Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2076-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-14Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-06-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
2S-2076-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04855-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
UAB „Sisteminio modernizmo grupė“
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2076-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04855-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.; 121.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sisteminio modernizmo grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3492-608/2014 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos priteisimo, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos priteisimo ieškinį patenkino.

Atsakovas dėl priimto sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė teismo iš dalies atleisti bendrovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nustatė atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ terminą iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir iš dalies atleisti atsakovą UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nuo 708 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nurodo, kad atsakovo vadovas, pateikdamas apeliacinį skundą, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 100 Lt, nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 708 Lt. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė dokumentus, įrodančius UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ sunkią finansinę padėtį. Atsakovo nekilnojamasis turtas ir banko sąskaitos yra areštuotos, piniginės įplaukos yra nurašomos pagal išduotus vykdomuosius raštus, dėl ko atsakovas neturi galimybės sumokėti 708 Lt žyminio mokesčio. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovui užkertamas kelias į apeliaciją. Apeliantas taip pat pateikė teismui dokumentus, kuriuose pateikti duomenys apie atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalies sumokėjimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ vadovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio dalį ir prašė atleisti atsakovą nuo likusios dalies (708 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo dėl jo sunkios finansinės padėties. Apeliantas pateikė teismui dokumentus, kuriuose yra duomenys apie atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštą ir pažymėjo, kad visos banko sąskaitos taip pat yra areštuotos, o piniginės įplaukos nurašomos pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti žyminio mokesčio dalį.

CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie atskirojo skundo apeliantas pridėjo naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, jog nauji įrodymai buvo pateikti, atsižvelgiant į skundžiamos teismo nutarties motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir vertina juos, spręsdamas atskirojo skundo pagrįstumo klausimą (CPK 314 str., 338 str.).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis – ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo. Visgi, asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių asmuo apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.). Jeigu yra duomenų, kad asmuo kreipimosi į teismą metu neturi reikiamos pinigų sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau yra duomenų, kad per tam tikrą laikotarpį šią sumą gali sukaupti, teismas gali žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-604/2014).

CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas proceso šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir sprendžia, ar proceso šalis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovo naujai pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo finansinę padėtį, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies, t. y. 708 Lt. Iš atsakovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei antstolio A. N. Turto arešto akto matyti, jog atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai ir kelių transporto priemonė, kurie yra areštuoti. Apeliantas nurodė, kad bendrovė dirba nuostolingai, t. y. 2012 m. nuostolis siekė – 275 571 Lt, o 2013 m. – 111 611 Lt, tačiau į bylą pateikta pelno nuostolio ataskaita yra preliminari, o įmonės balanso duomenų nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo vadovas turėjo finansinę galimybę sumokėti 3 630 Lt advokatui už teisines paslaugas. Be to, atsakovas nesinaudojo kita galima alternatyva ir neprašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, todėl primokėtina žyminio mokesčio dalis, t. y. 708 Lt, juridiniam asmeniui laikytina nedidele suma ir neužkertančia apeliantui teisės į apeliaciją. Taigi atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo sunkios dabartinės turtinės padėties, kuri apribotų jo galimybes primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, tinkamai taikė civilinio proceso nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė, atsakovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui UAB „Sisteminio modernizmo grupė“ terminą iki 2014 m. lapkričio 24 d. sumokėti 708 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėja Vilija Mikuckienė