Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1262-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-14Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-06-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-25
Bylos Nr.
2S-1262-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04855-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1262-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04855-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.1.; 122.3.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 58155,57 Lt skolos, 3520,87 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 61676,44 Lt sumai. Nurodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo įsiskolinimas susidarė už 2010-2012 metus ir tai patvirtina atsakovo vengimą vykdyti prievolę bei sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas vengs vykdyti ir ieškovui palankų teismo sprendimą arba sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas. Be to turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, gali būti perleistas kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir areštavo atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 61676,44 Lt sumai, leisdamas atsakovui areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimui, taip pat areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu Vilniaus miesto savivaldybe. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas yra turtinis, reiškiamas dėl prievolės, kuri nevykdoma nuo 2010 metų, ieškinio suma yra didelė. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą atsakovui, t.y. pateikė valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu, iš kurios kildina ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad prievolės nevykdymo laikotarpis tęsiasi ilgą laiką, taip pat į tai, kad atsakovas nereaguoja į ieškovo raginimus atsiskaityti, teismas laikė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti, nurodant, kad areštuotas pinigines lėšas atsakovas turi teisę naudoti mokesčių valstybei, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimui, taip pat areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu Vilniaus miesto savivaldybe. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje leista areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimui, taip pat areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsakovui nesuteikta teisė areštuotas lėšas naudoti, mokant mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Todėl atsakovas, negalėdamas iš areštuotų lėšų mokėti mokesčių į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, de facto negali mokėti ir darbo užmokesčio darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilniaus miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad yra realus pavojus, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo galimai bus patenkintas ieškovo ieškinys, atsakovas toliau vengs pervesti reikiamą pinigų sumą ieškovui arba sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas, kad sąskaitoje neliktų pinigų sumos, prilygstančios priteistajai, taip pat gali būti perleidžiamas kitiems asmenims turtas, į kurį vėliau gali būti nukreiptas išieškojimas, o tai neabejotinai apsunkintų palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovo interesus labiau nei reikia galimai nepalankaus atsakovo atžvilgiu sprendimo įgyvendinimui, todėl pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nesuteikti nė vienam iš jų nepagrįsto prioriteto.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisminio nagrinėjimo metu, areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui, negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi, t.y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę–ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2-84/2009). Taigi ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti atsakovui galimybę atsiskaityti ne tik su ieškovu ir mokėti darbo užmokestį, bet taip pat mokėti mokesčius valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas, negalėdamas iš areštuotų lėšų mokėti privalomų mokesčių, de facto negali mokėti ir darbo užmokesčio darbuotojams, kadangi, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo su darbo santykiais susijusioms pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti – leisti atsakovui areštuotas lėšas taip pat naudoti mokesčių valstybei ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti - leisti atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ (juridinio asmens kodas 126332142) iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Alma Urbanavičienė