- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- 2-4541-1098/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00429-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- notaras J
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl ir palikimo priėmimo faktiniu valdymu paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, trečiasis asmuo – notaras J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas M. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, prašydamas panaikinti po palikėjos R. Š. mirties išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurį 2022 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A., ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos R. Š. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paliktą turtą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis yra vienturtis R. Š., kuri mirė 2020 m. liepos 18 d., sūnus. Jo tėvas (R. Š. sutuoktinis) yra miręs. Jo motinai nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jiedu su motina ir gyveno. 2022 m. rugsėjo 29 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriuo buvo informuotas, jog jam praleidus palikimo priėmimo terminą, atsakovė perėmė butą savo žinion ir jai buvo išduotas 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus m. 4-jo notarų biuro notarės A. A. patvirtintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovas laikosi pozicijos, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei buvo išduotas nepagrįstai, nes jis, kaip vienintelis jo mirusios motinos turto paveldėtojas, atsiradusį palikimą priėmė faktinio valdymo būdu. Minėtame bute kartu su motina gyveno nuo jo įsigijimo momento, laikinai buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, tačiau 2017 m. susirgus motinai grįžo į Lietuvą ir nepertraukiamai rūpinosi tiek motina, tiek butu. Po to, kai motina R. Š. 2020 m. pradžioje buvo perkelta į slaugos namus, pasak ieškovo, jis toliau gyveno ginčo bute, rūpinosi buto priežiūra bei remontu. Ieškovo teigimu, dėl nepatyrimo ir teisinių žinių stokos į notarą nesikreipė ir įstatymų numatyta tvarka ir terminais nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Pasak ieškovo, po motinos mirties jis liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, naudojasi visais bute likusiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais. Apie tai, kad motinos palikimą priėmė valstybė ir buvo išduotas tai patvirtinantis liudijimas, ieškovo teigimu, jis sužinojo tik praėjus daugiau nei dviem metams po jos mirties. Nei VĮ „Turto bankas“, nei notarė A. A. į jį nesikreipė, apie tai, kad ketinama butą perduoti valstybei jis nebuvo informuotas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VĮ „Turtas bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su jai pareikštu ieškiniu nesutinka. 2021 m. kovo mėn. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštu pranešė VĮ „Turto bankas“, kad jie tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso palikėjai R. Š.. Pagal Gyventojų registro tarnybos pažymą, R. Š. mirė 2020 m. liepos 18 d. Atsakovės teigimu, po palikėjos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Aukščiau minėto buto skola 2021 m. vasario 28 d. sudarė 597,56 Eur. Atsakovės teigimu, taip pat AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 21 d. raštu pranešė VĮ „Turto bankas“, kad 2021 m. gegužės 9 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo aplieti kiti butai ir VĮ „Turto bankas“, kaip minėto buto paveldėtojas, turi atlyginti žalą AB „Lietuvos draudimas“. 2021 m. rugpjūčio 21 d. raštu UAB „Mano būstas“ pranešė VĮ „Turto bankas“, kad ji teikia buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugas, ir kad mirus R. Š. reikia inicijuoti palikimo perėjimo valstybei procesą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas nebuvo aktyvus, siekiant priimti R. Š. palikimą, aktyviai nesiekė įgyvendinti palikimo priėmimo teisių ir nesielgė kaip paveldimo turto savininkas. Ieškovas nekontaktavo su ginčo buto komunalinių bei administravimo paslaugų tiekėjais, leido susidaryti skoloms komunalinių paslaugų teikėjams. Taip pat nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ ar aplietų butų gyventojus dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė tvirtinimu, ji mokėjo už minėto buto komunalines paslaugas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“. Anot atsakovės, ginčo turtas nebuvo prižiūrimas bei nebuvo mokama už suteiktas komunalines paslaugas, vadinasi, po palikėjos mirties ginčo turtas faktiškai nebuvo priimtas ieškovo valdyti. Be to, įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras.
5. Suinteresuotas asmuo notaras J. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežastys nežinomos.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesikreipė į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo, nes po motinos mirties patyrė didelius išgyvenimus, taip pat dėl teisinių žinių stokos. Ieškovo teigimu, jis su motina gyveno labai vargingai, todėl nuo 2009 m. iki 2017 m. buvo išvykęs dirbti ir gyventi į Norvegiją. Motinai pasiligojus, 2017 m. grįžo atgal į Lietuvą slaugyti jos. Ginčo bute nuolatos gyvena nuo 2017 m. Mirus 2020 m. liepos 18 d. motinai, jis liko bute gyventi toliau, dėl partiriamų finansinių sunkumų mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto išlaikymu, mokėjo dalinai, todėl susidarė skolos už komunalinius mokesčius. Šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš turimų santaupų, vėl ieško darbo Norvegijoje.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. (S. S.) parodė, kad ieškovą pažįsta apie 20 metų, yra kaimynai, gyvena gretimame bute. Anot jo, ieškovas, kiek pamena, nuolatos ginčo bute gyvena apie 4 metus. Patvirtino, kad ieškovo motinai pasiligojus, ja rūpinosi ieškovas, R. Š. mirė ligoninėje. Ieškovas periodiškai tvarkė butą, vykdė smulkius remontus ginčo remonte.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
9. Ieškovas M. Š. siekia įrodyti, kad priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti motinos turtą.
10. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra R. Š., mirusios 2020 m. liepos 18 d., sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CPK 178 straipsnis). Ieškovo motinai nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo (Notarinio registro Nr. 7582) matyti, kad po palikėjos R. Š. mirties 2020 m. liepos 18 d., jos turtas (nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Byloje nėra duomenų, kad Testamentų registre būtų įregistruoti pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai, palikėjo palikimo atsisakymo faktai, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti po jo motinos R. Š. mirties išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurį 2022 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A., ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos R. Š. mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paliktą turtą.
12. Atsakovė su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Laikosi pozicijos, jog ieškovas nebuvo aktyvus, siekiant priimti R. Š. palikimą, aktyviai nesiekė įgyvendinti palikimo priėmimo teisių ir nesielgė kaip paveldimo turto savininkas, nekontaktavo su ginčo buto komunalinių bei administravimo paslaugų tiekėjais ir leido susidaryti skoloms už suteiktas komunalines paslaugas. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
15. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
16. Remiantis ieškovo paaiškinimais, jis į notarų biurą nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, priėmimo, dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas, pasiligojus jo motinai R. Š., 2017 m. grįžo iš Norvegijos slaugyti jos ir kartu su motina gyveno ginčo bute. R. Š. 2020 m. liepos 18 d. mirus, ieškovas rūpinosi jos laidotuvėmis. Po motinos mirties ieškovas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tęsė naudojimąsi butu, rūpinosi butu, naudojasi visais bute likusiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. S. (gretimo buto gyventojas). Ginčo butas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Iš byloje esančios SODROS pažymos apie ieškovo draudžiamąsias pajamas matyti, kad ieškovas jau ilgą laiką oficialiai Lietuvoje nedirba, gyvena iš turimų santaupų. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ieškovo deklaruojama sunkia finansine padėtimi. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovas mokesčius, susijusius su ginčo nekilnojamojo turto išlaikymu, mokėjo dalinai, pagal savo finansines galimybes (CPK 12, 78 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.
18. Be to, LAT praktikoje yra išaiškinta, kad, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (šiuo atveju butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Be to, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013).
19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo dėstomais argumentais, kad jis po savo motinos R. Š. mirties likusį turtą valdė kaip savo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių faktus, kad ieškovas po R. Š. mirties toliau liko gyventi ginčo bute, juo ir jame esančiais daiktais naudojosi ir su po R. Š. palikimu elgiasi kaip su savo turtu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas neapmokėjo mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas visa apimtimi nėra pakankama konstatuoti, jog ieškovas buvo pasyvus, neatliko jokių aktyvių veiksmų ir neišreiškė savo, kaip įpėdinio, valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą, atsiradusį po R. Š. mirties.
20. Taigi apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad ieškovas aktyviais ir aiškiais veiksmais siekė ir išreiškė savo valią priimti motinos palikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi iš karto po motinos mirties, nepraleisdamas įstatyme numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, jis liko gyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, pagal finansines galimybes mokėjo už butui tiekiamą elektros energiją, butą prižiūrėjo, sužinojęs apie palikimo perėjimą valstybei, nedelsdamas kreipėsi į teismą, todėl surinktų įrodymų visuma leidžia teismui prieiti išvados, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas M. Š. priėmė savo motinos R. Š., mirusios 2020 m. liepos 18 d., palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
22. Ieškovas taip pat prašo panaikinti po palikėjos R. Š. mirties išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurį 2022 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarė A. A..
23. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
24. Ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovei išduotas 2022 m. rugsėjo 22 d., ieškovas ieškinį teismui pateikė 2023 m. sausio 10 d., todėl pripažintina, kad termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą ieškovas nepraleido.
25. Konstatavus, kad po R. Š. mirties, pastarosios palikimą ieškovas priėmė faktiškai pradėjus valdyti paliktą turtą, spręstina, kad yra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti atsakovei 2022 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notaro registro Nr. 7582), nes įsiteisėjus šiam teismo sprendimui vienintelis R. Š. turto paveldėtojas bus nebe atsakovė, o ieškovas.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovei Vilniaus miesto 4-jo notarų biuro notarės A. A. 2022 m. rugsėjo 22 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. 7582) naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Nagrinėjamu atveju šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 1 768,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 200,00 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios 1 568,00 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atleistas.
29. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
30. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, lėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, todėl ieškovui neatlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos reiškiant reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė motinos palikimą, ir reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.8 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. liepos 18 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.
Panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Vilniaus miesto 4-jo notarų biuro notarės A. A. 2022 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. 7582).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.