Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui O. S. dėl paveldėto turto atidalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su atsakovu O. S., priteisiant butą natūra ieškovui ir atsakovui išmokant 15 060 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Nurodė, jog paveldėtu turtu ieškovas nesinaudoja, visą laiką juo naudojasi atsakovas, atsakovas šiame bute kartu su motina gyveno iki jos mirties ir gyvena iki šiol. Ieškovas negali išnuomoti savo buto dalies, neturi galimybės atsidalinti buto arba pats jame apsigyventi, kadangi santykiai su broliu yra konfliktiški, o butas yra vieno kambario. Atsakovas gyvendamas paveldėtame bute, netinkamai jį prižiūri, laiko gyvūnus, kurie dergia butą, todėl išpuvo buto grindys, reikalingas buto kapitalinis remontas. Siūlė atsakovui parduoti butą ir pasidalinti lėšas, tačiau atsakovas nesutinka derėtis. Ieškovas yra pensininkas, jam reikalingos papildomos lėšos, turi gauti paveldėto turto dalį. Buto vidutinė rinkos vertė pagal 2016-01-28 registro duomenis 30 100 Eur, tačiau atlikus realų buto įvertinimą vertė sumažėtų. Teismo prašytų kompensacijos išmokėjimą atidėti šešiems mėnesiams, nes reikės butui surasti pirkėją. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog gauna 230 Eur senatvės pensiją. Jis pats sumokėti kompensacijos už buto dalį negalėtų. Jam paskolinti pinigų niekas negali. Už ieškovui ½ nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Antakalnio g. įsiskolinimas yra, kokio dydžio nežino. Prieš 3 metus jo butui atjungtos dujos, įsiskolinimas iki šiol nelikviduotas. Ieškovo atstovas K. K. - ieškovo sūnus – paaiškino, kad ketina kreiptis dėl paskolos gavimo į kokį nors banką. Mano, jog bankas jam galėtų suteikti apie 20 000 Eur. Jis pats pagal specialybę yra statybininkas, dirba pagal verslo liudijimą, gauna apie 1 000 Eur. Jo tėvas gauna pensiją, kartais jis (sūnus) nuperka jam vaistų, maisto. Negali duoti tėvui pinigų, nes jei turės pragers.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2009-08-31 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2281 pagrindu paveldėjo: 1/2 ginčo buto ieškovas K. S. ir 1/2 buto atsakovas O. S.. Ieškovas ir atsakovas yra broliai, ginčo buto dalis paveldėję po motinos O. S. mirties.Butas yra vieno kambario, nedalintinas. Dar iki S. motinos mirties ginčo bute ilgą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena atsakovas O. S.. Ieškovas neturi tikslo apsigyventi ginčo bute.Iš Registrų centro duomenų nustatyta, kad šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio buto vidutinė rinkos vertė 2016-01-28 yra 30 120 Eur. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, jog finansinių galimybių išmokėti kompensaciją jis neturi, pinigų išmokėti kompensaciją niekas paskolinti negali, jo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovo sūnus nurodė, jog jis ketina kreiptis į banką ir sumokėti už tėvą kompensaciją atsakovui, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis yra pajėgus išmokėti minėtą kompensaciją atsakovui bei nepateikė įrodymų, jog kokia nors finansinė įstaiga jam realiai gali išduoti paskolą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovo turtinė padėtis riboja jo galimybę išpirkti butą iš atsakovo. Taip pat teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškovo reikalavimą būtų pažeisti atsakovo interesai - pastarasis liktų be gyvenamosios vietos, be to, jis pats (atsakovas), anot ieškovo, taip pat neturi jokių finansinių galimybių išmokėti ieškovui kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė ieškovo nuosavybės teisės apsauga. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu, turtą yra užvaldęs atsakovas. Teismo išvada, kad priteisus kompensaciją atsakovas liktų be būsto, nepagrįsta, nes jis galėtų įsigyti būstą už gautą kompensaciją. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų įvertinti butą. Atsakovas neturi iš ko sumokėti kompensacijos, todėl iškiltų priverstinio vykdymo klausimas. Teismas nesiaiškino atsakovo galimybės sumokėti kompensaciją. Ieškovas gali įkeisti savo buto dalį Antakalnio g. ir gauti kreditą kompensacijai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovas niekada nemokėjo už buto šildymą. Ieškovas neįrodė, kad neįmanoma buto atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ieškovas neįrodė tikrosios buto vertės. Ieškovas neįrodė, kad gali sumokėti kompensaciją. Taip pat ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes kai viena šalis naudojasi ginčo objektu, ieškovas gali prašyti kompensacijos už jam priklausančio turto dalį. Priešingu atveju ieškovas neproporcingai pigiai gautų butą, kuriame gyvena atsakovas. Taip pat ieškovas turi padengti buto išlaikymo ir pagerinimo kaštus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Šiuo atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės atidalinti jam priklausančią dalį (1/2 buto) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados, kad vieno kambario butas yra nedalus. Be to, kita šalis nepateikė įrodymų, paneigiančių šią išvadą. Taip pat apeliantas (ieškovas) šioje byloje nurodė, kad bute visada gyveno atsakovas, ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą. Taip pat iš ieškinio matyti, kad ieškovas turėjo interesą parduoti butą, tačiau susitarimo šiuo klausimu su atsakovu nepasiekė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog turi galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją už buto dalį. Teismų praktikoje, aiškinat turto atidalijimą reglamentuojančias nuostatas, išreikšta nuostata, kad atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. CK taip pat nustato, kad atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo, atidalijant turtą natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taip pat numatant vieną iš atidalijimo būdų - kompensacijos atidalijamiems bendraturčiams išmokėjimą pinigais. Įstatymas numato galimybę priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams ir atidalijimo prašančiam bendraturčiui (CK 4.80 str. 1, 2 d.), o kam konkrečiai kompensacija priteistina, priklauso nuo bylos šalių valios, ieškovų (atsakovų) kiekio, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Teismas, parinkdamas optimaliausią atidalijimo būdą, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Turto atidalijimo būdo parinkimas yra ne tik ginčo šalių, bet ir teismo diskrecijos teisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neišsprendė šalių nesutarimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl ko ieškovo disponavimo turtu teisė ir toliau negalės būti įgyvendinama. Tokioje situacijoje ieškovo pažeistos teisės lieka neapgintos. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-82-640/2015. Minėtoje kitoje byloje teismas išsprendė šalių ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės, taikydamas priešiekšinyje reikalautą atidalijimo būdą; be kito ko, teismas vertino kieno teisės bus mažiausiai pažeistos priteisiant kompensaciją už tenkančią buto dalį, vertino abiejų šalių galimybes turėti gyvenamąją vietą ir pan. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, 19 punktas). Vadovaudamasi minėtais kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kad minėtoje Vilniaus apygardas teismo nutartyje nebuvo analizuojami kasacinio teismo išaiškinimai aktualiu klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo išvada apie ieškinio atmetimą tuo atveju, jei šalis negali sumokėti kompensacijos, negali būti vertinama kaip suformuota teismų praktika. Pažymėtina ir tai, kad, tuo atveju, kai turtas yra nedalus ir kai šalys nesusitaria dėl atidalijimo būdo bei neturi galimybės sumokėti kompensacijos ir nėra kito alternatyvaus atidalijimo būdo, bendraturčio teisė atidalinti jam priklausančio turto dalį negali būti paneigta atmetant ieškinį dėl šalies negalėjimo sumokėti kompensacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo dėl kompensacijos sumokėjimo, išieškojimas iš skolininko turto būtų vykdomas priverstine CPK nustatyta tvarka. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovas neturi galimybės sumokėti kompensacijos, t.y. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismų praktiką, todėl toks teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas faktą, jog ieškovas neįrodė, kad tokią kompensaciją jis yra pajėgus išmokti. Šiuo atveju teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir paties ieškovo paaiškinimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog jo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko ieškovas buvo nepajėgus sumokėti net ir žyminio mokesčio šioje byloje; apeliaciniame skunde ieškovas deklaratyviai teigia, jog tokia galimybė yra, t.y. jis (jo sūnus) galėtų gauti paskolą ir pan. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, apeliantas nepateikė, todėl apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti. Taigi, šiuo aspektu pritartina teismo motyvams ir išvadoms, todėl jie iš naujo nekartojami. Vertinant kitos šalies finansinę galimybę sumokėti kompensaciją, pažymėtina, jog atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog jis turi galimybę sumokėti kompensaciją, nepateikė. Taigi, šioje byloje abi šalys yra lygiavertėje padėtyje. Kaip buvo minėta, įgyvendinant diskrecijos teisę parinkti optimaliausį atidalijimo būdą, svarbu atsižvelgti į faktinius susiformavusius santykius dėl naudojimosi ginčo butu, dėl šalių valios ateityje juo naudotis. Įvertinus tai, kad atsakovas nuolat gyvena bute, o ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, į tai, kad abi šalys neišreiškė esminio poreikio pakeisti tokią naudojimosi butu susiformavusią praktiką, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas turi teisę reikalauti atidalinti buto dalį, bei vadovaudamasis CK 1.5 str. principais, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju tikslinga priteisti natūra ieškovui priklausančią ½ buto dalį atsakovui, o iš atsakovo priteisti kompensaciją už jam priteistą buto dalį ieškovui. Kaip buvo minėta, atsakovui nesant galimybės atsiskaityti su ieškovu, teismo sprendimas galės būti vykdomas priverstine tvarka. Ieškovas vadovaudamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodė, kad buto rinkos vertė yra 30 100 Eur. Atsakovas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, nenurodė motyvuotų argumentų, dėl ko ši vertė neatitinka buto rinkos vertės. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta vertė iš esmės atitinka ir 2017 m. viešai juridinių asmenų registre skelbiamą buto mokestinę vertę, todėl bei vadovaudamasis civilinio proceso rungimosi principu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovas neįrodė ginčo buto rinkos vertės. Vadovaudamasis minėta kasacinio teismo išaiškinimais bei konstatuotomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovo priklausanti buto ½ dalis priteisiama faktiškai bute gyvenančiam atsakovui, o iš atsakovo ieškovo naudai - 15 060 Eur kompensacija. Šalims papildomai išaiškintina, jog jos turi teisę sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Ieškinį patenkinus iš dalies (pripažinta, jog ieškovo teisė turi būti apginta, tačiau parinktas kitas atidalijimo būdas) iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis priteisiamas iš šalių lygiomis dalimis. Ieškovas sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, 402 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2016-06-02 teismo nutartimi buvo atidėtas; 2017-01-31 teismo nutartimi apeliantui (ieškovui) buvo atidėtas 452 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Taigi, iš apelianto valstybės naudai už ieškinį priteisina 176 Eur žyminio mokesčio suma, iš atsakovo – 226 Eur žyminio mokesčio suma. Taip pat iš šalių valstybės naudai priteisina po 226 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Be to, iš šalių priteisiamos pašto išlaidos valstybės naudai (po 2,23 Eur). Iš viso iš ieškovo priteistina 404,23 Eur, iš atsakovo – 454,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies:

atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip:

priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ buto dalį;

priteisti iš atsakovo O. S. ieškovo K. S. naudai 15 060 Eur dydžio kompensaciją.

Priteisti iš ieškovo K. S. 404,23 Eur, iš atsakovo O. S. 454,23 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.