, šiuo atveju – sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismo vertinimu, eksperto išvada nėra išimtinė įrodinėjimo priemonė, o tik vienas iš įrodymų byloje, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Kadangi eksperto išvada teismo dar nebuvo analizuota ir vertinta kitų įrodymų kontekste, remiantis vien teismo ekspertizės išvados duomenimis nėra teisinio pagrindo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai R. V. ir K. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-04 nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pagal byloje surinktus naujus įrodymus akivaizdu, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtino ieškovo reikalavimo pagrįstumo.2017-10-19 ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovai K. V. ir R. V. ginčytinų sandorių nesudarė, nes jų parašai buvo suklastoti. Be to, R. V. 2011-12-08 laidavimo sutarties objektyviai negalėjo pasirašyti, nes tuo metu buvo išvykęs į sporto stovyklą Latvijos respublikoje – tai pagrindžia ne tik papildomai su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir kartu su R. V. sporto stovykloje dalyvavę liudytojai.Ieškovės ieškinio pagrindas yra atsakovų pasirašytos laidavimo sutartys, todėl nesant įrodymų, kad atsakovai šias laidavimo sutartis pasirašė, išnyko viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškovo reikalavimo pagrįstumas.Kadangi laidavimo sutartys yra suklastotos, o jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių laidavimo sutarčių pasirašymą, išskyrus ekspertizės aktą, nėra ir objektyviai negali būti, atsakovams atsakomybė šiuo pagrindu kilti negali.Teismas negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-20 nutartimi, nes tuo metu dar nebuvo pateikti nauji įrodymai, pagrindžiantys sutarčių klastojimo faktą. Be to, nebuvo pateikti duomenys apie R. V. nebuvimą Lietuvos Respublikoje.Ieškovė Luminor Bank AB atsiliepime prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų R. V. ir K. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymai apie kurias bus pateikti vėliau. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Atsakovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų, nes nėra pagrindo remtis vien tik ekspertizės aktu, kurio teismas nevertino ir neanalizavo kitų įrodymų kontekste.Atsakovų atskirojo skundo teiginiai dėl eksperto išvados pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokie argumentai negali būti vertinami priimant tarpinio pobūdžio procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017-10-20 priimtoje nutartyje Nr. e2-1284-196/2017.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantų atskirojo skundo argumentus bei ieškovės atsiliepime išdėstytą poziciją, sprendžia, kad skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių sutaptis leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir galimybės, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, buvimas. Atitinkamai, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas arba išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui.Nagrinėjamoje byloje apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teigdami, jog dėl pasikeitusių aplinkybių (2017-10-19 ekspertizės akto, kuris, apeliantų vertinimu, patvirtina jų parašu suklastojimą, gavimo) nebeliko pirmosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė tokį apeliantų prašymą, konstatuodamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-10-20 nutartimi jau buvo įvertinęs apelianto R. V. teiginius dėl jo parašo suklastojimo. Šie teiginiai bei eksperto išvada, kaip vienas iš įrodymų byloje, bus teismo vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje ir jie nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Apeliantai atskiruoju skundu iš esmės pakartoja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo argumentus bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-20 nutartimi, nes tuo metu dar nebuvo pateikti nauji įrodymai, pagrindžiantys sutarčių sudarymo klastojimo faktą ar apelianto R. V. buvimą Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.Lietuvos apeliacinis teismas 2017-10-20 nutartimi, be kita ko, jau buvo įvertinęs apelianto R. V. teiginius dėl jo parašo suklastojimo ir konstatavęs, kad šie teiginiai pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokio pobūdžio argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Taigi, nagrinėjamu atveju preliminarus ieškinio pagrįstumas, kaip būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jau buvo įvertinta apeliacine tvarka, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-20 nutartis yra galutinė ir neskundžiama (CPK 151 str. 2 d., 331 str. 6 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio (jų taikymo arba panaikinimo), nereiškia tapataus vertinimo, kaip ir sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo galimybės, o būtent to apeliantai iš esmės ir siekia. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Dar daugiau, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo (o nagrinėjamu atveju – jas panaikinti dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo) tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Tokių aplinkybių dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo nagrinėjamoje byloje konstatuoti negalima.Apeliantų cituojama eksperto išvada taip pat nevertintina iš esmės, priimant tik tarpinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ši išvada bus tiriama pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą iš esmės. Jokių kitų argumentų, leidžiančių spręsti, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko pagrindas nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus vertinti kaip preliminariai (prima facie) pagrįstus, apeliantai neįvardijo. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso įstatymo normas. Todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.