- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- I2-1064-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-20245-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. patikslintą ieškinį (skundą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - A. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (skundu) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja patikslintame ieškinyje (skunde) nurodo, kad 2019 metų gegužės 20 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato darbuotoja A. L. savo pranešime nurodė nebūtus dalykus, t. y. kad pareiškėja kažkuriam iš kaimynų kerštauja, renka šunų ekskrementus ir deda juos prie durų, gadina dūris.
Pareiškėja nurodo, kad jokių durų niekada nėra gadinusi. Pareiškėja vertina, kad policijos pareigūnė melavo apie tai, kad mėtėsi pareiškėjos šiukšlės ir kiti daiktai, kad pareiškėja sakė „užsiiminėjate š..“, kad pareiškėja triukšmauja, kad kažkas teigė, jog pareiškėja šūkavo.
Pareiškėja paaiškina, kad minėtą dieną jokio to aukšto kaimyno namuose nebuvo. Kito aukšto kaimynės pareiškėjai nurodė, kad nieko apie ją pareigūnei nesakė. Jeigu kaimynės melavo, tuo atveju pareigūnė atsakinga dėl to, kad neatskleidė kaimynių asmens duomenų ir nesurinko įrodymų apie tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių pareigūnės veiksmų patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, patyrė daug blogų emocijų, pablogėjo jos miego kokybė, teko gerti raminamąsias arbatas. Pareiškėja jaučiasi pažeminta.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (skundą), kuriame prašo jį atmesti.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2019 m. gegužės 20 d. policijos pareigūnus prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pasitiko UAB „Mano būstas“ administratorius G. K., kuris paaiškino, kad prieš keletą mėnesių buvo nusiųstas laiškas gyventojai iš (duomenys neskelbtini) buto, kad jeigu iki 2019 m. gegužės 20 d. moteris nesutvarkys bendro naudojimo patalpų (bendro naudojimo balkono bei koridoriaus), jos daiktai bus išnešti bei išmesti, Nuėjus į (duomenys neskelbtini) aukštą, koridoriuje stovėjo moteris, prie kurios priėjus policijos pareigūnai prisistatė ir paklausė moters ar ji ruošiasi tvarkyti bendro naudojimo balkoną bei koridorių, kuriuose matėsi daug įvairių daiktų, kurie akivaizdžiai matėsi, kad nėra naudojami (visur aplinkui mėtėsi pirštinės, batai, nenaudojami suplyšę lagaminai ir daug kitų šiukšlių), moteris atsakė, kad tai yra jos daiktai ir ji nieko netrauks, pasakė „man nerūpi kažkokie jūsų sugalvoti duri įstatymai, šūdais užsiiminėjant, nieko aš netrauksiu“ ((duomenys neskelbtini)).
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. l d.).
Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose.
Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovui, siekiančiam civilinės atsakomybės valstybei taikymo, reikia įrodyti, kad patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek nurodė ieškinyje, taip pat, kad tokios žalos atsiradimą priežastiniu ryšiu nulėmė neteisėti procesiniai veiksmai. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-33772006).
Atsakovas byloje prašo taikyti senaties terminą.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad bendro naudojimosi patalpose nesimėtė jokios šiukšlės, jokios pirštinės. Pareiškėjos daiktai buvo sudėti ir gražiai uždengti baltu celofanu. Dėl policijos pareigūnės veiksmų pareiškėja patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Pareiškėja gėrė vaistažolių raminamąsias arbatas. Tokia savijauta tęsiasi iki šiol, kol nėra išaiškinti kaltininkai. Pareiškėja patvirtino, kad kaimynai skundžiasi jos elgesiu. Dėl kaimynų elgesio ir veiksmų pareiškėja taip pat patiria neigiamų išgyvenimų bei konfliktuoja su jais. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėja kreipėsi ir į kitas institucijas, tačiau jos atsisakė pradėti tyrimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Atstovė paaiškino, kad ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja pateikė laiku, nepraleidusi senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino padarytą klaidą dėl ieškinio užregistravimo.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad policijos pareigūnė vykdė savo funkcijas. Pati pareiškėja nenurodė, kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė pareigūnė ir neįrodė, kad pareiškėja patyrė žalą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas iš karto po įvykio, pareiškėjos ji nepažįsta ir nurodė tik tai, ką jai papasakojo sutikti laiptinėje kaimynai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007).
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas prieš pareiškėją veikė laikydamasis šių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė A. L. 2019 m. gegužės 20 d. surašydama tarnybinį pranešimą, nurodė apie pareiškėją „nebūtų dalykų“, t. y. kad pareiškėja kažkuriam iš kaimynų kerštauja, renka šunų ekskrementus, deda juos prie kaimynų durų, taip pat gadina duris. Pareiškėjos vertinimu, toks pareigūnės melas ir galimai apie pareiškėją tikrovės neatitinkančios informacijos pasakiusio asmens tapatybės neatskleidimas yra neteisėti pareigūnės veiksmai.
Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 5 straipsnį, policijos uždaviniai, be kita ko, yra – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Viena iš policijos pareigūnų pareigų yra numatyta Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame teigiama, kad pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Skunde pareiškėja teigia, kad policijos pareigūnė nurodydama melagingą informaciją apie pareiškėją ir nenurodydama asmens jai suteikusio tokią melagingą informaciją apie pareiškėją, tinkamai nevykdė savo pareigų.
Policijos įstatymo 25 straipsnis 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 67 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d., 12:34 val. įregistruotas pranešimas apie tai, kad UAB „Mano būstas“ darbuotojas prašo policijos pagalbos, kadangi konfliktuoja su gyventoja dėl šiukšlių išvežimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 20 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu G. G. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) policijos pagalbos prašo „Mano būstas“ administratorius dėl gyventojos, kuri neleidžia išvežti bendrojo naudojimo patalpoje esančių daiktų. Atvykus minėtu adresu prie laiptinės juos pasitiko „Mano būstas“ administratorius G. K., kuris paaiškino, kad prieš keletą mėnesių buvo nusiųstas laiškas gyventojai iš (duomenys neskelbtini) buto, kad jeigu iki 2019 m. gegužės 20 d. moteris (teismo pastaba - A. A.) nesutvarkys bendro naudojimo patalpų (bendro naudojimo balkoną bei koridorių), jos daiktai bus išnešti bei išmesti. Jiems nuėjus į (duomenys neskelbtini) aukštą, koridoriuje stovėjo moteris, prie kurios priėjus prisistatėme ir paklausėme moters ar ji ruošiasi tvarkyti bendro naudojimo balkoną bei koridorių, kuriuose matėsi daug įvairių daiktų, kurie akivaizdžiai matėsi, kad nėra naudojami (visur aplinkui mėtėsi pirštinės, batai, nenaudojami suplyšę lagaminai ir daug kitų šiukšlių), moteris atsakė, kad tai yra jos daiktai ir ji nieko netrauks, pasakė, „man nerūpi kažkokie jūsų sugalvoti durni įstatymai, šūdais užsiiminėjat, nieko aš netrauksiu“. Mums paaiškinus, kad jeigu moteris jų akivaizdoje nesutvarkys netvarkos, „Mano būstas“ darbuotojai išneš minėtus daiktus ir sutvarkys bendro naudojimo patalpas. Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris pastoviai triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus. Jiems bendraujant su piliete pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba prisistatyti, moteris kategoriškai atsisakė ir pasakė: „nieko aš jums neteiksiu, neprivalau to daryti, neprivalau ir prisistatyti, nesitrauksiu nuo balkono kol jūs čia visi stovėsit“, jiems moters dar 2 kartus pareikalavus prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, moteris stovėjo ir į jų reikalavimus visiškai nereagavo, būdama viešoje vietoje (koridoriuje) šukavo, rėkavo. „Mano būstas“ darbuotojams pradėjus nešioti daiktus besimėtančius koridoriuje bei balkone, moteris pradėjo atiminėti iš jų daiktus, taip trukdydama jiems dirbti, moteriai buvo paaiškinta, kad jeigu ji nenusiramins ir toliau puls „Mano būstas“ darbuotojus, ji bus sulaikyta ir prieš ją bus panaudota fizinė prievarta bei spec. priemonės. Moteris toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, rėkavo, bandė atimti daiktus griebdama už rankų darbuotojus bei juos stumdydama, bandydama juos išvaryti iš koridoriaus, tuomet, jiems pradėjus naudoti fizinę jėga (bandant paimti moterį už rankų), moteris atsisuko į ją ir dešine ranka bandė jai suduoti į veido sritį, kadangi laikėsi saugaus atstumo bei tikslingų ir nuoseklių taktinių veiksmų, smūgio išvengė, moteriai buvo užsuktos rankos už nugaros, uždėti antrankiai. Sulaikyta moteris buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) policijos komisariate moteris prisistatė kaip A. A. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Šia aplinkybes patvirtina ir vyriausiojo patrulio G. G. tarnybinio pranešimo duomenis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. V. 2019 m. gegužės 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. A. (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad ji, 2019 m. gegužės 20 d., apie 12:34 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, UAB „Mano būstas“ darbuotojams trukdė atlikti darbus, atiminėjo iš jų daiktus (A. A. sendaikčius, suneštus nuo konteinerio atliekas), stumdė ir bandė išvaryti iš koridoriaus, o policijos pareigūnei A. L. bandant ją sudrausminti, ranka bandė suduoti policijos pareigūnei į veido sritį. Atsakomybė už administracinių nusižengimų padarymą numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. A. kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, nes pastarosios veikos neturi šių administracinių nusižengimų požymių.
Teismas atkreipia dėmesį, kad A. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. pažeidė viešąją tvarką, nes ji, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, UAB „Mano būstas“ darbuotojams trukdė atlikti darbus, atiminėjo iš jų daiktus (A. A. sendaikčius, suneštus nuo konteinerio atliekas), stumdė ir bandė išvaryti iš koridoriaus, o policijos pareigūnei A. L. bandant ją sudrausminti, ranka bandė suduoti policijos pareigūnei į veido sritį.
Tačiau dėl policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų papildomų aplinkybių, kad „Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris pastoviai triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus“, pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR taisyklės) 46 punktas numatė, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatus, gautus iš PPV modulio, patvirtina arba nedelsdamas užregistruoja Registro lango „Įvykis“ lauke „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“ ir, esant būtinumui, lauke „Papildoma informacija apie patikrinimą“. <...>. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad apie 2019 m. gegužės 20 d. 12 val. 34 min. fiksuotą administracinį nusižengimą, įvykio vietoje dirbusių pareigūnų lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“ pateikta informacija apie įvykio patikrinimo rezultatus, kur tarp papildomos su įvykiu susijusios informacijos buvo taip pat nurodyta, kad „Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris pastoviai triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus“.
Teismo posėdžio metu apklausta A. L. prašė vadovautis 2019 m. gegužės 20 d. jos tarnybiniu pranešimu, kadangi jame ji aiškiai ir tiksliai aprašė tos dienos įvykio aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad ji pareiškėjos asmeniškai nepažįsta, ir neturi jokio suinteresuotumo tarnybiniame pranešime nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Paaiškino, kad asmenų, kuriuos sutiko atvykusi į iškvietimą ir sutiko laiptinėje nurodyti negali, nes jų taip pat nepažįsta ir jie nenorėjo atskleisti savo tapatybės.
Remiantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, ANK 67 straipsnio 1 dalimi, taisyklių 48 punktu, teismas daro išvadą, kad pareigūnė turėjo teisę nurodyti ir papildomą informaciją apie patikrinimą.
Pažymėtina, kad nors kaip papildoma informacija apie 2019 m. gegužės 20 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal „Mano būstas“ darbuotojo pranešimą, nurodyta, kad sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris pastoviai triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus, administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šių nurodytų aplinkybių nebuvo pradėta.
2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu pati pareiškėja patvirtino, kad ji konfliktuoja su kaimynus, kad ne vieną kartą į (duomenys neskelbtini) buvo atvykę Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bei policijos pareigūnai ne tik dėl jos, bet ir kitų kaimynų elgesio. Pareiškėja teismo posėdyje neneigė, kad kaimynai yra nepatenkinti jos elgesiu, skundžia pareiškėją dėl jos bendro naudojimo patalpose laikomų daiktų, vadina jos daiktus šiukšlėmis, nors, pasak pareiškėjos, ji bendrosiose patalpose laiko brangius daiktus.
Nagrinėjamu atveju, tam, kad policijos pareigūnės veiksmus būtų galima vertinti kaip melagingų parodymų davimą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus vertinimo. Pareiškėja, teigdama, kad policijos pareigūnė atliko neteisėtus veiksmus, neatskleisdama asmenų, suteikusių jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nenurodė. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės A. L. veiksmų / tarnybinės veiklos, tačiau tyrimai nebuvopradėti. Teismas duomenų, kad atliekant pareigūnės tarnybinį veiklos patikrinimą būtų nustatyti kokie nors tarnybinės veikos pažeidimai, byloje nėra. A. L. veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareigūnė A. L., atlikdama savo tiesiogines funkcijas, veikė neteisėtai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėja neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, susijusias su policijos pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2188-14). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-520/2018 ).
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės veiksmų neteisėtumo konstatavimui pagrindo nėra.
Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuota vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. patikslintą ieškinį (skundą) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.