Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. C., A. G., K. L. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo advokato A. L. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. balandžio 13 d. veika) laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 289 straipsnį (2024 m. balandžio 17 d. veika) laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams;

- BK 258 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir R. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. M. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. lapkričio 6 d.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusiosios E. Ž. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. M. nukentėjusiajai E. Ž. 1005 Eur (vienas tūkstantis penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatytas R. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN(duomenys neskelbtini):, kurio vertė 2050 Eur, paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas ir šis turtas nukreiptinas nukentėjusiosios E. Ž. civiliniam ieškiniui užtikrinti ir turtinei žalai atlyginti. Realizavus minėtą automobilį ir atlyginus nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį likusios lėšos (jei jų liktų) konfiskuotinos valstybės nuosavybėn.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 769,27 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 27 ct) dydžio išlaidų už R. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas nusprendė priteisti iš R. M. 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, 2024 m. balandžio 13 d., 14.07 val., nenustatytam bendrininkui paskambinus nukentėjusiajai E. Ž. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius neva nukentėjusiajai išmokėta pensija netikrais pinigais, paprašius padiktuoti namuose laikomų pinigų serijos numerius, nurodžius, kad atvyks policijos pareigūnas pinigus nufotografuoti ir tuo pačiu metu nenustatytam bendrininkui jam (R. M.) nurodžius adresą – (duomenys neskelbtini), ir liepus ten nuvykti bei paimti pinigus, jis (R. M.) 2024 m. balandžio 13 d., apie 14.20 val., nuvyko pas nukentėjusiąją E. Ž. į jos namus, prisistatė policijos pareigūnu, parodė netikrą pažymėjimą ir taip pasisavino valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodė, kad tikrins pinigų tikrumą, paprašė nukentėjusiosios atnešti pensininko pažymėjimą, o šiai nuėjus į kitą kambarį, paėmė nukentėjusiosios pateiktus patikrinimui pinigus ir pasišalino iš buto. Taip apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą, E. Ž. priklausantį turtą – pinigus – 1005 eurus.

1.1 Be to, R. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, 2024 m. balandžio 17 d., apie 10.47 val., nenustatytam bendrininkui paskambinus nukentėjusiajai P. A. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius neva nukentėjusioji atsiskaitė už elektrą netikrais pinigais, melagingai nurodžius apie jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikalinga patikrinti, tuo pačiu metu nenustatytam bendrininkui jam (R. M.) nurodžius adresą – (duomenys neskelbtini), ir liepus ten nuvykti bei paimti pinigus, jis, (R. M.) 2024 m. balandžio 17 d., apie 11.15 val., nuvyko pas nukentėjusiąją P. A. į jos namus, prisistatė policijos pareigūnu, parodė netikrą pažymėjimą ir taip pasisavino valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodė, kad tikrins pinigų tikrumą, nukentėjusiajai atnešus 8400 eurų, juos fotografavo ir dėjo į atsineštą dokumentų aplanką. Siekdamas užvaldyti pinigus, panaudojo prieš nukentėjusiąją P. A., norėjusią atsiimti pinigus, fizinį smurtą: nustūmė nukentėjusiosios rankas, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje bei pasišalino iš buto. Taip jis peržengdamas susitarimo su bendrininku ribas ir veikdamas vykdytojo ekscesu, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, P. A. priklausantį, turtą – pinigus 8400 eurų.

1.2 Be to, R. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai nešiojo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – peilį, su automatiškai atlenkiama geležte, jį vežiodamasis automobilyje Audi (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių vidinėje dėtuvėje, kol 2024 m. balandžio 17 d., apie 13-14 val., Ukmergės rajone, magistralinio kelio A2 (E272) 64-ajame kilometre, įvykio vietos apžiūros metu jį surado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. M. gynėjo advokato A. L. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir R. M. už padarytas nusikalstamas veikas skirti subendrintą maksimalią 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir šią bausmę taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašoma į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo.

2.1 Nurodoma, kad nuteistasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Teigiama, jog pirmos instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl R. M. negalima būtų skirti švelnesnių bausmės rūšių.

2.2 Tikinama, kad nuteistasis nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau to jis negalės greitai padaryti, kol atlikinės laisvės atėmimo bausmę. Nurodoma, kad įsidarbinus kalėjimo įstaigoje gaunamos pajamos yra nedidelės ir jų reiktų paties R. M. kasdienių būtinų poreikių patenkinimui.

2.3 Skunde akcentuojama, kad būtina yra atsižvelgti į tai, kad R. M. vaidmuo darant nusikalstamas veikas iš esmės buvo kaip padėjėjo, nes jis nepažįstamo asmens paprašytas nuvyko iš telefoninių pokalbių metu apgautų moterų paimti pinigus. Pažymima, kad nuo R. M. nukentėję asmenys neprašė teismo jam skirti griežtos laisvės atėmimo bausmės.

2.4 Teigiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriant arešto bausmes. Tikinama, kad nuteistasis teigiamas išvadas jau padarė ir pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įsidarbinti ir toliau gyventi dorai ir sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pakeisti nuteistajam skirtos bausmės rūšį į švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmė arba sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai ją motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei viena veika pagal sunkumą priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 11 straipsnis ir 12 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad R. M. praeityje kelis kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikytina, jog nusikalto būdamas recidyvistu, nors pirmosios instancijos teismas nepripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistasis R. M. taip pat baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 103-109). Be to, nuteistasis nedirba, nors ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė praėjus vos dvejiems mėnesiams nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą net 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, pastebėtina, kad R. M. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje R. M. buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Skunde teigiama, kad būdamas įkalinimo įstaigoje nuteistajam bus sunkiau atlyginti nukentėjusiajai nuskalstama veika padarytą ir jai priteistą žalą. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas siekdamas užtikrinti, kad bet kokiu atveju nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž. būtų atlyginta R. M. jai nusikalstama veika padaryta žala. Nuteistajam taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nustatytą jo nuosavybės teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini), kurio vertė 2050 Eur, paliko galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nustatė panaikinti ir šį turtą nukreipti nukentėjusiosios E. Ž. civiliniam ieškiniui užtikrinti ir turtinei žalai atlyginti.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas nurodytas apeliaciniame skunde (areštas), akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Taip pat teismas pakartotinai atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo diskrecija, joks proceso dalyvis, įskaitant ir nukentėjusiuosius, negali įtakoti teismo sprendimo susijusio su bausmės skyrimu kaltininkui.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė už kiekvieną nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už padarytą nusižengimą – arešto bausmę. Be to, paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę R. M. pagrindo mažinti nėra. Esant šioms aplinkybėms tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas V. K. teikė antrinę teisinę pagalbą R. M.ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 262,50 Eur.

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam R. M. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. R. M. gynėjo advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 262,50 Eur, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. M. neišieškoti.