Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Gintui Pikčiūnui,

civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Birutei Paliukaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

- Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

- Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Utenos rajono apylinkės teismo 2017-09-25 nutartimi pasiųstas atlikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atliko 2020 m. vasario 14 d;

- Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi viešųjų darbų neatlikta 60 valandų dalis pakeista 10 parų arešto, bausmės neatlikęs.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 286 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: jis, 2023 m. birželio 5 d. apie 23.40 val., kambaryje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis suėmė sutuoktinei U. S. už kaklo ir jį spaudė (smaugė) bei kartą ranka sudavė į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą.

2. Be to, L. S. pažeidė viešąją tvarką: jis, 2023 m. birželio 25 d., apie 12 val., viešoje vietoje (UAB „Aktyvistas“ dviračių nuomos punkte Vytauto g. 42, Palangoje), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu - vaikė / vijosi UAB „Aktyvistas“ darbuotoją M. M., tyčia kartą spyrė UAB „Aktyvistas“ praktikantui R. K. į ranką, po to M. M. kartą kumščiu sudavė į kairįjį raktikaulį - demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam M. M. padarė kairio peties sumušimą su sumušimo žyme kairio raktikaulio srityje (sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą).

3. Be to, L. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams: jis, 2023 m. birželio 25 d., apie 12.10 val., ties pastatu Vytauto g. 42, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. Š. ir tyrėjai E. Č., vykdančioms tarnybines pareigas, veikiančioms teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, atvykusioms pagal pranešimą dėl smurtaujančio L. S., L. S.tyčia pastūmė A. Š. ir, jį sulaikant, priešindamasis kartą ranka sudavė A. Š. į veidą (padarė 37 (apatinio žandikaulio kairės pusės 7-to) danties lūžį su minkštųjų audinių sutinimu apatinio žandikaulio kairės pusės projekcijos srityje) bei kartą ranka sudavė E. Č. į galvą ir padarė muštinę žaizdą kairio užausio srityje. Taip L. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnėms E. Č. ir A. Š. bei padarė joms nežymius sveikatos sutrikdymus.

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas

Dėl nukentėjusiajai U. S. sukelto fizinio skausmo

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

19. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš sutuoktinę, tai yra, rankomis suėmė sutuoktinei U. S. už kaklo ir jį spaudė (smaugė) bei kartą ranka sudavė į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai U. S. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir 2024 m. spalio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau 2024 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė, kaltę pripažino, davė parodymus atitinkančius kaltinimą ir rašytinėje bylos medžiagoje surinktus įrodymus. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios U. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės, liudytojo M. Š. parodymai, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios apžiūros protokole užfiksuoti nežymūs paraudimai ant kaklo bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo L. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieš sutuoktinę U. S., suprato, kad tokiais savo veiksmais sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, ir norėjo taip elgtis.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

21. Byloje yra įrodyta, kad L. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu - vaikė / vijosi nukentėjusįjį M. M., tyčia kartą spyrė nukentėjusiajam R. K. į ranką, po to M. M. kartą kumščiu sudavė į kairįjį raktikaulį, nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam M. M. padarė kairio peties sumušimą su sumušimo žyme kairio raktikaulio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

22. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, kuriuose jis pripažino, kad kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. M. į kairįjį raktikaulį, o R. K. vieną kartą spyrė į ranką. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo nukentėjusiųjų M. M. ir R. K. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiųjų M. M., R. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai. Specialisto išvadoje Nr. G 766/2023 (03) konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. M. nustatytas kairio peties sumušimas su sumušimo žyme kairio raktikaulio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o specialisto išvadoje Nr. G 763/2023 (03) nurodytas VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), susijusio dokumento Nr. PL_PR-23041982 turinys: R. K. atvyko 2023-06-25 14.17 val. Anamnezė: darbo metu nepažįstamas įspyrė į kairę plaštaką. Apžiūros rezultatai: plaštakoje sumušimo žymė. Diagnozė: kairės plaštakos sumušimas.

23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Aukščiau nurodyti L. S. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

24. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje - UAB „Aktyvistas“ dviračių nuomos punkte Vytauto g. 42, Palangoje, vasaros metu, kurioje lankosi asmenys – darbuotojai, praeiviai, kurie dėl kaltininko veiksmų patyrė nepatogumų.

25. Kaltinamojo veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiesiems, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. L. S., viešoje vietoje įžūliu elgesiu sužalodamas nukentėjusiuosius M. M. ir R. K., suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl smurtinių veiksmų panaudojimo, gali būti kitiems asmenims sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį

IV. Bausmės skyrimo motyvai

29. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

30. Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje. Kaltinamojo L. S. epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad L. S. 2024 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodydamas, kad jam prabilo sąžinė, todėl nori prisipažinti. Tačiau šio fakto teismas nevertina kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2024 m spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, byloje nebuvo galimybės atlikti sutrumpinto įrodymo tyrimo, kas būtų pagreitinę procesą ir jis nebūtų vilkinamas, tačiau teismas pažymi, kad bus atsižvelgiama į kaltinamojo prisipažinimą, sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio skyrimo šioje baudžiamojoje byloje.

31. Kaltinamajame akte L. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nurodyta, kad kaltinamasis L. S. veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

32. Sutiktina, kad kaltinamasis L. S. visas kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia. Tačiau nesutiktina, kad kaltinamasis L. S. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis L. S. anksčiau teistas tris kartus: Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Minėti nuosprendžiai vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi L. S. pasiųstas atlikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atliko 2020 m. vasario 14 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies „b“ punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. S. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiais nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, bausmę pagal šiuos nuosprendžius atliko 2020 m. vasario 14 d., todėl šioje nagrinėjamoje byloje jis nusikaltimus padarė esant išnykusiam teistumui. Kaltinamasis teistas ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, kuri Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi viešųjų darbų neatlikta dalis – 60 valandų, pakeista 10 (dešimties) parų arešto bausme. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarytos iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai yra, 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. birželio 25 d., todėl iš kaltinamojo šalintina L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimai padaryti recidyvisto.

33. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

34. Kaltinamasis L. S. tiesiogine tyčia padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs ir šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, jis nedirba, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 148-155), atsiprašė teisiamajame posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų ir pastarieji jo atsiprašymą priėmė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios trukmės nustatomos trumpesnės nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Bausmės subendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, bausmes iš dalies sudedant.

35. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, pakeista Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi 10 parų arešto, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra 5 dienas. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nusikaltimų motyvus.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 25 d. 12.15 val. iki 2023 m. birželio 26 d. 14.42 val. (dvi dienos) ir pagal Europos arešto orderį Norvegijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 23 d. (t. 4, b. l. 133) iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. lapkričio 11 d.) bei į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

37. Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, yra jauno amžiaus, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, sutiko su visais pareikštais civiliniais ieškiniais, nurodė, jog būdamas laisvėje turės gyvenamąją vietą - galės gyventi tėvų bute (duomenys neskelbtini), turi staliaus profesiją, patvirtino, kad turės darbą ir stengsis atlyginti visus civilinius ieškinius, jam padės ir artimi žmonės. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad L. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktais, L. S. skirtini įpareigojimai - visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

38. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį L. S. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu L. S. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

39. Kaltinamajam L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamasis šioje byloje nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas

40. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

41. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti penki civiliniai ieškiniai.

43. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (su teritorinėmis ligonių kasomis) yra PSDF biudžeto valdytojas, todėl įstatymo reglamentuotais atvejais asmens sveikatos priežiūros išlaidas ( taip pat ir tada kai išlaidos patirtos dėl fizinių asmenų neteisėtos veikos) turi teisę išieškoti iš kalto asmens. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matosi, kad nukentėjusiesiems medicininės paslaugos buvo suteiktos VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninėje“ ir „Klaipėdos ligoninėje“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoje, medicininių paslaugų kompensuota suma 248,21 Eur.

45. CK 6.290 straipsnis nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus kai draudimo įmokas už nukentėjusyjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad A. Š. dėl 2023 m. birželio 25 d. įvykio buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 7 d., E. Č. – nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriaus sprendimais A. Š. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 7 d. buvo paskirta 653,88 Eur dydžio ligos išmoka, o E. Č. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – 322,00 Eur dydžio ligos išmoka.

46. Civilinis ieškovas – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl 8886,25 Eur žalos atlyginimo, kadangi A. Š. buvo išmokėta 4,66 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio (8886,25 Eur) dydžio piniginė kompensacija, nes ji sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jos sveikatai ir gyvybei (t. 2, b. l. 130-134, 135-160).

47. Policijos pareigūnai yra priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė teisės aktų nustatyta tvarka yra draudžiama valstybės lėšomis. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje yra nustatytos kompensacijų pareigūnų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos ir orientaciniai dydžiai. Kaip matosi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - tarnybinio patikrinimo išvados (A. Š. sužalojimą patyrė vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo gyvybei ir sveikatai (t. 2, 145-148) ir Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos (sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2023 m. birželio 25 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (t. 2, b. l. 150), todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu nuspręsta išmokėti A. Š. 4,66 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (t. 2, b. l. 151-152). Piniginės lėšos (8886,25 Eur) pervestos į A. Š. sąskaitą 2023 m. rugsėjo 11 d. (t. 2, b. l. 154-155).

50. Vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis bei įvertinus pateiktus civilinius ieškinius patvirtinančius rašytinius įrodymus teismas pripažįsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius pagrįstais ir tenkintinais.

51. Byloje Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 198,98 Eur civilinį ieškinį dėl išdaužto tarnybinės transporto priemonės „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio šoninio durelių stiklo (t. 2, b. l. 165-166). Tačiau 2024 m. gegužės 8 d. teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsisakymas nuo civilinio ieškinio (t. 4, b. l. 69-70). Nurodė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad sudaužyto tarnybinio automobilio „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo vertė – 136,48 Eur. Todėl buvo pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 115 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-999/2024 dėl žalos atsiradus apgadinus transporto priemonę „Š. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

52. Be to, nukentėjusioji A. Š. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos ir 36 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio buvo nedarbinga, negalėjo užsiimti kasdienine veikla bei dirbti tiesioginio darbo, todėl tai sukėlė didelius nepatogumus. UAB „Saulės šeimos medicinos centrui“ už odontologės suteiktas paslaugas sumokėjo 36 Eur. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. Š. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė.

53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia procesą. Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovės Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir nukentėjusioji A. Š. teismui pateikė prašymus dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų ir jie neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ieškovių prašymai priimami ir procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.

VI. Proceso išlaidos

7. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su L. S. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 2551,30 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija (t. 4, b. l. 163-180). Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties kaltinamojo L. S. veiksmai, t. y. jis po nusikalstamų veikų padarymo, pažeisdamas jam paskirtas kardomąsias priemones, suvokdamas nusikalstamų veikų padarymo faktą, kad dėl jų bus ieškomas, išvyko į užsienį, Norvegijos Karalystėje buvo sulaikytas 2024 m. liepos 23 d. ir pargabentas į Lietuvą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas pagrįstas ir tenkintinas, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104, 105 straipsniais, 2551,30 Eur ekstradicijos išlaidų pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo L. S..

8. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

9. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2024 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-10631, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 432,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam L. S..

10. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam L. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirta gynėja advokatė Jovita Usonytė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, pasisakė baigiamosiose kalbose.

11. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie L. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą, bei tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam yra priteistos piniginės sumos turtinėms žaloms atlyginti, kaltinamasis nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti procesiniai klausimai

12. L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 4, b. l. 146-148). Kaltinamasis nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

13. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – terminutoą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, kuri Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeista į 10 parų areštą, galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius L. S. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 5 dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2023 m. birželio 26 d. (dvi dienas) ir pagal Europos arešto orderį Norvegijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. lapkričio 11 d.) bei bausmę, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti L. S. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamąjį L. S. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 248,21 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 21 centą) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k.191351679) sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 975,88 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 88 centus) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. LT584010042403495020, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, įmonės kodas 188677437.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 191008196, 8886,25 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 25 centus) žalos atlyginimo pinigus pervedant į sąskaitą LT687044060007822215, AB SEB bankas.

Priimti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 198,98 Eur civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios A. Š. dėl 2036 Eur civilinio ieškinio atsisakymus ir procesą toje dalyje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2551,30 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 30 ct) perėmimo pagal Europos arešto orderį išlaidas valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, nurodant jas sumokėti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. S. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymą Nr. APD-2024-10631 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.