Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog ieškiniu reikalauja priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų bei dėl neteisėto nuteisimo (CK 6.272 straipsnis), tai yra 966,17 Eur turtinę žalą dėl nušalinimo nuo pareigų, 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 nustatyti prejudiciniai faktai, kad „šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta kasatorių teisė į gynybą, kitoje baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai ir teismų išvados darė esminę įtaką sprendžiant dėl kasatorių kaltės, be to, kasatorių atžvilgiu buvo neproporcingai ilgai ir intensyviai taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, kas yra vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad nuteistieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdami taip elgtis (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to žemesnės instancijos teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų, o baudžiamoji byla I. P., I. A. ir Ž. L. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“ Teisėjų kolegija konstatavo ir kitus prejudicinius faktus – „byloje nėra duomenų, kad apie ikiteisminio tyrimo atskyrimą L. G. ir J. M. atžvilgiu būtų pranešta kitiems įtariamiesiems. Tokiu būdu įtariamiesiems I. P., 1. A. ir Ž. L. buvo atimta teisė reikšti prieštaravimus bei skųsti prokuroro sprendimą.“; „Apeliacinės instancijos teismas kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir Ž. L. bei I. A.. Šis teismas didelę įrodomąją reikšmę suteikė L. G. ir J. M. parodymams, duotiems ne šioje byloje, o jų atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo pateikiamos argumentacijos matyti, kad L. G. ir J. M. nuteisimas jų atžvilgiu išskirtoje byloje buvo vienas esminių veiksnių, formuojančių teismo vidinį įsitikinimą bei išvadas dėl kasatorių kaltės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai besąlygiškai vadovavosi pastarojoje byloje padarytomis išvadomis ir kitus, be kita ko - ir kasatorius teisinančius, įrodymus vertino L. G. ir J. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio išvadų kontekste. BPK nuostatos nedraudžia teismo išvadų grįsti kitoje, susijusioje baudžiamojoje byloje padarytomis išvadomis, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, tačiau tokiu atveju teismas turi būti itin kritiškas ir vengti besąlyginio ir tiesioginio kitoje byloje užfiksuotų duomenų, padarytų išvadų atkartojimo.“; „Kasatoriai nekelia klausimo dėl kriminalinės žvalgybos priemonių panaudojimo teisėtumo. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos.“ Ieškovas nurodo, kad byloje remsis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, įrodinėdamas kaltus veiksmus, kaip vieną iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pažymint, kad prejudicinių faktų nereikia įrodinėti. Be to (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi jis buvo laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto pareigų 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)- dar buvo pratęstas nušalinimas vienam mėnesiui – iki (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; pareikštas kaltinimas nepagrįstai ilgą laiką nebuvo perduotas teismui, tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nors dar (duomenys neskelbtini) d. teikė prašymą, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, analogiškais argumentais, kaip yra pasisakęs LAT. Prašyme buvo nurodyta, kad pranešime apie įtarimą suformuluotas kaltinimas buvo grindžiamas prielaidų ir spėjimų ar loginių išvedžiojimų būdu, o ne vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Įtarime teigiama, kad įtariamasis veikė bendrininkų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojais, tačiau kaip ir kokia forma nėra aprašyta, neaiški bendrininkais įvardintų asmenų tyčia bendrininkauti ir aplamai susitarimo egzistavimas. Tik deklaratyvi formuluotė. Nors pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tai reiškia, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Kaltinime teigiama, kad bendras visiems bendrininkams skirtas (duomenys neskelbtini) Eurų vertės kyšis, tai yra, dovanų krepšį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)". Tačiau jokių faktinių duomenų pagrindžiančių tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją pusę, kad pvz. išteisintasis Ž. L. bent numanytų apie kažkokį bendrą kyšį nebuvo. Asmuo dovanų gavo vieną (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinimo logika teisiškai nepagrįsta, o vertinant baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad J. M. davė kyšį bendros (duomenys neskelbtini) eurų vertės) ir (duomenys neskelbtini) LRV nutarimo Nr. 707 pagrindu (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 50 eurų) gali būti vertinama tik, kaip piktnaudžiavimas procesu. Nes, susipažinus su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamoji byla Nr. 1-564-416/(duomenys neskelbtini), kuriame cituojami J. M. (asmens kuris įtarime nurodytas kaip kyšį davęs asmuo) parodymai „(duomenys neskelbtini) prieš eidama atsiimti patvirtintų kvietimų, parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), artėjančių Švenčių proga (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams - <...> nupirko dovanas, kurių bendra vertė apie (duomenys neskelbtini) eurų, po (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad remiantis J. M. parodymais nėra jokio teisinio pagrindo įtariamojo Ž. L. veiksmus kvalifikuoti ir net vertinti BK 225 str. (kyšininkavimas) kontekste. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, teisiniu aspektu, neatriboja piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Akivaizdu, kad įtariamajam Ž. L. suformuluotas kaltinimas buvo nepagrįstas ir ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu privalėjo būti nutrauktas, kadangi asmens veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Ieškovas nurodo, kad nebuvo teisėto pagrindo skirti jam procesines prievartos priemonių: nušalinimą nuo pareigų ir apkaltinti jį padarius nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas nebuvo objektyvus ir buvo atliekamas nekompetentingai. Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo eigą, procesinius sprendimus bei teismui teikiamus procesinius dokumentus, akivaizdžiai matyti, kad tyrimu tik buvo siekiama suformuoti tokius kaltinimus kurie atitiktų tikslus, bet kokia kaina pripažinti tiek ieškovą, tiek kitus asmenis kaltais. Tyrimas buvo vykdomas ignoruojant akivaizdžius faktus apie nusikaltimo fakto nebuvimą. Dėl neteisėtai pradėto ir vykdyto ikiteisminio proceso, atsirado valstybės pareiga jam atlyginti žalą. Nurodo, kad patyrė išlaidas: 966,17 Eur, kurią sudaro atlyginimo dalis, jei jis nebūtų nušalintas nuo darbo (ieškinyje nenurodomos automobilio naudojimo išlaidos, transporto išlaidos, susijusios su vykimu į apklausas ir kitos išlaidos, kurių būtų nebuvę, jeigu nebūtų nepagrįsto kaltinimo ieškovo atžvilgiu) ir 1 400 Eur advokato išlaidos baudžiamojoje byloje. Taip pat 10 000 Eur neturtinė žala. Prašo įvertinti tai, kad jam būnant nušalintam nuo pareigų 2 mėnesius, šią informaciją sužinojo platus žmonių ratas. Jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, visuomet turėjo gerą vardą kaip savo srities profesionalas, buvo vertinamas ir gerbiamas kaip pareigingas darbuotojas, skatintas - 2015 m. apdovanotas pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklu; 2002 m. apdovanotas 2-jo laipsnio (duomenys neskelbtini) ministerijos atminimo ženklu „(duomenys neskelbtini)“; skatintas pinigine premija (1998 m.) bei papildomomis atostogomis (2003 m.). Nurodo, kad sužinojus apie jam pateiktus kaltinimus, buvo šokas, gėda prieš koleges iš (duomenys neskelbtini), kai kabinete atlikinėjo kratą, buvo sukrėstas ir pažemintas, tartum nusikaltėlis buvo patalpintas į areštinę, su kurios darbuotojais ilgą teko bendrauti vykdant tiesiogines funkcijas – emociškai tai buvo nepakeliama. Pajuto savo pažeidžiamumą ir padėties beviltiškumą. Sekančią dieną informacija apie galimą kyšį buvo patalpinta (duomenys neskelbtini) departamento tinklalapyje (intranete), todėl gėdos jausmas tapo dar didesnis, nes apie tai, kas vyksta sužinojo platus buvusių ir esamų kolegų ratas. Daugelis jų į akis nesakė, bet iš to, kad vengė bendrauti, suprato, kad smerkia. Po to sekė baimė, kad nepavyks įrodyti savo nekaltumo, nerimas dėl ateities. Nemiegodavo naktimis graužiamas nevilties ir baimės, galvodamas kaip reikės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, apmokėti sąskaitas, kur reikės rasti darbą. Miestas nėra didelis ir daug kas apkalbinėjo už nugaros, jautėsi pažemintas ir „apdrabstytas purvais“. Ilgą laiką negalėjo rasti darbo. Į visas įmanomas vietas siuntė savo gyvenimo aprašymą, tačiau niekam nereikėjo buvusio (duomenys neskelbtini), paskui kurį velkasi baudžiamosios bylos šleifas. Kai maždaug po 10 mėnesių pagaliau pavyko gauti darbą, nuolat teko atsiprašinėti iš darbo, nenurodant priežasties, kad galėtų dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose. Tai kėlė daug nepatogumų, už tas dienas niekas nemokėdavo. Visa tai turėjo daryti tam, kad neprarastų darbo. Tai kėlė įtampą darbe ir namuose. Po vienerių metų tokios įtampos pašlijo ir santykiai su žmona, abu buvo irzlūs ir pikti. Santuoka ėmė braškėti, vaikai nuolat klausinėjo kodėl nebedirba (duomenys neskelbtini). Po Kauno apygardos teismo priimto nuosprendžio pablogėjo ir visiškai pašlijo sveikata, kilo problemų su kraujospūdžiu ir širdies ritmu. Iki to laiko vartoti vaistai nuo spaudimo nebesugebėjo jo sunormalizuoti. Teko kreiptis į šeimos gydytoją, kuri iš pradžių pabandė pati pakeisti vaistus - jiems nesuveikus, buvo išrašyti dar kitokie vaistai, kurie sunormalizavo ne tik kraujo spaudimą, bet ir širdies ritmą. Tai buvo sukelta ilgalaikio streso. Nurodo, kad patyrė stresą dėl dalyvavimo apklausose. Jau 2-3 dienas iki kiekvienos apklausos pradėdavo jaudintis, išgyventi stresą, permąstyti vykstančio proceso absurdą; lygiai tokia pati savijauta būdavo ir kelias dienas po apklausos. Didelį psichologinį stresą keldavo tai, kad akivaizdžiai buvo ignoruojamos jam naudingos aplinkybės ir įrodymai, ir nuolat akcentuojamas nusikaltimo padarymo faktas. Turint galvoje jo apklausas, tenka konstatuoti, kad jis labai ilgą laikotarpį ištisai jautė neviltį, bejėgiškumą, skriaudą dėl neteisingo apkaltinimo nusikaltimu, nusivylimą valstybės organizuojamu nekalto asmens persekiojimu. Patyrė didelę įtampą ir stresą dėl to, kad apie nepagrįstą ikiteisminį tyrimą sužinojo tėvai – dar tik 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo pareiškęs rašytinę padėką tėvams, o (duomenys neskelbtini) m. pareikšti jau įtarimai dėl nusikalstamos veikos. Jis nuolat pergyveno dėl to, kad dėl ilgą laiką trunkančios įtampos tėvų sveikata pablogėjo. Jo ryšys su tėvais yra labai stiprus. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo apribotas jo socialinis gyvenimas. Kadangi apie ikiteisminį tyrimą buvo paskelbta spaudoje, jis nuolat patirdavo stresą dėl jį pažinojusių žmonių reakcijos. Siekdamas nedidinti įtampos, atsisakė iki tol jam įprastos veiklos, susitikimų, bendravimo. Su kai kuriais žmonėmis santykiai labai atšalo ir neatsinaujino iki šiol, nes jį pažinojusių asmenų nuomonę apie jį stipriai paveikė pirmosios žinios apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.