Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti klausimą dėl tolimesnio gydymo bei stebėjimo, V. J. gynėjui – advokatui V. A.,

išvadą apie asmens sveikatos būklę teikiančios sveikatos priežiūros institucijos atstovei R. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „MediCA klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo V. J. pakeitimo į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas UAB „MediCA klinika“ teikimas, kuriuo prašoma V. J. taikomas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pakeisti į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 2-4).

Teikime nurodoma, kad 2022 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi V. J. buvo pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre. Pažymėjo, kad V. J. nebendradarbiauja su gydymo įstaiga, kviečiamas į ją neatvyksta. 2022 m. kovo 28 d. po atkaklių įkalbinėjimų atvyko į UAB „MediCA klinika“ Psichikos sveikatos centrą, tačiau iš elgesio ir bendro vaizdo įtarus alkoholio vartojimą, atliktas alkoholio tyrimas iškvepiamame ore alkotesteriu, gautas rezultatas – 1,9 promilės. Klinikoje išlieka elgesio ir emocijų sutrikimai, valios, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nepakankama kritika savo ligos atžvilgiu, galimai neprognozuojamas elgesys, ypač pavartojus alkoholio. Psichinė būsena apžiūros metu: kontaktas formalus, kalba daug, peršoka nuo minties prie minties, nuolat kartoja „be problemų“, disforiškas, emocijos paviršutiniškos, greitai provokuojasi afektas, mąstymas klampus, detalizuojantis, žemo produktyvumo. Dėmesio koncentracija apsunkinta. Stebimi trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai. Savo būklei kritika nepakankama, nors vis kartoja „dabar jau laikysiuosi nurodymų ir gydysiuosi“. Gydymo įstaiga, įvertinusi ligos anamnezę, ligos eigą per stebėjimo laikotarpį, nebendradarbiavimą ir kritikos nebuvimą savo ligos atžvilgiu, negalint užtikrinti paciento stebėjimo ambulatorinėmis sąlygomis, rekomenduoja V. J. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis UAB „MediCA klinika“ psichikos sveikatos centre pakeisti į stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninės sąlygomis.

Teismo posėdyje išvadą apie asmens sveikatos būklę teikiančios sveikatos priežiūros institucijos atstovė R. B. paaiškino, kad asmuo nesilaiko visų taisyklių, kurių turėtų būti laikomasi taikant ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centro sąlygomis. Pacientas laiku neatvyksta, nuolat skambina, ieško jo per artimuosius, pats nekelia ragelio, sakosi, kad dirba, nors oficialiai nėra niekur įsidarbinęs. Atstovės paaiškinimais V. J. yra riboto darbingumo asmuo, todėl oficialiai įsidarbinti jam sudėtingiau. Būta, kad atvyksta į gydymo įstaigą neblaivus, kas yra dokumentuota. Kadangi įstaiga negali garantuoti stebėjimo ambulatorinėmis sąlygomis, ligos lėtinės, nepagydomos, be to, turi priklausomybę alkoholiui, kas yra sunkinanti aplinkybė tiek gydymui, tiek elgesio korekcijai, todėl siūlo pakeisti ambulatorinį stebėjimą į stacionarinį gydymą ir stebėjimą. Patikino, jog pacientas nebendradarbiauja, gydymo atsisako, skirtų vaistų nevartoja, todėl jokio rezultato ligoje bei elgesio korekcijoje nėra. Pasak atstovės, neoficialiais duomenimis žmona skundžiasi, kad jis su kaimynu vartoja alkoholį. Dėl savalaikio neatvykimo pats sakosi, kad dirba ir negali išeiti iš darbo. V. J. darbingumas, kiek pamena, yra 50 procentų, statybose, kaip jis pasakoja, dirbti negalėtų, nes tokiu atveju pakankamai dideli apribojimai būtų taikomi. Paaiškino, kad jų įstaigoje yra stebimas nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, laikotarpis pakankamas, kad pažinti pacientą, juo labiau, kad yra duomenys, kuriuos perdavė Rokiškio psichiatrijos ligoninė, kurioje prieš tai buvo stebimas ir gydomas. Medicinos įstaigoje jis nėra agresyvus, bet paklausinėjus provokuojasi jo pyktis, nepasitenkinimas, neva tai visi prieš jį nusiteikę. Pacientas gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju problema yra daugiau socialinė, visiškai pagydyti žmogaus neįmanoma.

V. J. atstovas advokatas V. A., susipažinęs su medžiaga, taip pat išklausęs medicinos įstaigos atstovę, kuri davė paaiškinimus, apibūdino V. J. elgesį ir siūlo pakeisti ambulatorinį gydymą į stacionarinį, pažymėjo, kad iš kitų asmenų teko girdėti, kad jo atstovaujamasis dirba, be to, praeitą savaitę pats mate, kad, pasiėmęs trimerį, pas žmones žolę pjovė. Kas liečia dėl stebėjimo sugriežtinimo, kaip matyti iš jo žmonos paaiškinimų, ši pageidauja, kad nebūtų skirtas stacionarus gydymas ir V. J. būtų toliau tęsiamas ambulatorinis stebėjimas, todėl palaiko savo ginamąjį ir jo atstovės poziciją ir prašo neskirti stacionarinio gydymo, kadangi artėja vasara, bus darbų. Kas liečia alkoholio vartojimą ne patvirtinti, nei paneigti negali, nes tokių duomenų nėra. Asmens, kuriam prašoma pratęsti ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, advokatas V. A. prašo netenkinti teikimo.

Prokurorė A. B. UAB „MediCA klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo V. J. pakeitimo į stacionarinį stebėjimą siūlo tenkinti. Prokurorė nurodė, kad gydytoja pateikė išsamią V. J. charakteristiką. Iš paciento pusės yra ignoravimas laikytis to, kas nurodyta ir nebandymas taisytis, kas manytina kelia pavojų visuomenės nariams, aplinkai, todėl šioje situacijoje būtinas griežtesnis medicinos gydytojų įsikišimas. Prašo teikimą tenkinti ir keisti ambulatorinį priverstinį gydymą į stacionarų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pripažinta, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu. V. J. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 67-74), kuri 2020 m. lapkričio 4 d. d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pratęsta (2 t. b. l. 100-101), 2021 m. gegužės 13 d. to paties teismo nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal V. J. gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas (2 t., b. l. 88-89), Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 23 d. bei 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pakartotinai pratęstas (2 t., b. l. 117-120, 172-175).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. J. nusikaltimo padarymo metu ir bylos nagrinėjimo jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame teikime paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę vykdanti gydymo įstaiga nurodė, jog V. J. 2022 m. kovo 28 d. užfiksavo 1,9 promilių girtumą, klinikoje išlieka elgesio ir emocijų sutrikimai, valios, mąstymo, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nepakankama kritika savo ligos atžvilgiu, galimai neprognozuojamas elgesys, ypač pavartojus alkoholio. Psichinė būsena apžiūros metu: kontaktas formalus, kalba daug, peršoka nuo minties prie minties, nuolat kartoja „be problemų“, disforiškas, emocijos paviršutiniškos, greitai provokuojasi afektas, mąstymas klampus, detalizuojantis, žemo produktyvumo. Dėmesio koncentracija apsunkinta. Stebimi trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai. Savo būklei kritika nepakankama, nors vis kartoja „dabar jau laikysiuosi nurodymų ir gydysiuosi“.

Nukentėjusioji ir asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, šeimos narys – sutuoktinė D. J. teismui pateiktame rašte nurodė (3 t., b. l. 21), jog neprieštaraujanti, jog jos sutuoktiniui būtų pratęstos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad V. J. namuose elgiasi normaliai, neagresyvus, padeda buityje.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nors gydymo įstaiga ir nurodė, kad neturi realių galimybių vykdyti V. J. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą, kadangi jis ignoruoja gydymą, nevyksta į gydymo įstaigą, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais, tačiau byloje nėra išsamių duomenų, kad gydymo įstaiga ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai vykdyti teismo V. J. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pavyzdžiui, kad socialinis darbuotojas vyko į V. J. gyvenamąją vietą, kad gydymo įstaiga bendradarbiavo su V. J. sutuoktine D. J. dėl pagalbos pacientui teikimo ir pan. Juo labiau, kad pati gydymo įstaiga teikime nurodė, jog 2022 m. kovo 28 d. po atkaklių įkalbinėjimų V. J. vis tik atvyko į UAB „MediCA klinika“ Psichikos sveikatos centrą. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus darytina išvada, kad dėl psichikos susirgimo šiuo metu V. J. gydyti specializuotame stacionare, neišnaudojus visų pirmiau aptartų galimybių, pagrindo nėra, juolab, kad medicinos įstaigos atstovės paaiškinimais pagrįstų duomenų, patvirtinančių V. J. socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, nepateikta, artimo šeimos nario pateiktas rašytinis paaiškinimas tokių aplinkybių taip pat nepagrindžia. Be to, per V. J. ambulatorinio stebėjimo laikotarpį nepateikta duomenų buvus fiksuotų pavojingų veiksnių iš stebimo asmens bei kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes. Teismo nuomone, esant aptartai V. J. psichinei būsenai, jo priverstinį stebėjimą ir gydymą pagal bylos duomenis vis tik galima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, todėl teikimas dėl skirtos medicininės priemonės griežtinimo atmestinas. V. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pakankamas, todėl jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstina.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BPK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404 straipsniu, 405 straipsnio 2 dalimis ir 3 dalies 2 punktu, 440 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

UAB „MediCA klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo V. J. pakeitimo į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje atmesti ir paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl V. J. pratęstos paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pavesti vykdyti UAB „MediCA klinika“, įpareigojant, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti teismui išvadą dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.