- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- eI3-890-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03000-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Ž., Žeimelio žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. žemės ūkio bendrovė teismui pateikė skundą, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-08-14 sprendimo Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas 139 092 Eur didesnis mokesčio tarifas, sumažinant jį iki 27 819 Eur.
Paaiškina, kad 2020-06-15 Departamento Šiaulių valdybos Apskaitos ir mokesčių kontrolės tarnyba atliko mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja 2017–2019 metais nėra pateikusi nei vienos mokesčių deklaracijos už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą bei atitinkamai nemokėjo mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį), už įvykdytus pažeidimus apskaičiavo pareiškėjos atžvilgiu 139 092 Eur mokestį didesniu tarifu.
Pareiškėja neginčija 2020-06-15 patikrinimo akte užfiksuotų ir jį patvirtinusiame ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau nesutinka su ginčijamame sprendime pritaikyta ekonomine sankcija, mano, kad ji yra neteisinga ir neproporcinga. Pareiškėja nesiekė tyčia ar sąmoningai nuslėpti mokesčių ir neteisingai deklaruoti išgautą požeminį vandenį, taip pat anksčiau niekada nebuvo gavusi jokios ekonominės sankcijos dėl mokesčių nesumokėjimo. Bendrovė aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus. Pareiškėja supranta, kad turi pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau vienkartinis (atsitiktinis) nevykdymas šiuo atveju nebuvo ekonominės naudos siekis.
Pareiškėja po paskutinio patikrinimo per visuotinį narių susirinkimą skyrė drausmines nuobaudas tiek valdybos pirmininkui, tiek vyr. buhalterei už ne laiku gręžinių eksploatacijos dokumentų tvarkymą ir neteisingą vandens apskaitos duomenų pateikimą. Departamento apskaičiuota 139 092 Eur sankcija yra labai didelė, ji turėtų reikšmingos įtakos tolesnei pareiškėjos veiklai. Be to, pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki dėl COVID-19 pandemijos kritusių pieno supirkimo kainų. Departamento nustatyta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl prašo taikyti ne 10 kartų, tačiau 2 kartus padidintą mokesčio tarifą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Departamento pareigūnai, atlikę pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, nustatė, kad be leidimo 2017 metais buvo išgauta 35 979 m³ požeminio vandens, 2018 metais – 46 561 m³ ir 2019 metais – 47 582 m³. Pareiškėja nėra pateikusi nė vienos 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių deklaracijos ir nėra sumokėjusi už naudingąsias iškasenas. Taip pat pareiškėja vykdė žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą neturėdama leidimo. Pareiškėjos turimas leidimas galioja tik tokiu atveju, jei iš telkinio išgaunama mažiau kaip 10 m³ per parą, tačiau 2017 metais išgauto požeminio vandens kiekis yra daugiau kaip 98 m³, o 2018 ir 2019 metais daugiau kaip 100 m³ per parą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Departamento direktorius ginčijamu sprendimu patvirtino 2019-06-15 patikrinimo aktą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 139 092 Eur mokesčio už nedeklaruotas naudingąsias iškasenas. Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai įstatymu nėra suteiktos teisės sumažinti koeficiento 10 ar jo netaikyti.
Pareiškėja turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai, laiku ir atidžiai registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. Pareiškėja neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą ar atidėti mokėjimą, jei jai būtų sudėtinga iš karto sumokėti. Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga mokėti tiek mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tiek mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjos viltys išvengti įstatymu nustatytos mokestinės prievolės negali būti vertinamos kaip teisėtas lūkestis ir nelemia administracinio akto neteisėtumo.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019-08-14 sprendimo Nr. AS-82, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo sumažinti apskaičiuotą mokestį, t. y. vietoje 139 092 Eur, nurodyti pareiškėjai mokėti 27 819 Eur mokestį už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį.
Teismas nustatė, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčio kontrolės skyriaus pareigūnas atliko pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2017-2019 m.) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, tačiau pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė požeminio vandens išteklių gavybą bei turėjo prievolę tokį leidimą turėti; nustatyta, kad pareiškėja išgavo bet nedeklaravo toliau nurodytus požeminio vandens kiekius: 2017 metais – 35 979 m3, 2018 metais – 46 561 m3, 2019 metais – 47 582 m3.
Pareiškėja 2020-07-14 pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, prašydama netaikyti 10 kartų didesnio mokesčio tarifo, paaiškino, kad per klaidą manė, jog iš nuosavų gręžinių savo reikmėms naudojamas vanduo yra neapmokestinamas, pareiškėja sumokėjo valstybei visą skolą už 2017-2019 metais sunaudotus vandens išteklius (13 911 Eur), o dėl klaidos atsakingiems darbuotojams skirtos drausminės nuobaudos.
Ginčijamu 2020-08-14 sprendimu Departamentas patvirtino 2020-06-15 patikrinimo aktą ir pareiškėjos atžvilgiu mokėtiną 139 092 Eur sumą, argumentuodamas, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu eksploatavo tris požeminio vandens gręžinius ir vykdė žemės gelmių išteklių (požeminio vandens) gavybą neturėdama jų eksploatacijai privalomo Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, nustatytų 2020-06-15 patikrinimo akte ir ginčijamame Departamento 2020-08-14 sprendime, nekvestionuoja savo padaryto pažeidimo, tačiau nesutinka su mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma, pritaikant koeficientą 10, mano, kad tokia sankcija neatitinka teisingumo, proporcingumo principų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01, toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Taip pat taikytinos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 2 priedu, vanduo ir gruntas yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1–2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas nustato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta), t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą, būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir, kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų, sumokėjo 13 911 Eur dydžio mokestį už 2017-2019 m. laikotarpį, tai parodo, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius. Aktuali aplinkybė, kad pareiškėja išgauna požeminį vandenį savo veiklai vykdyti, o ne išimtinai verslo vykdymo tikslais. Vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį. Pareiškėja taip pat pateikė duomenis, kad nesumažinus paskirtos sankcijos, jos finansinė padėtis galėtų reikšmingai pablogėti – pareiškėja 2020-06-25 yra kreipųsis su paraiška dėl laikinosios valstybės paramos. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis, pareiškėja sumokėjo mokestį už išgautus išteklius, taigi iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017-2019 m. laikotarpį padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020-08-14 sprendimu Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 139 092 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažintinas iki 27 819 Eur. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Ž. žemės ūkio bendrovės skundą patenkinti.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-08-14 sprendimo Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 27 819 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.