Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. J., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, priėmė palikimą. M. J. nuosavybės teise priklausė 0,1975 ha žemės sklypas, taip pat gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) (iki adreso pakeitimo (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo senas, nepatogus gyventi, todėl M. J. kreipėsi į Lazdijų rajono architektą dėl leidimo naujo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. 1976 m. leidimas buvo išduotas, pastatytas naujas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (toliau – ir ginčo statiniai).

Pareiškėja, priėmusi palikimą, 2022 m. balandžio mėnesį kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nurodytų pastatų kadastrinių matavimų, juos atlikus, gyvenamajam namui bei ūkiniam pastatui ir šuliniui suteikti unikalūs numeriai. Siekdama šiuos statinius registruoti nekilnojamojo turto registre, pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Alytaus skyrių, tačiau jos prašymas įregistruoti statiniu netenkintas. Siekdama išnaudoti visas galimybes įregistruoti šį turtą, pareiškėja kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, taip pat į Lazdijų miesto seniūniją, tačiau statinius atsisakyta įregistruoti, todėl pareiškėja neturi galimybės įteisinti po motinos mirties paveldėtą turtą.

Nurodo, kad M. J. teisėtai įgijo ginčo statinius pasistatydama juos pagal 1976 m. išduotą leidimą. Šiuos ginčo pastatus M. J. teisėtai ir nepertraukiamai valdė nuo 1984 m., kai baigta jų statyba, iki pat mirties, niekas neturi daugiau teisių į šį turtą nei ji, šis turtas neregistruotas kitų asmenų vardu. Atsižvelgusi į tai, ji siekia šį ginčo turtą įteisinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodo ir tai, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. daikto valdymas nebuvo ir nėra ginčijamas teismine tvarka, valstybės institucijos nėra konstatavusios aplinkybių, jog nebuvo laikytasi daikto sukūrimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl prašo pareiškimą patenkinti ir prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti.

Atkreipia dėmesį, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip jau minėta, valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) sprendime, gyvenamojo namo 1A1/p kadastro duomenų bylos duomenys neatitinka (duomenys neskelbtini) Statinio individualaus projekte esančio žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos plano ir tipinio projekto duomenų, taigi kyla abejonių dėl jo statybos teisėtumo. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad neturi pagrindo tvirtinti, kad ginčo statinių statyba yra neteisėta ar savavališka.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad M. J. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo gyvenamuoju namu ji nuo įgijimo momento atvirai naudojosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo daugiau nei dešimt metų, todėl jos įpėdinė pagal įstatymą kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties liudijimas patvirtina, kad M. J. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8). Gimimo ir santuokos liudijimas patvirtina, kad O. Z. A. (iki santuokos – J.) mama – M. J. (t. 1, b. l. 9). Iš pažymos bei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad O. Z. A. yra priėmusi palikimą po motinos M. J. mirties; (duomenys neskelbtini) jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. J. turtą (t. 1, b. l. 11–12). Iš namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad M. J. (duomenys neskelbtini), turėjo 46,73 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, kuriuos paveldėjo iš A. J. (t. 1, b. l. 13). Pažyma apie leidimą namo statybai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) M. J. išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, kurio gyvenamasis plotas 60 kv. m, naudingas plotas – 94,78 kv. m (t. 1, b. l. 14). 2022 m. gruodžio 27 d. raštu pareiškėja pateikė prašymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 9 punktu, prašydama išduoti nustatytos formos aktą, patvirtinantį, kad statinys gali būti naudojamas ir registruojamas nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 15). 2023 m. sausio 9 d. raštu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsisakė tokį aktą išduoti, nurodė, kadangi aktualioje minimo teisės akto redakcijoje tokia teisė jai nesuteikta (t. 1, b. l. 16–17). 2022 m. gruodžio 15 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Lazdijų miesto seniūniją ir remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ 9 punktu, prašė parengti pažymą apie (duomenys neskelbtini) esančius statinius, pagal kurią galėtų įregistruoti nuosavybės teise į statinius (t. 1, b. l. 18). 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniūnijos seniūnė nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo prašomą pažymą išduoti (t. 1, b. l. 19). Pažymėjimas patvirtina, kad M. J. priklauso 0,1975 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22). Adresų registro duomenų išrašas patvirtina, kad adreso (duomenys neskelbtini) pakeitimai registruoti (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, suformuota nekilnojamojo turto objektui žemės sklypui su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) patvirtina: kadastro duomenys nustatyti 2022 m. kovo 18 d.; vieno aukšto gyvenamasis namas 8,60 m x 9,55 m, su priestatu ir veranda, rūsiu bei ūkiniu pastatu; gyvenamasis namas 1984 m. statybos; bendras plotas 147,35 kv. m (t. 1, b. l. 24–27). 2022 m. birželio 29 d. ir 2023 m. liepos 19 d. valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti ginčo turtą nekilnojamojo turto kadastre, kadangi nepateikti duomenys, kurių pagrindu galima šį turtą įregistruoti, kadastro bylos duomenys neatitinka statinio individualaus projekto (t. 1, b. l. 38–41). 2023 m. kovo 10 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrių prašydama pateikti dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) M. J. išduotu leidimu statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (t. 1, b. l. 90). 2023 m. balandžio 13 d. raštu Lazdijų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad šių dokumentų neturi, jų saugojimo terminas pasibaigęs (t. 1, b. l. 91). 2023 m. balandžio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialą prašydama išduoti saugomus dokumentus, susijusius su M. J. (duomenys neskelbtini) išduotu leidimu gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai (t. 1, b. l. 93). 2023 m. gegužės 3 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas pateikė atsakymą, kad prašomų dokumentų neturi (t. 1, b. l. 99). Įsakymas, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) M. J. įsigijo 0,1975 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypas parduotas kaip naudojamas namų valdai (t. 1, b. l. 103–106). Iš žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, parengto (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamasis namas statomas (duomenys neskelbtini), jo išmatavimai – 8,55 m. x 9,44 m; gyvenamojo namo statybai taikomas projektas (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato statybai taikomas projektas (duomenys neskelbtini); iš vieno aukšto gyvenamojo namo su mansarda tipinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) albumo bei namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad M. J. pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (šalia nurodytas ir Nr. (duomenys neskelbtini) inventorizuoti (duomenys neskelbtini); inventorizuoti keturi statiniai – vienas pagrindinis ir trys pagalbiniai; gyvenamasis namas vieno buto, keturių kambarių; bendras naudingas gyvenamojo namo plotas – 74,05 kv. m, gyvenamasis plotas 61,66 kv. m; ūkiniai pastatai – garažas ir du ūkio pastatai; inventorizuotas taip pat ir šulinys; turtas apskaitytas asmeninės nuosavybės fonde (t. 1, b. l. 130–154).

Teismas konstatuoja:

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, siekdama paveldėti po motinos M. J. mirties priimtą palikimą, negali įregistruoti M. J. statybos būdu sukurto gyvenamojo namo su ūkio pastatais, nes nėra išlikusių visų dokumentų, susijusių su jo statyba ir įrodymų, patvirtinančių M. J. nuosavybės teise į šį turtą. Tai leidžia teismui spręsti, kad M. J. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo turtą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) gavo leidimą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Valstybės įmonės Registrų centro pateikti duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas 1980–1984 m., kadangi (duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos kortelėje po inventorizacijos nurodyta, kad gyvenamasis namas pastatytas 1980 m., o 2022 m. kovo 18 d. statinių kadastriniuose matavimuose nurodyta statybos data – 1984 m. Šiuo laikotarpiu galiojo Valstybinio statybos komiteto reikalų komiteto 1964 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 120 „Dėl statybų gamybinės – kontrolinės dokumentacijos įforminimo tvarkos“. Juo buvo patvirtintas gamybinių–kontrolinių dokumentų, kurie turi būti įforminti statant gyvenamuosius namus ir visuomeninės paskirties pastatus, sąrašas, šių dokumentų formos ir jų įforminimo tvarka. Šių dokumentų įforminimas ir teikimas valstybinėms priėmimo komisijoms privalomas priimant naudoti objektus, pradėtus statyti po 1965 m. balandžio 1 d. taip pat galiojo ir Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintoje instrukcijoje nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, nurodyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) M. J. išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai pagal tipinį projektą. Gyvenamojo namo tipinis projektas rastas, palyginus jo duomenis su 2022 m. kovo 18 d. atliktais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais matyti, kad yra gyvenamojo ploto nuokrypis nuo 60 kv. m iki 61,66 kv. m, tačiau iš esmės gyvenamasis namas pastatytas pagal tipinį projektą. Daugiau duomenų apie gyvenamojo namo pridavimą naudotis ar ūkinio pastato tipinį projektą nėra išlikę nei Lazdijų rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriuje, nei archyve. Kaip minėta, ginčo turto sukūrimo metu tokio turto registracija buvo privaloma. Iš valstybės įmonės Registrų centro pateiktos namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad M. J. gyvenamasis namas, ūkio pastatai, šulinys, tualetas (duomenys neskelbtini) buvo inventorizuoti, buvo apskaityti asmeninės nuosavybės fonde. Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, tai, kad yra duomenys, patvirtinantys, kad M. J. gavo leidimą ginčo turto statybai, kad statiniai inventorizuoti (duomenys neskelbtini) ir apskaityti asmeninės nuosavybės fonde, taip pat atsižvelgus į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo posėdyje patvirtino, kad nėra pagrindo pripažinti, kad M. J. ginčo statiniai pastatyti savavališkai, pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, teismas, tikimybių pusiausvyros principo kontekste pripažįsta, kad pateikti pareiškėjos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. J. ginčo statinius statybos būdu sukūrė teisėtai, jie nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos atstovo paaiškinimai ir namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad M. J. sąžiningai įgijo ginčo turtą jį sukurdama (pasistatydama), nuo sukūrimo momento jame gyveno, juo naudojosi. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kas nors būtų turėjęs daugiau teisių į šį ginčo turtą nei M. J. Tai leidžia spręsti, kad M. J. sąžiningai įgijo daiktą, jį sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdė visą valdymo laiką, t. y. iki jos mirties (duomenys neskelbtini), t. y. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – daugiau nei dešimt metų (apie 19 metų). Tai leidžia konstatuoti, kad yra CK 4.26 straipsnio 3 dalyje, 4.70 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Tai, kad M. J. kreipėsi dėl žemės sklypo, kuriame stovi ginčo turtas, išsipirkimo, kad 2001 m. kovo 12 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas leisti išsipirkti žemės sklypą namų valdai ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šio turto pirkimo–pardavimo sutartis su M. J. patvirtina, kad ji ginčo turtą valdė kaip savą, teisėtai ir nepertraukiamai, o valstybė tai pripažino ir suteikė žemės sklypą šiam ginčo turtui.

Visa tai leidžia pripažinti įrodytu, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiškėja valdė daiktą (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja yra įgijusi nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl prašomo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja įgis galimybę įteisinti turimą nuosavybę. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai: kad M. J. mirus, pasibaigus civiliniam teisnumui ir veiksnumui, negali būti pripažinta, kad ji įgijo turtą įgyjamosios senaties pagrindu, remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-528-555/2014, 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-589-555/2015; ir kad pareiškėja pagal įgaliojimą negali kreiptis į teismą.

Teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens nurodytose bylose nustatyta visai kita procesinė padėtis, ten ieškiniai pareikšti mirusiems asmenims, tuo tarpu šioje byloje pareiškėja įgyvendina savo teisę į paveldėtą turtą, juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas ir kai jis susijęs su mirusius asmeniu, nes šiuo atveju miręs asmuo civiliniame procese nedalyvauja, priešingai nei suinteresuoto asmens nurodytose bylose.

(Duomenys neskelbtini) įgaliojime O. Z. A. įgaliojo E. S. atstovauti jai ir atlikti visus būtinus veiksmus tvarkant visus jos nekilnojamojo turto klausimus. E. S. veikia kartu su advokatu, sprendžiamas klausimas patenka į pareiškėjos pavedimų turinį, todėl teismas sprendžia, kad procesinio atstovavimo kliūčių nėra.

Sugretinus (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose nurodytus duomenis apie adresą su duomenimis nurodytais (duomenys neskelbtini) Namų valdos techninės apskaitos kortelėje ir adresų registro įrašu apie adreso keitimą, galima išvada, kad M. J. gyvenamosios vietos adresas pakito iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybė nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priestatu ir veranda, plane pažymėtą 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą–garažą, plane pažymėtą 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (šulinį), plane pažymėtą Š, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisei įforminti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.