Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Profitas“, dėl reikalavimo įvykdyti prievolę pagal paslaugų tarpininkavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo įpareigoti atsakovę uždarąja akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Profitas“ sumokėti UAB „Laimita“ 650 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Laimita“ ieškinį paliko nenagrinėtu ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Profitas“ 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad jeigu į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta ieškovas, teismas ieškinį palieka ieškinį nenagrinėtą, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

2.3. Teismas pažymėjo, kad CPK reglamentuoja ne visus su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusius klausimus. Tais atvejais, kai situacijos tiesiogiai nereglamentuoja įstatymas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis tiek su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

2.4. Teismas vertino, kad šioje situacijoje ieškovės atstovas du kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir tripliką, be to atstovas abu kartus dalyvavo posėdžiuose, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais atsakovės atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovės atstovas advokatas R. K. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

3.2. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 1 d. EPP sistemoje proceso šalims įteiktas pranešimas, kad 2023 m. sausio 25 d. 11 val. Klaipėdos apylinkės teisme teisėjas S. Z. nagrinės civilinę bylą Nr. e2-8415-639/2021 ir kartu su pranešimu buvo atsiųsti prisijungimo prie vaizdo konferencijos kodai. Gautą pranešimą ieškovės atstovas persiuntė savo atstovaujamai ir ketino teismo posėdyje dalyvauti. Pažymi, kad turint informaciją apie numatytą teismo posėdį, paprastai kiekvieną dieną nebežiūrima į civilinę bylą per EPP sistemą kadangi duomenų, kad būtų pakeista teismo posėdžio data nebuvo gauta, bent jau taip nėra įvardijama ar papildomai pranešamą apie teismo posėdžio datos pakeitimą EPP sistemoje.

3.3. Papildomai pažymi, kad 2022 m. gruodžio 2 d. buvo išsiųstas dar vienas pranešimas, kad ši byla bus nagrinėjama būtent 2023 m. sausio 17 d. 11 val. prisijungimo kodai paliekami tie patys, tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 2 d. pranešime nėra įvardijama, kad numatytas 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdis yra atšaukiamas.

3.4. Nurodo, kad advokatas 2023 m. sausio 17 d. numatytame teismo posėdyje nebūtų galėjęs dalyvauti, nes 2023 m. sausio 17 d. 9.30 val. dalyvavo teismo posėdyje Klaipėdos apygardos teisme, kurioje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-606/2023, ginant teisiamąją R. M.. Šios bylos nagrinėjimas buvo paskirtas iki šiam teismui paskiriant nagrinėti civilinę bylą. Mano, kad Klaipėdos apylinkės teismui turėjo būti žinomas advokato užimtumas baudžiamojoje byloje ir tuo pačiu metu neturėjo būti skiriama nagrinėti kita civilinė byla.

3.5. Ieškovė ir jo atstovas, nebūtų buvę suklaidinti paties teismo, dėl teismo posėdžio datos, būtų teismo prašę 2023 m. sausio 17 d. numatytą civilinės bylos nagrinėjimą atidėti ir pateikti duomenis apie užimtumą numatytoje baudžiamojoje byloje. 2023 m. sausio 17 d. advokatas R. K. pateikė teismo prašymą su paaiškinimu ar teismo posėdis numatytas 2023 m. sausio 25 d. yra atšauktas, tačiau teisėjas priimta rezoliucija pranešė, kad joks 2023 m. sausio 25 d. posėdis nebuvo numatytas, nors EPP sistemoje 2022 m. gruodžio 1 d. išsiųstas teismo pranešimas apie numatomą posėdį 2023 m. sausio 25 d. 11 val.

3.6. Nagrinėjamu atveju, teisėjas skirdamas bylą į teismo posėdį neatsižvelgė į šalies atstovo užimtumą kitose byloje, išsiųsdamas skirtingomis datomis du pranešimus apie numatomus du skirtingas teismo posėdžio datas, suklaidino proceso šalį – ieškovę ir jo atstovą, prieš priimant skundžiamą teismo nutartį net nebuvo mėginta komunikuoti, ar pažiūrėti advokato užimtumą kitose bylose, dėl šių priežasčių netinkamai taikė CPK 246 straipsnį ir paliko ieškinį nenagrinėtu.

3.7. Pažymi, kad šioje byloje ieškinio reikalavimo suma yra 650,00 Eur, o priteistos bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija ieškinio sumą, byla nagrinėta nuotoliniu būdu, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, jau vien šiuo aspektu priteistos bylinėjimosi išlaidos aiškiai per didelės.

4. Atsakovės UAB „Profitas“ atstovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atkreipia dėmesį, kad nei apeliantės vadovė, nei atstovas (advokatas) neatvyko jau į pirmąjį šios civilinės bylos teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2022 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, kito teismo posėdžio datą paskyrė 2023 m. sausio 17 d. ir CPK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliantės atstovui už neatvykimą i teismo posėdį paskyrė 100,00 Eur baudą. Todėl apeliantės atstovui kaip profesionaliam teisininkui jau vien iš nurodytos nutarties turinio nuėjo būti suprantama, kad kito teismo posėdžio data yra 2023 m. sausio 17 d.

4.2. Nurodo, kad apie tai, jog paskirtas kitas teismo posėdis 2023 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovą papildomai informavo 2022 m. gruodžio 2 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu.

4.3. Pažymi, kad gavęs baudą už neatvykimą į 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį, apeliantės atstovas 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, kuriame patvirtino, kad yra gavęs ir peržiūrėjęs 2022 m. lapkričio 30 d. teismo nutartį. Vadinasi, iš paties apeliantės atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinio yra aišku ir dėl to nėra jokio ginčo, kad jam buvo žinomas tiek 2022 m. lapkričio 30 d. teismo nutarties turinys, tiek 2022 m. gruodžio 1 d. teismo pranešimo turinys, kuriame kito teismo posėdžio data buvo nurodyta 2023 m. sausio 25 d.

4.4. Nurodo, jog CPK 7 straipsnyje nurodyta, kad ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, esą teismo posėdžių sekretorė, teisėjo padėjėjas ar pats teisėjas turėjo asmeniškai informuoti apeliantės atstovą apie kito teismo posėdžio datą, kuri apeliantės atstovui ir taip turėjo būti aiški vien iš 2022 m. lapkričio 30 d. teismo nutarties turinio.

4.5. Akcentuoja, kad į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą patyrė 840,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į apeliantės ir jos atstovo procesinį elgesį buvo pagrįstai priteistos atsakovei iš apeliantės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taip pat CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

9. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

10. Ieškovės atstovas atskirajame skunde nurodo, kad buvo teismo suklaidinti dėl paskirto teismo posėdžio 2023 m. sausio 25 d. ir dėl šių priežasčių nedalyvavo teismo paskirtame posėdyje 2023 m. sausio 17 d. Be kita ko, 2023 m. sausio 17 d. ieškovės atstovas dalyvavo kitame teisiamajame posėdyje ir nebūtų galėjęs dalyvauti šios civilinės bylos nagrinėjime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atstovo argumentais.

11. Informacinės teismų sistemos LITEKO nagrinėjamos civilinės bylos proceso kortelės duomenimis nustatyta, kad į teismo paskirtą 2022 m. lapkričio 30 d. posėdį ieškovės atstovas neatvyko dėl ligos (byloje pateikta medicininė pažyma). Tuo metu teisėjas paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2023 m. sausio 17 d. Kaip matyti iš bylos proceso kortelės teismo posėdžių sekretorė 2022 m. gruodžio 1 d. išsiuntė pranešimus tiek ieškovės atstovui, tiek atsakovės atstovui per EPP dėl teismo posėdžio vyksiančio 2023 m. sausio 25 d., o sekančią dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. vėl išsiųsti pranešimai ieškovės atstovui bei atsakovės atstovui nurodant, kad teismo posėdis vyks 2023 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 17 d. ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu.

12. Nagrinėjamu atveju egzistavo įstatyme numatytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečios bylos proceso eigos, šalies, neatvykusios į teismo posėdį, elgesio proceso metu ir šios įstatymo normos pagrindu palikdamas ieškinį nenagrinėtą priėmė pernelyg formalų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės atstovas, nustatytu terminu nevykdydamas procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir (ar) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovės atstovas 2023 m. sausio 17 d. dalyvavo teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-606/2023. Įvertinus civilinio proceso, pradėto ieškovės ieškinio pagrindu, eigą, kai dėl klaidos neatvyko į teismo posėdį, sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Bylos procesą pagal ieškinį dėl reikalavimo įvykdyti prievolę pagal paslaugų tarpininkavimo sutartį ieškovė inicijavo pateikdama ieškinį dar 2022 metų birželio mėnesį. Procesas užsitęsė dėl įvairių objektyvių aplinkybių, tačiau nėra pagrindo teigti, kad proceso metu ieškovė ar jos atstovas nebuvo nerūpestingas, nenustatyta jokių bylos proceso vilkinimo ar pasyvumo atvejų.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus šalies elgesį proceso metu, bylos proceso stadiją, užsitęsusią proceso trukmę, prioriteto formaliesiems aspektams suteikimas šiuo atveju paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovės atstovas, neatvykdamas į teismo posėdį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovės ir jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį vertintinas kaip vienkartinis neatidumo atvejis, ir, nors ši neatvykimo priežastis pagal CPK nuostatas formaliai nelaikoma svarbia priežastimi, tačiau, turint omenyje bendrą šalies procesinio elgesio kontekstą, pernelyg formalizuotas vienkartinio elgesio atvejo vertinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau, turint omenyje šio proceso trukmę, taip tik dar labiau užsitęstų ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių, teismo išlaidos, laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.