Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIRI TECHNOLOGIJA“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIRI TECHNOLOGIJA“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VIRI TECHNOLOGIJA“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Panevėžio KAD) 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V1(19.4)-2844 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 2) įpareigoti Užimtumo tarnybos KAD Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 10 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Užimtumo tarnyba, atstovaujama Panevėžio KAD Visagino skyriaus, ir Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS(19.4)-2246 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas iki 2021 m. vasario 18 d. Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims ir skirti 46 081,00 Eur nuosavų lėšų projektui įgyvendinti, o Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti pareiškėjui 56 219,00 Eur subsidiją darbo vietoms steigti. Pareiškėjas 2020 m. spalio 5 d. su Jungtinėje Karalystėje registruota bendrove „ALLBEONE“ Ltd. (toliau – ir Pardavėjas) pasirašė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05102020/VIRI (toliau – ir Pirkimo sutartis), pagal kurią Pardavėjas įsipareigojo pristatyti Bendrovei įrangą (stakles) per 90 kalendorinių dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo, bet ne vėliau negu iki 2021 m. sausio 15 d. 2020 m. gruodžio 3 d. Pardavėjas pranešė, kad Bendrovės užsakytos įrangos gamyba yra užbaigta ir netrukus bus pakuojama išsiųsti. 2020 m. gruodžio 10 d. Pardavėjas informavo Bendrovę apie tai, kad negali patikrinti pagamintos įrangos gamintojo sandėlyje iki jos pakrovimo išsiųsti, nes dėl Covid-19 ligos gamintojo gamykla uždaroma keliems mėnesiams, o gamintojo valstybės sienos kirtimas yra draudžiamas tam tikrą laikotarpį, įvažiavimo vizos neišduodamos, dėl ko Pardavėjo atstovai negali aplankyti gamyklos tam, kad užtikrintų pagamintos įrangos kokybę. Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. atsiskaitė su Pardavėju, t. y. įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus Pirkimo sutartyje.

3. Pareiškėjas teigė, jog 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, prašė jau 2021 m. sausio 19 d. leisti priimti darbuotojus į būsimąsias darbo vietas, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai apmokyti. 2021 m. vasario 3 d. Užimtumo tarnyba bei Bendrovė pasirašė Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė, kad pareiškėjas įsteigs tris darbo vietas iki 2021 m. gegužės 12 d. Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims (toliau – ir Susitarimas). Pareiškėjas 2021 m. balandžio 23 d. gavo Pardavėjo pranešimą apie problemas ir sunkumus, su kuriomis susidūrė logistikos bendrovė, turėjusi atvežti pagamintą įrangą sutartu laiku: krovinių judėjimo ribojimai, pandemijos ribojimai ir pasekmės, įrangos pristatymui reikalingų nestandartinių aukštų jūrinių konteinerių trūkumas, 2021 metų kovo mėnesį įvykęs Sueco kanalo užblokavimas ir kt. Pardavėjas nurodė, kad iš savo pusės daro viską, kad pagreitintų šį procesą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. balandžio 26 d. pakartotinai kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. Užimtumo tarnyba 2021 m. balandžio 29 d. pateikė pareiškėjui raštą, kuriuo informavo, kad nesutinka pratęsti Sutarties veiklų įgyvendinimo laiko trims mėnesiams. 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d., kuriuo informavo apie tai, kad pareiškėjo 2021 m. balandžio 26 d. rašte nurodytas termino pratęsimo motyvas nepasikeitė, nes nepasikeitė pati situacija ir jos faktinės aplinkybės, išdėstytos 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjo rašte. Pareiškėjas, vykdydamas Užimtumo tarnybos nurodymus, pareikalavo Pardavėjo pasirašyti ir atsiųsti papildomą susitarimą, kas ir buvo atlikta. Galutinis įrangos pristatymo pareiškėjui terminas buvo 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pardavėjas patvirtino, kad įranga yra jau pagaminta ir paruošta siųsti, tačiau nėra tik galimybės ir sąlygų pristatyti įrangos dėl problemos, susijusios su krovinių pervežimu jūrų transportu. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėjas patikslino, jog įranga bus įvesta į eksploataciją iki 2021 m. rugsėjo 6 d., darbuotojus įmonė įdarbins iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

5. Pareiškėjas teigė, kad Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. gegužės 6 d. informavo Bendrovę, jog nesutinka pratęsti Sutarties. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą su pakartotinu prašymu dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d., patvirtindamas, kad 2021 m. balandžio 26 d. rašte nurodytos aplinkybės nepasikeitė, nes nepasikeitė situacija, išdėstyta 2021 m. sausio 19 d. prašyme. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. gegužės 11 d. informavo pareiškėją, kad nesutinka pratęsti Sutarties įgyvendinimo laiko iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Bendrovė 2021 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos išdavimo. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2021 m. birželio 10 d. informavo apie tai, jog negali išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos, nes šiuo atveju nenugalimos jėgos (force majeure), jeigu tokios egzistuoja, yra įrangos Pardavėjo valstybėje, o ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. birželio 15 d. Bendrovei pateikė pretenziją Nr. SD(19.4)-(19.4.60E) „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, gražinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Pretenzija), kuria Sutartis Užimtumo tarnybos iniciatyva bus laikoma nutraukta nuo Pretenzijos pateikimo dienos per 10 kalendorinių dienų bei prašė per 15 darbo dienų nuo Pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą 28 109,50 Eur subsidiją. Pardavėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. pranešė apie tai, kad konteineris, kuriame yra pareiškėjo užsakyta įranga, jau yra pakrautas ir laivas su konteineriu išplaukė iš uosto 2021 m. rugsėjo 1 d. Numatoma pristatymo data yra 2021 m. lapkričio 5–7 d. Pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. gavo Įsakymą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas neįvykdė Sutarties 2.1 punkto ir privalo grąžinti visą jam pervestą subsidiją, nes neįsteigė trijų darbo vietų iki 2021 m. gegužės 12 d.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsakyta įranga buvo testuota nuotoliniu būdu Kinijos Liaudies Respublikoje. Tai buvo kompromisinis sprendimas, nes įranga turėjo būti testuojama gyvai. Įranga sumontuota 2021 metų gruodžio mėnesį. Įrangos gamyba ir pristatymas buvo tinkamai kontroliuojami, palaikomas nuolatinis ryšys su Pardavėju. Įranga buvo pagaminta laiku, tik dėl Covid-19 ligos ir iškilusių logistikos sunkumų – jūrinių konteinerių trūkumas, nuo 2021 m. kovo 23 d. Sueco kanalo blokavimas laivui užplaukus ant seklumos, kurių niekas negalėjo numatyti, t. y. dėl force majeure jos pristatymas užtruko. Buvo galimybė nutraukti Pirkimo sutartį su Pardavėju, bet tuo nebuvo pasinaudota. Darbuotojai į būsimas darbo vietas buvo priimti 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d., tikintis, kad jie bus įdarbinti pagal Sutarties sąlygas. Iki įrangos pristatymo ir sumontavimo priimti darbuotojai buvo apmokomi ja naudotis. Įranga buvo nestandartinė, todėl konkurse dėl jos gamybos dalyvavo tik Pardavėjas.

8. Pareiškėjos vertino, jog Įsakyme išdėstyta Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD pozicija yra nepagrįsta teisės aktų normomis, o pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pratęsti Sutarties veiklų įgyvendinimo laiką. Neatsižvelgta į tai, jog Sutarties įvykdymo terminas užsitęsė dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kad Sutarties pakeitimas, kuriuo Sutarties įgyvendinimo laikas būtų pratęstas, negalėjo būti pasirašomas. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius, plečiamai ir neleistinai interpretuodamas teisės aktų nuostatas, nesudarydamas galimybių per protingą terminą pareiškėjui įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus ir įsteigti tris darbo vietas, pažeidė Sutarties 17 ir 19 punktus, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto proporcingumo principo.

9. Pareiškėjo nuomone, atsakovas vadovavosi klaidinga Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 47.1 punkto redakcija. Sutarties maksimalus įvykdymo terminas turėtų būti iki 2021 m. gruodžio 10 d., nes einamieji metai nagrinėjamoje situacijoje yra 2021 metai. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD sprendimai, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui pratęsti Sutarties veiklų įgyvendinimo laiką, o vėliau ir nutraukta pati Sutartis, yra neracionalūs, nepagrįsti ir neprotingi, nes tinkamai įvykdžius Sutartį valstybės interesai nebūtų pažeisti, kaip ir nebūtų pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai.

10. Atsakovas Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, jog Užimtumo tarnyba ir Bendrovė pasirašė Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas iki 2021 m. vasario 18 d. Užimtumo tarnybos registruotiems darbo ieškantiems asmenims (Sutarties 2.1 p.), o pagal Sutarties 8, 8.1 ir 8.1.2 punktus – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos Pretenzijos pateikimo dienos, grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu neįsteigs darbo vietų iki Sutarties 2.1 punkte nurodyto laikotarpio. Atitinkamai, Užimtumo tarnyba savo įsipareigojimus įvykdė. Įvertinęs visus Sutarties pakeitimus, atsakovas pareiškėjui buvo nustatęs galutinį, ne ilgesnis negu 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo terminą, t. y. darbo vietos turėjo būti įsteigtos iki 2021 m. gegužės 12 d., tačiau pareiškėjas neįsteigė darbo vietų per Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą.

12. Atsakovas nurodė, kad Sutartis yra sudaryta užimtumo rėmimo sistemos tikslais. Lėšos šiems tikslams įgyvendinti skiriamos pasirašant paramos darbo vietoms steigti sutartis. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348, (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) nuostatomis bei Aprašo nuostatomis nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose, kurių nei valstybės institucijos darbuotojai, nei asmenys, įsipareigojantys įsteigti darbo vietas, negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors ikisutartines derybas. Atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos Užimtumo įstatyme, Užimtumo rėmimo priemonių apraše bei Apraše. Dėl nurodytų aplinkybių darbo vietų įsteigimo terminą Užimtumo tarnyba pratęsė tiek, kiek leidžia vietines užimtumo iniciatyvas (toliau – ir VUI) reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas netenkino pareiškėjo 2021 m. balandžio 26 d., 2021 d. gegužės 3 d. ir 2021 d. gegužės 11 d. prašymų ir nesutiko keisti Sutarties 2.1 punkto, kadangi Sutartyje nustatytas terminas – 2021 m. gegužės 12 d. – yra galutinis ir negali būti keičiamas.

13. Atsakovas paaiškino, jog Sutarties sudarymo metu galiojo Aprašo 47 punkto redakcija, nustatanti, kad subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo iki einamųjų metų gruodžio 10 dienos, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino šis terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek buvo pratęstas paraiškų teikimo terminas, atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas. Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, dėl ko, vadovaujantis paminėta nuostata, buvo pratęstas VUI paraiškų pateikimo terminas, atitinkamai buvo pratęstas ir darbo vietų įsteigimo terminas, Sutartyje nustatant darbo vietų įsteigimo terminą ne iki 2020 m. gruodžio 10 d., o iki 2021 m. vasario 18 d. Ir tik tada, kai Užimtumo tarnyba nusprendė pakeisti Aprašą, suvienodinant darbo vietų įsteigimo terminą visoms paramos darbo vietoms steigti priemonėms, nuo 2021 m. vasario 18 d. įsigaliojo nauja Aprašo 47.1 punkto redakcija, nustatanti, subsidijos gavėjo pareigą per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas. Dėl šios priežasties ir buvo patenkintas pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. prašymas pratęsti Sutarties įgyvendinimo terminą ir Susitarimu buvo nustatytas galutinis darbo vietų įsteigimo terminas iki 2021 m. gegužės 12 d.

14. Atsakovas teigė, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių nebuvo nustatyta, todėl nėra galimybės pareiškėją atleisti nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą. Pareiškėjas veiksmus, susijusius su tinkamu Sutarties vykdymu, atliko pavėluotai, t. y. aplinkybės, kurios būdavo nurodytos pareiškėjo prašymuose pratęsti darbo vietos įsteigimo terminą, seniai pasibaigusios, tačiau dėl pareiškėjo neveikimo visos darbo priemonių pirkimo procedūros nebuvo atliktos laiku. Pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir sąžiningas, nesiėmė visų tinkamų veiksmų įvykdyti Sutartį, nesudarė materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms, todėl naujai priimti darbuotojai yra įdarbinti ne pagal Sutartį. Atrankos paraiškoms dėl subsidijų gavimo buvo paskelbtos 2020 metų pradžioje. Paskelbimo metu prasidėjo karantinas. Dėl karantino buvo pratęstas paraiškų pateikimo terminas, todėl atitinkami buvo pratęstas ir darbo vietų steigimo terminas iki 2021 m. vasario 18 d. Po Įsakymo priėmimo kitos materialinės ir teisinės Sutarties įvykdymo sąlygos nebuvo tiriamos, nes tam nebuvo pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

II.

15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 26 d. atmetė pareiškėjo skundą.

16.1. Pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS (19.4)-2246, kurios 2.1 punktu subsidijos gavėjas įsipareigojo įsteigti 3 darbo vietas (2 plataus profilio staklininko, 1 pagalbinio darbininko) iki 2021 m. vasario 18 d. Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis.

16.2. Užimtumo tarnyba 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui avansu pervedė 28 109,50 Eur subsidijos. Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. pateikė prašymą pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą trims mėnesiams. Užimtumo tarnyba, atstovaujama Panevėžio KAD Visagino skyriaus, ir pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. pasirašė susitarimą Nr. URS (19.4)-244, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas, nustatant, kad darbo vietos privalo būti įsteigtos iki 2021 m. gegužės 12 d.

16.3. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 26 d. pakartotinai pateikė prašymą pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą trims mėnesiams. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. balandžio 29 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad nesutinka pratęsti darbo vietų įsteigimo termino.

16.4. Pareiškėjas 2021 d. gegužės 3 d. pakartotinai pateikė prašymą pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. gegužės 6 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka pratęsti darbo vietų įsteigimo termino iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

16.5. Pareiškėjas 2021 d. gegužės 11 d. pakartotinai pateikė prašymą pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą, kad nesutinka pratęsti darbo vietų įsteigimo termino iki 2021 m. rugsėjo 24 d.

16.6. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. birželio 16 d. pareiškėjui pateikė Pretenziją. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD 2021 m. spalio 6 d. priėmė įsakymą Nr. V1(19.4)-2844 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“, kuriame nurodė, kad UAB „VIRI TECHNOLOGIJA“ neįvykdė Sutarties 2.1 punkto ir privalo grąžinti visą jam pervestą 28 109,50 Eur subsidiją, nes iki 2021 m. gegužės 12 d. neįsteigė trijų darbo vietų.

17. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, Aprašo 47 punkto nuostatomis, analizavo Sutartį ir nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neįsteigė Sutarties 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose numatytų darbo vietų iki 2021 m. gegužės 12 d.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sutarties pasirašymo metu galiojusio Aprašo nuostatų, pagal kurias pareiškėjo įsipareigojimų vykdymas buvo galimas iki 2021 m. gruodžio 10 d., vadovaudamasis Sutarties pasirašymo metu galiojusio Aprašo (2020 m. birželio 20 d. redakcija) 47.1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo ir atsižvelgęs į tai, kad atrankos dėl VUI paraiškoms gavimo buvo paskelbtos 2020 metų pradžioje, t. y. ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Teismas priėjo prie išvados, kad, remiantis Aprašo (2020 m. birželio 20 d. redakcija) 47.1 punktu, buvo pratęstas VUI paraiškų pateikimo terminas, atitinkami buvo pratęstas ir Sutartyje numatytų darbo vietų steigimo terminas iš iki einamųjų metų gruodžio 10 dienos į iki 2021 m. vasario 18 d. Teismas pažymėjo, kad sudarant Sutartį einamaisiais metais laikytini 2020 metai, nes ir pati Sutartis, ir pareiškėjo VUI paraiška buvo pateiktos ir sudarytos 2020 metais, todėl Sutartyje numatytas darbo vietų steigimo terminas iki 2021 m. vasario 18 d. atitinka Aprašo (2020 m. birželio 20 d. redakcija) 47.1 punkto reikalavimus.

19. Teismas nustatė, kad nuo 2021 m. vasario 18 d. pasikeitė Aprašo 47.1 punktas, palygino Aprašo (2020 m. birželio 20 d. redakcija) 47.1 punktą su Aprašo (2021 m. vasario 18 d. redakcija) 47.1 punktu ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju Aprašo (2021 m. vasario 18 d. redakcija) 47.1 punktas yra palankesnis pareiškėjui, nes yra nustatomas ilgesnis maksimalus terminas įvykdyti Sutarties sąlygas – ne iki 2021 m. vasario 18 d., o iki 2021 m. birželio 12 d., kuo remiantis buvo pagrįstai patenkintas pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. prašymas pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą, ir Užimtumo tarnyba su pareiškėju pasirašė Susitarimą, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas, nustatant, kad darbo vietos privalo būti įsteigtos iki 2021 m. gegužės 12 d.

20. Teismas pažymėjo, kad pritaikius Aprašo (2021 m. vasario 18 d. redakcija) 47.1 punktą Sutarčiai ir toliau taikytinas Aprašas (2021 m. vasario 18 d. redakcija) kaip palankesnis. Teismas priėjo prie išvados, kad Apraše (2021 m. vasario 18 d. redakcija) yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, o taip pat nėra numatyta jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas. Teismas pažymėjo, kad 10 mėnesių terminas negali būti viršijamas ir yra imperatyvus.

21. Teismas nurodė, kad Sutarties 2.1 punkte nustatyta, jog subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti tris darbo vietas iki 2021 m. vasario 18 d., Susitarimo 1 dalyje nustatyta, kad pakeičiamas Sutarties 2.1 punktas ir subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti tris darbo vietas iki 2021 m. gegužės 12 d., t. y. ir Sutartyje, ir Susitarime numatyti laikotarpiai neviršija 10 mėnesių termino, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Galimybė pratęsti Sutartį ilgesniam nei 10 mėnesių terminui teisės aktais nėra numatyta.

22. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su nenugalima jėga (force majeure) teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, analizavo Pirkimo sutarties su Pardavėju nuostatas ir atkreipė dėmesį, kad jau nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, kuri galiojo 2020 m. spalio 5 d. Pirkimo sutarties su Pardavėju pasirašymo metu. Pirkimo sutartyje nėra jokių nuorodų apie įrangos (staklių) būsimo gaminimo bei jų testavimo vietą bei subjektą ar šio subjekto įsipareigojimus bei atsakomybę, todėl teismas darė prielaidą, kad už šias aplinkybes riziką galimai prisiėmė Pardavėjas. Pareiškėjas, sudarydamas Pirkimo sutartį su Pardavėju, neaptarė galimų rizikų dėl plintančios Covid-19 infekcijos ir sutartyje jų nenumatė, įskaitant ir galimas netesybas dėl sutarties tinkamo neįvykdymo laiku. Teismas vertino pareiškėjo pateiktus Pardavėjo rašytus pranešimus dėl pagamintos įrangos patikrinimo, transportavimo sunkumų ir nurodė, kad pareiškėjas netikrino juose nurodytų aplinkybių, nereikalavo jas patvirtinančių įrodymų, pervedė visą sumą pagal Pirkimo sutartį tada, kai prekių pristatymo terminas jau buvo pasibaigęs (2021 m. sausio 19 d.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis siūlė kokius nors iškilusių problemų sprendimo būdus ar dėl jų būtų buvę vykusios derybos su Pardavėju. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog laivo avarija Sueco kanale kaip nors darė įtaką Pirkimo sutartimi numatytų prekių pristatymo laikui ir sutarties įvykdymo sąlygoms. Teismas sprendė, kad aptarti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodomų nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti bei, kad dėl susidariusių aplinkybių Sutarties nebuvo negalima objektyviai įvykdyti, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad Sutarties įvykdymo kontekste nenugalimos jėgos sąlygos egzistavo būtent jo atžvilgiu.

23. Pareiškėjui Sutartyje numatytu terminu (iki 2021 m. gegužės 12 d.) neįsteigus Sutarties 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose numatytų darbo vietų, teismas vertino, jog jam kilo Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir Sutarties 8.1.2 punkte numatyta prievolė grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją. Pareiškėjui Pretenzijoje nustatytu laiku subsidijos negrąžinus ir nepateikus prašymo dėl susitarimo subsidiją grąžinti dalimis, atsakovas, remdamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, pagrįstai priėmė Įsakymą. Teismas nusprendė, kad Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo prašymo panaikinti Įsakymą, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl darbo vietų steigimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė nepateikė Užimtumo tarnybai pranešimo apie materialinių ir teisinių sąlygų naujoms darbo vietoms sukurti sudarymą iki Sutarties 2.1 punkte nurodyto laikotarpio (2021 m. gegužės 12 d.) ir darbo vietų neįsteigė, tačiau akcentuoja, kad tai įvyko ne dėl Bendrovės neveikimo, o ne dėl jos valios nepriklausančių veiksnių (force majeure), kuriuos, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, sukėlė dėl Covid-19 ligos protrūkio kilusi pandemija ir įrangos (staklių) gamintojo vietos valstybės – Kinijos įvesti griežti draudimai atvykti į šią šalį (tai vyko tuo metu, kai užsakyta įranga buvo pagaminta, turėjo būti patikrinta bei išgabenta į Lietuvą. Sutarties su atsakovu pasirašymo metu tokio draudimo nebuvo, jo nebuvo galima numatyti), Sueco kanalo, kuriuo buvo gabenama įranga, krizė (2021 m. kovo mėn.) bei, dėl pandemijos sugriuvus tarptautinėms tiekimo grandinėms, atsiradęs didžiulis įrangos transportavimui reikalingų jūrinių konteinerių trūkumas, jų pabrangimas. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad Bendrovė nesiėmė jokių veiksmų ir nurodo faktiškai buvus priešingai, nes pareiškėjas gaudamas pranešimus apie kliūtis pristatyti įrangą, jas patvirtinančius dokumentus, duomenis tikrino viešai prieinamuose šaltiniuose ir faktams pasitvirtinus, žodžiu derėjosi su Pardavėju, ieškojo ir siūlė įvairius būdus šioms kliūtims išvengti, tačiau nebuvo pajėgus prieš nenumatytas aplinkybes. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, kad įrangos pristatymo terminas būtų buvęs praleistas dėl pareiškėjo kaltės ar kokių nors aplaidžių jo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo faktines aplinkybes, susijusias su laivo avarija Sueco kanale, nes būtent Pardavėjo 2021 m. balandžio 23 d. laiškas patvirtina, kad logistikos kompanija, kuri gabeno pareiškėjo užsakytą įrangą, susidūrė su nenumatyta aplinkybe – Sueco kanalo blokavimu.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pardavėjas vienintelis pateikė pasiūlymą Bendrovei reikalingos įrangos gamybai, Pirkimo sutartį nutraukus, jis niekur kitur tokios įrangos negautų, iš Pardavėjo buvo pareikalautas papildomas susitarimas Nr. 1 dėl Pirkimo sutarties terminų pratęsimo iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė nesutinka su teismo išvada, jog Pirkimo sutartyje neaptartos galimos rizikos dėl Covid-19 infekcijos, nurodydama, jog ji padaryta netinkamai įvertinus Pirkimo sutarties sąlygų 8 punktą. Pirkimo sutartis pasirašyta Covid-19 pandemijai jau prasidėjus, todėl buvo įvertintos epidemiologinės aplinkybės ir iš karto po Pirkimo sutarties pasirašymo dėtos maksimalios pastangos įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Pardavėjo pranešimuose nurodytomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes jos yra objektyvios, akivaizdžios, suprantamos ir visuotinai žinomos ir nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta jas pripažinti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis (CK 6.212 str.).

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi selektyviai atrinktais nepatikimais įrodymais bei atsakovo argumentais, nevertino esminių pareiškėjo pateiktų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų arba iš viso nutylėjo ir nepasisakė apie juos sprendime, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei teismas, nei atsakovas nenurodė jokių įtikinančių argumentų, kad Sutarties pakeitimas negalėjo būti pasirašomas (ir atitinkamai, Sutarties veiklų įgyvendinimo laikas būtų pratęstas), išskyrus formalų motyvą, kad teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio nei 10 mėnesių, šis terminas negali būti viršijamas, nes yra imperatyvus, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas savo nesitikimą grindžia Sutarties 17 ir 19 punktų sąlygomis, kurios numato, jog šalių sudaryta Sutartis galėjo būti nutraukta, keičiama (papildoma) tik šalių raštišku susitarimu (dėl kurių teismas nepasisakė), Aprašo 47.1 punkto klaidingu citavimu ir aiškinimu, kitų valstybės institucijų (Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos) praktika investicinių projektų terminų pratęsimo aspektu ir teigia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų normomis, Užimtumo tarnybos sprendimai yra neracionalūs, nepagrįsti ir neprotingi, o pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pratęsti Sutarties veiklų įgyvendinimo laiką iki teisės aktais leistino termino pabaigos, nes tokiu būdu nebūtų pažeisti jokie teisės aktų formalūs reikalavimai.

29. Pareiškėjas vadovaujasi civilinėje teisėje galiojančiais teisės principais bei akcentuoja, kad viešas interesas taip pat būtų apsaugotas tinkamai įvykdžius Sutartį, o ne ją nutraukus, nes būtų sukurtos net trys naujos darbo vietos. Pareiškėjas akcentuoja VAĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ir nurodo, kad Bendrovė yra sudariusi tam tikras materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, tačiau joms galutinai sukurti pritrūko laiko. Tokioje situacijoje atsakovui buvo pagrindas spręsti, kad darbo vietos bus sukurtos per šiek tiek ilgesnį, nei buvo apibrėžta Sutartyje terminą, tačiau nepažeidžiant teisės aktų nustatyto maksimalaus termino, t. y. 2021 m. gruodžio 10 d. Atsakovas vieną kartą pratęsė terminą, teikė pareiškėjui metodinę pagalbą, tačiau atsisakė pratęsti terminą, klaidingai motyvuodamas ir neteisingai cituodamas Aprašo 47.1 punktą ir vėliau nepagrįstai bei neteisėtai (nesant šalių susitarimo pagal Sutarties 17 p.) nutraukdamas Sutartį Įsakymu, neatsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė patyrė dideles išlaidas naujoms darbo vietoms sukurti, užsakė, apmokėjo už įsigytą įrangą, sukūrė 3 naujas darbo vietas Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims, juos įdarbino ir iki šiol tęsia darbo santykius.

30. Atsakovas Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą teismui, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai nurodo, kad pati Covid-19 pandemija savaime neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė Sutarties nevykdymą (ar yra priežastinis ryšys). Atsakovas vadovaujasi Sutarties 7–10 punktais ir teigia, kad nenugalimos jėgos atveju pareiškėjas galėtų būti atleidžiamas nuo Sutarties 7–9 punktuose numatytos atsakomybės, tačiau juose nėra numatoma tokia atsakomybės rūšis kaip atsisakymas pratęsti Sutarties įvykdymo laikotarpį, be to atsisakymas pratęsti Sutarties įvykdymo laikotarpį akivaizdžiai nėra įprastinis sutarties nevykdymo padarinys, nustatytas CK 6.205–6.216 straipsniuose, todėl, Užimtumo tarnybos nuomone, nenugalimos jėgos buvimo ar nebuvimo faktas, neturi reikšmės vertinant ir sprendžiant klausimą dėl atsisakymo pratęsti darbo vietos įsteigimo terminą teisėtumo.

32. Atsakovas pažymi, kad Sueco kanalas buvo užblokuotas 2021 m. kovo 23 d., o jau 2021 m. balandžio 3 d. kanalo blokada buvo baigta, todėl vien tik tokia bendro pobūdžio visiems žinoma aplinkybė, nesant įrodymų, kaip ji konkrečiai susijusi su įrangos (staklių) pavėluotu pristatymu (pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad krovinys (staklės) jau prieš Sueco kanalo uždarymą buvo pagamintos, paruoštos ir pakrautos (krovinio važtaraštis), laukė eilėje ir tik dėl Sueco kanalo trikdžių vėlavo) – nelaikytina vienu iš požymių, galinčių kvalifikuoti nenugalimos jėgos aplinkybę (Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. SD(19.4)-5328 pareiškėjui labai aiškiai buvo išdėstytos nenugalimos jėgos nebuvimo nustatymo taisyklės). Pagal byloje esančius duomenis ir dokumentus, krovinys (staklės|) buvo pakrautas tik 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus net 5 mėnesiams po Sueco kanalo blokados pabaigos, todėl pareiškėjas elgiasi nesąžiningai Sueco kanalo trikdžius įvardindamas, kaip pagrindinę priežastį, tokiu būdu tikrosios krovinio vėlavimo aplinkybės nėra ir nebuvo atskleistos. Atsakovas atkreipia dėmesį į Krovinių ekspedijavimo sutarties numerį ir datą, iš kurių galima daryti prielaidą, kad ši sutartis buvo sudaryta tik 2021 m. gegužės 3 d., o ne 2020 m. lapkričio 30 d.

33. Atsakovas teigia, jog paskutinis pareiškėjo prašymas darbo vietų įsteigimo terminą pratęsti iki 2021 m. gruodžio 12 d. akivaizdžiai parodo, kad darbo vietų įsteigimo terminas dėl pareiškėjo neveikimo arba veikimo neatsakingai, išsitęstų iki 16 mėnesių, kas visiškai neatitinka Sutarties nuostatų, atitinkamai toks leidimas vykdyti Sutartį, nebūtų sąžiningas, objektyvus ir teisingas kitų subsidijos gavėjų atžvilgiu, kurie VUI sutartis privalėjo vykdyti tinkamai ir laiku. Įvertinus tą aplinkybę, kad Sutartį pareiškėjas pasirašė paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, metu, pareiškėjas, kaip verslo subjektas, privalėjo įvertinti galimas rizikas ir savalaikiai imtis visų būtinų priemonių, kad Sutartis būtų įvykdyta laiku ir tinkamai.

34. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nesupranta darbo vietos įsteigimo termino skaičiavimo taisyklių ir jas interpretuoja sau naudinga linkme, t. y., jog einamieji metai gali persikelti į kitus metus. Jeigu Vyriausybė nebūtų paskelbusi karantino ir nebūtų pakeistas Aprašas, kuris nustatė palankesnį pareiškėjui darbo vietų įsteigimo terminą, pareiškėjas būtų privalėjęs darbo vietas įsteigti iki 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. iki einamųjų metų pabaigos, nes einamieji metai, niekada nepersikelia į kitus metus. Pagal VUI sutarčių esmę tinkamas tokių sutarčių sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, kadangi VUI projektai įgyvendinami naudojant viešuosius finansus (valstybės biudžeto ir / ar Europos Sąjungos fondų lėšas), siekiant socialinių tikslų – aktyvios darbo rinkos priemonių įgyvendinimo ir nedarbo lygio mažinimo, todėl svarbus tiek racionalius paskirstymas, tiek efektyvus šių lėšų panaudojimas. Pareiškėjo Sutarties įsipareigojimų pažeidimas buvo ne formalus, o esminis, pakankamas pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį ir grąžinti subsidiją (CK 6.205 str., 6.217 str., Užimtumo įstatymo 44 str., Sutarties 8 p., 8.1 ir 8.1.2 p., 21 p.).

35. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-218-822/2023; 2023 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-754-815/2023) įrodo, kad teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, motyvuotai pagrindė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V1(19.4)-2844 „Dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjui Sutartyje numatytu terminu (iki 2021 m. gegužės 12 d.) neįsteigus darbo vietų, jam kilo pareiga grąžinti Užimtumo tarnybai visą Bendrovei pervestą subsidiją. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neįrodė, kad Sutarties įvykdymo kontekste egzistavo nenugalimos jėgos sąlygos.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl force majeure aplinkybių, nenurodė jokių įtikinančių argumentų, kad Sutarties pakeitimas negalėjo būti pasirašomas (ir atitinkamai, Sutarties veiklų įgyvendinimo laikas būtų pratęstas), išskyrus formalų motyvą, kad teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio nei 10 mėnesių; atsakovui buvo pagrindas spręsti, kad darbo vietos bus sukurtos nepažeidžiant teisės aktų nustatyto maksimalaus termino, t. y. 2021 m. gruodžio 10 d., tačiau terminą atsisakyta pratęsti netinkamai taikant Aprašo 47.1 punktą ir vėliau nepagrįstai bei neteisėtai nutraukiant Sutartį Įsakymu.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reguliuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir naikinti Įsakymą.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. URS (19.4)-2246, kurios 2.1 punktu subsidijos gavėjas (Bendrovė) įsipareigojo įsteigti 3 darbo vietas iki 2021 m. vasario 18 d. Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims, sudarant su jais neterminuotą darbo sutartį. Sutartyje viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti Sutartį, numatyta ta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietų iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto laikotarpio (Sutarties 8.1.2 p.).

43. Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl projekto įgyvendinimo terminų pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą trims mėnesiams, motyvuodamas logistikos problemomis dėl Covid-19 pandemijos, dėl kurių jau pagaminta įranga (staklės) negali išplaukti iš uosto. Užimtumo tarnyba, atstovaujama Panevėžio KAD Visagino skyriaus, ir pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. pasirašė Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas ir nustatyta, jog darbo vietos privalo būti įsteigtos iki 2021 m. gegužės 12 d.

44. Pareiškėjas pakartotiniais 2021 m. balandžio 26 d., 2021 d. gegužės 3 d., 2021 d. gegužės 11 d. prašymais kreipėsi į Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrių, prašydamas pratęsti VUI projekto įgyvendinimo terminą trims mėnesiams, motyvuodamas nepasikeitusia situacija logistikos srityje. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Visagino skyrius 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 14 d. atsakymais informavo pareiškėją, kad nesutinka pratęsti darbo vietų įsteigimo termino pareiškėjo prašomiems laikotarpiams, 2021 m. birželio 16 d. pareiškėjui pateikė Pretenziją, o 2021 m. spalio 6 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Įsakymą.

45. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iki Susitarime dėl Sutarties pakeitimo nurodyto laikotarpio, t. y. iki 2021 m. gegužės 12 d. neįvykdė Sutarties 2.1 punkto ir neįsteigė 3 darbo vietų.

46. Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktą (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) nustatyta, kad subsidijos gavėjas, išskyrus Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį.

47. Aprašo (2021 m. vasario 18 d. redakcija) 47.1 punkte numatyta, kad subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas bei pateikti galutinę nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) su išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų – faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) kopijomis, patvirtintomis subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba. Aprašo 47.4. punkte nustatyta, kad pasikeitus VUI sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimo terminui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos raštu informuoti Klientų aptarnavimo skyrių, pateikiant nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) ir prašymą dėl termino pratęsimo, bet ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisės aktuose yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją. Teisės aktai nenustato jokių išimčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti pratęstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-822/2023; 2023 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje eA-754-815/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1013-556/2023).

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir taikęs pareiškėjui palankesnę Aprašo redakciją, priėjo prie pagrįstos išvados, jog teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio nei 10 mėnesių, šis terminas negali būti viršijamas, nes yra imperatyvus. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Aprašo 47.1 punkto klaidingu citavimu ir aiškinimu, galimybe pratęsti Sutarties veiklų įgyvendinimo laiką iki teisės aktais leistino termino pabaigos, nes šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pateikė labai išsamius motyvus, kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti.

50. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio (Parama darbo vietoms steigti) (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-941 redakcija) 6 dalies 2 punktas numato, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.

51. Sutarties 10 punkte numatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Šios Sutarties 13 punkte numatyta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

52. Nors, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas negalėjimą per nustatytą terminą įvykdyti Sutarties grindžia force majeure aplinkybėmis ir dėl to prašė atsakovo pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas laikėsi Sutartyje numatytų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo tvarkos. Kaip pagrįstai ir motyvuotai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo nurodomų nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti bei kad dėl susidariusių aplinkybių Pirkimo sutarties nebuvo negalima objektyviai įvykdyti. Priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pareiškėjas duomenis tikrino viešai prieinamuose šaltiniuose ir, faktams pasitvirtinus, žodžiu derėjosi su Pardavėju, ieškojo ir siūlė įvairius būdus šioms kliūtims išvengti) bei apeliaciniame skunde nurodomas Pardavėjo 2021 m. balandžio 23 d. laiškas, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, vertintini kaip subjektyvi gynybinė pozicija ir todėl atmestini.

53. Nepaisant pareiškėjo nurodomos Sutarties 17 ir 19 punktuose įtvirtintos Sutarties nutraukimo, keitimo tvarkos (šalių raštišku susitarimu), pareiškėjo Sutarties įsipareigojimų pažeidimas buvo esminis, t. y. pareiškėjui Sutartyje numatytu terminu (iki 2021 m. gegužės 12 d.) neįsteigus Sutarties 2.1 punkte numatytų darbo vietų, jam kilo Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta prievolė grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, todėl pakankamas pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti grąžinti subsidiją (Sutarties 8.1.2 p., 21 p.). Pareiškėjui Pretenzijoje nustatytu laiku subsidijos negrąžinus ir nepateikus prašymo dėl susitarimo subsidiją grąžinti dalimis, atsakovas, remdamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, pagrįstai priėmė Įsakymą dėl subsidijos grąžinimo.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

56. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIRI TECHNOLOGIJA“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.