Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl 10 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo bei pagal atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui O. M. dėl 4500,00 Eur dydžio nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisėjo perskaityti N. M. parodymai, duoti 2018-06-01 medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-38544-18: „piniginės mūsų santaupos apie 20 000,00 Eur padalintos nebuvo, jie gulėjo spintose namuose, prie jų turėjome priėmimą mes abu ir galėjome jais disponuoti. 2017 metų rugsėjo mėnesį mano vyras minėtus pinigus paėmė ir paslėpė. Daugiau tų pinigų aš nemačiau. Ką jis darė su minėtais pinigais aš nežinau, bet man ir kitiems šeimos nariams jis gyrėsi, kad įsigijo butą Eišiškių m. Ar tikrai jis įsigijo butą aš nežinau“.

Pagarsinus parodymus N. M. paaiškino, kad apklausos metu ji viską paaiškino taip, kaip buvo iš tikrųjų, nurodant bendrą turėtą pinigų sumą. Bet po to pareigūnas patarė rašyti tik dėl 20 000,00 Eur, nes jis pretenzijų turi tik dėl šios sumos. Vaikas matė kaip ji perdavė O. M. pinigus dėžutėje. Jis matė pro langą. Bendrą biudžetą vedė maždaug iki 2017 m. gruodžio. 2018 metų kovą uždraudė jam pervedinėti pinigus į jos sąskaitą. Žinojo, kad ieškovas ketina pirkti butą, kai prasidėjo ginčai gegužės mėnesį. Iki to jis nieko pirkti neketino. Jos brolis D. susirašinėjo su A. M. 2018 metų gruodžio ar 2019 m. sausį.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad gyveno kaimynystėje su O. M. ir N. M.. Jie apie 6 metus kartu nebegyvena. O. M. paprašė paskolinti jam pinigų. Iš pradžių nenorėjo skolinti, nes pačiai neužtenka pinigų gyvenimui. Bet vėliau sutiko ir 2018 m. gegužės mėnesį parašė paskolos raštelį dėl 5000,00 Eur skolos. Jis grąžino pinigus anksčiau negu sutarė, maždaug rugsėjį. Parašė pakvitavimą, kad pinigus gavo. Jis nesakė kokiu tikslu skolinasi pinigus. Pati augina tris vaikus, tik vienas iš jų yra nepilnametis, turi vyrą – ūkininką. Pati dirba, gauna apie 700 - 800 Eur per mėnesį. Turėjo kažkiek santaupų, nes laikė ūkį, galėjo tokią sumą paskolinti. Gruodžio mėnesį konfliktavo su vyru ir jis išvarė ją iš namų. Tai jis jos vardu susirašinėjo su V. M.. Pati nieko nerašė. Nežino, ar O. M. ketino pirkti butą.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad šalys yra jo uošviai. Jų dukra yra jo žmona. Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu. Vasarą jį apklausinėjo policija dėl dingusių pinigų. Uošvis vieną kartą jam pasakė, kad sandėliuke medžio apdirbimo pastate, staklėse guli pinigai, bet kokie ten pinigai ir kiek nežinojo. Jis buvo išgėręs, sakė pinigus atiduoti T.. Apie tai sakė maždaug 2018 m. gegužės mėnesį. Nežino kas tuos pinigus paėmė. Į tą konfliktą nesigilino, nežino, ar pinigai buvo grąžinti. Tas pastatas nebuvo rakinamas, kiemo teritorija irgi nebuvo rakinama, vartai nebuvo uždaromi. Uošviai prieš tris metus normaliai gyveno. Būdavo, kad uošvis gyvendavo rūsyje. Apie jų šeimos biudžetą nieko nežino. O. M. konkrečios sumos nenurodydavo, tik sakė, kad nori pirkti butą ir turi pinigų, galėjo minėti 20 000,00 Eur sumą. Apie tai kalbėjo ir prieš policiją ir po to. Neprisimena, ar jis sakė, kad jam reikėjo būtent 10 000,00 Eur, bet į jų reikalus nesigilino.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad O. M. yra jo brolis. Santykiai su broliu geri, su atsakove anksčiau irgi buvo geri santykiai. Ieškovas sakė, kad pas juos dingo pinigai. Tai buvo maždaug 2018 metų rugsėjį. Jis nesakė kiek buvo pinigų, kur gulėjo pinigai irgi nesakė, taip pat nesakė kieno tai buvo pinigai. 2018-05-09 buvo paskolinęs broliui 10 000,00 Eur. Jis norėjo pirkti butą. Jie tuo metu gyveno viename name. Brolis grąžino jam 5000,00 Eur 2018 m. rugsėjo 4 d. Buto jis nenusipirko. Buvo apklausiamas policijoje dėl pinigų dingimo maždaug gegužės mėnesį. Skolindamas pinigus broliui paskolos raštelio nesurašė. Dirba, gauna minimalų atlyginimą, dar turi ūkį, pajamų nedeklaruoja.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad šalys yra jos tėvai. Žino, kad tėvai vedė bendrą biudžetą. Dalis pinigų gulėjo virtuvėje. Kai prasidėjo konfliktai, tėvas visus pinigus pasiėmė. Policija jos dėl pinigų neapklausinėjo, tik dėl smurto. 2018-05-26 buvo konfliktas, nes tėvas buvo girtas ir agresyvus. Brolis iškvietė policiją. 2018-05-27 konfliktas prasidėjo dėl to, kad jam išrašė šaukimą į teismą. Po santuokos nutraukimo tėvai ir toliau gyveno kaip šeima. Jie galutinai išsiskyrė maždaug 2017 m. rugsėjį, tėvas persikėlė gyventi į namo rūsį. 2018 m. vasarą brolis filmavo telefonu pokalbį su tėvu ir tėvas pasakė, kad namuose yra 63 000,00 Eur. Tuos pinigus kontroliavo tėvas, kai būdavo konfliktas, jis juos pasiimdavo. Kur tėvas slėpė pinigus nežino. Vieną dieną vyras jai pasakė, kad tėvas jam minėjo, kad turi 20 000,00 Eur ir pirks butą. Kai prasidėjo konfliktai, tėvas motinos prašė grąžinti 10 000,00 Eur ir tuomet jis išeis gyventi atskirai. Mama sakė, kad buvo pasiėmusi 37 000,00 Eur. Jis buvo pasipiktinęs, kad mama pasiėmė pinigus. Kai motina grąžino pinigus nematė, matė tik jos brolis. Dėl pinigų vagystės iš staklių nieko nežino. Kai atvažiavo policija, jie klausė kiek buvo pinigų, mama nurodė visą turėtą sumą, bet policija pasakė, kad geriau nurodyti tik tą sumą, dėl kurios yra pretenzijos. Žino tik kad mama pasiėmė 37 000,00 Eur, o vėliau 10 000,00 Eur grąžino.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad šalys yra jo tėvai. Jie turėjo šeimos biudžetą, iš viso 63 000,00 Eur. Apie šią sumą žino iš tėvų. Tėvas pasiskundė, kad mama pasiėmė pinigus. Namuose tėvai pinigus laikė keliose vietose. Apie šias vietas žinojo tik tėvai, abu galėjo naudotis. Kai tėvas pradėjo gerti, mama pradėjo imti kažkiek pinigų iš šeimos biudžeto, nes taip norėjo išsaugoti pinigus. Kai tėvas prisigerdavo, eidavo miegoti į rūsį. Kai negerdavo, jie gyveno kartu. Tėvas sakydavo, kad visus pinigus uždirbo tik jis pats ir kai kildavo konfliktai, tėvas pinigus visus pasiimdavo. Apie lentpjūvėje saugomus pinigus sužinojo tik kai atvažiavo policija. Ten durys nebuvo rakinamos. Filmavo tėvo pokalbį rugpjūčio mėnesį. Tėvas prašė atiduoti 10 000,00 Eur. Jis kalbėjo, kad norėjo pirkti butą. Ar nusipirko, nežino. Motina atidavė pinigus tėvui, bet nežino kiek. Kai tėvas pasakė, kad pinigai dingo, mama atvažiavo ir atidavė pinigus. O tik po to tėvas pranešė policijai, kad dingo pinigai. Nežino, ar mama sakė policijai, kad grąžino pinigus. Matė pats kaip mama perdavė pinigus tėvui, kiek ten buvo pinigų nežino.

Liudytojas Aleksandras Jankauskas paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariate. Vyko pagal pranešimą dėl pinigų vagystės. Kas pranešė apie įvykį nežino. Įvykio vietoje juos pasitiko O. M.. Jis sakė, kad iš ūkinio pastato dingo virš 20 000,00 Eur. Jis sakė, kad pinigus galėjo pasiimti žmona. Neprisimena, ar jis sakė, kad pinigai jam grąžinti. Jis prašė sūnaus, kad grąžintų pinigus. Su N. M. bendravo kitą dieną jos namuose. Ji sakė, kad jie turėjo pinigus namų virtuvėje ir kartu jais naudojasi, dėl pinigų, buvusių ūkiniame pastate nieko nežino. Ji neprisipažino, kad būtų paėmusi. Neprisimena, ar ji sakė, kad pinigai jam būtų grąžinti. Pats nėra suinteresuotas sakyti ką rašyti apklausoje. Protokolas surašytas iš N. M. žodžių. Apklausos metu dalyvavo jos dukra. Buvo kalba, kad iš viso buvo didesnė suma nei 20 000,00 Eur, bet paaiškino jai, kad pretenzijos yra dėl 20 000,00 Eur, todėl rašyti reikia apie 20 000,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-05-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta O. M. ir N. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu buvo padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir automobiliai bei nustatyta, kad O. M. ir N. M. daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi (b. l. 7-9).

2018-04-27 laikraštyje „Šalčios žinios“ patalpintas skelbimas apie ketinimą pirkti butą Eišiškėse, pirkėjo vardas ar pavardė nenurodyta, nurodytas tik telefono numeris (b. l. 46-47).

2018-05-15 O. M. surašė paskolos raštelį, kuriuo iš A. M. pasiskolino 5000,00 Eur 12 mėnesių laikotarpiui. 2018-09-04 ant šio lapelio A. M. pažymėjo, kad 5000,00 Eur skolą O. M. jai grąžino (b. l. 48).

2018-06-01 O. M. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatą dėl 20 000,00 Eur vagystės, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti nurodžius, kad minėta pinigų suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri nebuvo padalinta nutraukiant jų santuoką, todėl ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (b. l. 10).

A. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis į rankas 2018 metais sudarė 905,16 Eur (b. l. 64).

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausia būtina teisiškai kvalifikuoti tarp jų susiklosčiusius santykius.

Ieškovas teisme paaiškino, kad bendro gyvenimo su atsakove metu sukaupė 63 000,00 Eur, tačiau ginčo dėl šių pinigų nėra. Ginčas tarp jų kilo dėl atsakovės pasiimtų 20 000,00 Eur, iš kurių 10 000,00 Eur jis pasiskolino iš brolio A. M., 5 000,00 Eur jis pasiskolino iš A. M. ir 5 000,00 Eur turėjo asmeninių santaupų. Ieškovas pripažino, kad 10 000,00 Eur atsakovė jam grąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje apibūdinama kas yra civilinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos dalyvių paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų matyti, kad nei sutartiniai, nei deliktiniai civiliniai santykiai šalių nesieja. Tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta jokia sutartis, kurios pagrindu ieškovui atsirastų teisė reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius. Deliktinė atsakomybė atsakovei taip pat nekyla, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pasiėmusi ieškovo asmenines lėšas, kurias jis pasiskolino iš trečiųjų asmenų, tai tokie santykiai atitiktų ne civilinius, bet baudžiamuosius teisinius santykius ir atsakovės veiksmuose galimai būtų vagystės požymių.

Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, kad 10 000,00 Eur jis iš tikrųjų būtų pasiskolinęs. CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatos numato rašytinę sutarties formą paskoloms virš 600,00 Eur. Ieškovas teigė, kad iš brolio pasiskolino 10 000,00 Eur ir brolis šią sumą perdavė jam grynais pinigais savo gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovas nepateikė nei rašytinės, nei notarinės tarp jo ir brolio A. M. sudarytos paskolos sutarties, taip pat nėra įrodytas pinigų perdavimo faktas ieškovui, kas yra būtina paskolos sutarties sudarymo sąlyga (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas O. M. ir jo brolis A. M. būtų sudarę paskolos sutartį dėl 10 000,00 Eur skolos ir tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų patyręs kokius nors nuostolius. Atsižvelgiant į tai ieškovo O. M. ieškinys atmetamas.

Atsakovė N. M. įrodinėjo, kad gyvendami santuokoje su O. M. buvo sukaupę 63 000,00 Eur ir šios sumos buvimą ieškovas pripažino 2018-08-01 darytame vaizdo įraše. Atsakovė nurodė, kad šie pinigai yra bendri, tačiau nutraukiant šalių santuoką nebuvo padalinti, kadangi ieškovui, turinčiam įvairių įsiskolinimų, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai buvo nenaudinga sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti tokios vertės bendrą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (LAT 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, LAT 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (LAT 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-05-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu O. M. ir N. M. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu buvo padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir automobiliai bei nustatyta, kad O. M. ir N. M. daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi (b. l. 7-9). Sprendimas skundžiamas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.

LAT išaiškino, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).

Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (LAT 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (LAT 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).

Pažymėtina, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (LAT 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

Atsakovė savo reikalavimą priteisti iš ieškovo 4500,00 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą sieja su santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nepadalintais grynais pinigais. Pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo institutu asmens teisės gali būti ginamos tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti apgintas kitais civilinių teisių gynybos būdais. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu (LAT 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017).

Kadangi paaiškėjo, kad nutraukiant šalių santuoką nebuvo padalintas visas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, todėl šiuo atveju atsakovės prašoma suma negali būti pripažįstama kaip nepagrįstas praturtėjimas, tačiau jos priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas kreipiantis į teismą dėl O. M. ir N. M. santuokos nutraukimo proceso atnaujinimo ir likusio nepadalinto bendro turto padalijimo. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.242. str., 6.245 str., 6.870 str., 6.871 str., CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo O. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl 10 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Atmesti atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui O. M. dėl 4500,00 Eur dydžio nepagrįsto praturtėjimo.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.