Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti klausimą dėl tolimesnio gydymo bei stebėjimo, V. J. gynėjui – advokatui Vladislovui Milukui,

išvadą apie asmens sveikatos būklę teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos atstovei R. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „MediCA klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo V. J. pakeitimo į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas UAB „MediCA klinika“ teikimas, kuriuo prašoma V. J. paskirtas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pakeisti į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje.

Teikime nurodoma, kad gydymo įstaiga negali vykdyti 2021 gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties dėl priverčiamosios medicinos priemonės V. J. taikymo. Teismo nutartis UAB „MediCa klinika“ gauta 2021 m. birželio 17 d. Su pacientu bandyta susisiekti telefonu keletą kartų, tačiau pacientas nei karto neatsiliepė. Susisiekus su jo sutuoktine, pastaroji informavo, kad negali užtikrinti, jog sutuoktinis atvyktų į psichikos sveikatos centrą, nes yra užsidaręs kambaryje, su niekuo nebendrauja, skirto gydymo nevartoja. Kadangi nėra galimybės įvertinti paciento psichikos būklę bei užtikrinti gydymo tęstinumą, o iš pokalbio su V. J. sutuoktine galima garyti išvadą, kad paciento psichinė sveikatos būklė blogėja ir jis vėl gali būti pavojingas aplinkiniams, prašo teismo pakeisti skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį paciento stebėjimą psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdyje išvadą apie asmens sveikatos būklę teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos atstovė paaiškino, kad V. J. yra registruotas UAB „MediCA“ klinikoje. Pateikė prašymą pakeisti priverčiamąsias medicinos priemones, nes 2021 m. birželio 17 d. gavo vykdyti Panevėžio apylinkės teismo nutartį. Nuo tos dienos vis bandė susisiekti su pacientu, tačiau nepavyko, dėl to teikė šį prašymą teismui. Gautoje nutartyje buvo nurodyta, kad per vieną savaitę pacientas turi patekti į psichikos sveikatos centrą. Jiems pasikreipus į teismą, t. y. š. m. liepos 14 d., pacientas V. J., lydimas kito asmens, atvyko į kliniką. Su juo medikė bendravo, vykdo stebėjimą, paskyrė tyrimus, kuriems jis užsiregistravo, lankosi pas gydytojus, planuojamas spręsti darbingumo klausimas. Taigi iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes V. J. sutinka toliau gydytis tęsiant ambulatorinį stebėjimą jų psichikos sveikatos centre. Šiuo momentu vyksta bendradarbiavimas, medicinos įstaiga gali jį toliau ambulatoriškai stebėti. V. J. psichinės sveikatos būklė nėra pablogėjusi ir, jei jis, bendradarbiaus su medikais, lankysis, gydysis, jų įstaiga gali vykdyti ambulatorinį gydymą. Šiuo metu nereikalinga stacionari pagalba, nes V. J. noriai nusiteikęs bendrauti. V. J. diagnozuota liga, kuriai esant jis ne visada gali save suvokti. Pagrindinis gydymo faktorius – vaistų vartojimas ir alkoholio nevartojimas. Paleidus iš stacionaraus stebėjimo vaistai nebuvo išrašyti, jų nevartojo, nes neturėjo įsigijęs, tuo tarpu tokie vaistai yra receptiniai. Asmuo nesikreipė pas medikus, nuo to laiko praėjo beveik mėnuo. Dabar vaistus jis įsigijo, žmona sako, kad vartoja. Teikimo tenkinti pasikeitus aplinkybėms netikslinga, nes pacientą galima stebėti ambulatoriškai.

Nukentėjusioji ir asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, šeimos narys D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad yra V. J. sutuoktinė. Viską žino, nes pati jį parsivežė iš Rokiškio. Grįžęs buvo sutrikęs, nesuprato, kodėl metus buvo tenai gydomas, sakė, kad gali namie būti ir gydytis. Kai grįžo iš gydymosi įstaigos jis neatsiliepė į niekieno skambučius, buvo prislėgtas. Dabar sutuoktinis vaistus geria, alkoholio nevartoja, pamažu adaptuojasi gyvenime ir bendravime, grįžus į namus nebuvo jokio grubaus elgesio, išsišokimų jos atžvilgiu. Jo fizinė ir psichinė sveikata šiuo metu normali. Pasitaiko, kad jis ne visada supranta, dėl ko turi gerti vaistus, tačiau ji bando paaiškinti, kad jo mąstymas ir bendra sveikatos būklė atsistatytų, jiedu susikalba. Nurodė, kad V. J. greičiau susierzina, jei kažkas nepavyksta, bet šiaip jos klauso, nėra jokio pavojingumo iš jo pusės. Alkoholio nevartoti buvo jo paties pasirinkimas.

Asmens, kuriam prašoma pratęsti ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, gynėjas advokatas Vladislovas Milukas prašė teikimą atmesti ir pratęsti ambulatorinį gydymą, kadangi pirminis teikimas buvo pakeisti priverčiamąsias medicinos priemones griežtesnėmis, tačiau posėdyje paaiškėjo, kad pagrindai tam išnyko. V. J. vaistus vartoja, jokios agresijos aplinkai nereiškia.

Prokurorė prašė teikimą atmesti ir pratęsti ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, kadangi V. J. į gydymo įstaigą atvyko, yra paskirti tyrimai, vaistai, kuriuos jis geranoriškai vartoja, psichinė sveikata nėra pablogėjusi, pavojaus sau ir aplinkiniams nekelia, todėl būtinybės jo stacionarizuoti nėra.

Asmuo, kuriam prašoma pratęsti ambulatorinį gydymą bei stebėjimą, V. J. teismo posėdyje nedalyvavo, atstovaujamas gynėjo ir šeimos nario.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pripažinta, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu. V. J. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kuri 2020 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pratęsta, o 2021 m. gegužės 13 d. to paties teismo nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal V. J. gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. J. nusikaltimo padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu sirgo, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame teikime paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę vykdanti gydymo įstaiga nurodė, jog nėra galimybės įvertinti V. J. psichikos būklę bei užtikrinti gydymo tęstinumą, jo psichinė būklė blogėja ir jis vėl gali būti pavojingas aplinkiniams, kadangi į psichikos sveikatos centrą nevyksta, yra užsidaręs kambaryje, su niekuo nebendrauja, skirto gydymo nevartoja. Teismo posėdžio metu išvadą apie asmens psichinę sveikatos būklę teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad teikė prašymą pakeisti priverčiamąsias priemones kitomis, nes gavo Panevėžio apylinkės teismo nutartį 2021 m. birželio 7 d., o nuo tos dienos bandant susisiekti su pacientu to padaryti nepavyko, dėl to teikė tokį prašymą. Patvirtino, kad liepos 14 d. pacientas, lydimas kito asmens, atvyko į kliniką. Su juo bendravo, vykdo stebėjimą, paskyrė tyrimus, kuriems jis užsiregistravo, lankosi pas gydytojus, planuojamas spręsti darbingumo klausimas. Pasikeitė aplinkybės, V. J. sutinka dėl ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos centre ir gydymosi tęstinumo. V. J. psichinės sveikatos būklė nėra pablogėjusi, šiuo metu jis nėra pavojingas nei sau, nei aplinkai. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir V. J. sutuoktinė D. J., kuri patvirtino, kad sutuoktinis geria skirtus vaistus, alkoholio nevartoja, adaptuojasi socialiniame gyvenime, nebuvo iš jo pusės neadekvataus bei grubaus elgesio, fizinė ir psichinė sveikata normali. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad V. J. savo veiksmais gali padaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, po stacionaraus gydymosi jo psichikos būklė nesuprastėjo, psichinė sveikata stabili. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad dėl psichikos susirgimo šiuo metu jo gydyti specializuotame stacionare netikslinga. V. J. atvyko į gydymo įstaigą, vartoja jam paskirtus vaistus, sutinka geranoriškai bendradarbiauti. Priešingų duomenų byloje nėra. Teismo nuomone, esant aptartai V. J. psichinei būsenai ir sąlygoms, priverstinį stebėjimą ir gydymą jo atžvilgiu galima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, todėl teikimas, nepalaikant jo sveikatos priežiūros įstaigos atstovei, neprieštaraujant prokurorei bei pritariant gynėjui ir šeimos narei, atmestinas. V. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pakankamas, todėl jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis paliktina galioti ir pratęstina.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BPK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404 straipsniu, 405 straipsnio 2 dalimis ir 3 dalies 2 punktu, 440 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

UAB „MediCA klinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo V. J. pakeitimo į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą psichiatrijos ligoninėje atmesti ir paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl V. J. pratęstos paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pavesti vykdyti UAB „MediCA klinika“, įpareigojant, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti teismui išvadą dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.