Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-604/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
2-604/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02816-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
M. J.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-604/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02816-2013-8.Procesinio sprendimo kategorija 106.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2620-798/2014 ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar tinkamai ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai: netinkamas ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas bei reikalavimų pateikiamiems įrodymams nesilaikymas, ieškovės asmens kodo nenurodymas.

Šalies argumentai

M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ypatingosios teisenos tvarka atvirame posėdyje išnagrinėti pareiškimą, atstatyti butą į pirminę padėtį, paskirti ekspertizę, išreikalauti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos medžiagą, uždėti V. S. turtui areštą. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-27 nutartimi nustatė terminą iki 2014-01-20 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 ir 111 straipsniuose nustatytus turinio ir formos reikalavimus: ieškinyje turi būti aiškiai nurodytas ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui), ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) bei įrodymai, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškovė neaiškiai išdėstė faktines ieškinio aplinkybes (ieškinio pagrindą), nenurodė ieškinio sumos bei aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo (ieškinio dalyko). Neaišku, ar ieškovė prašo priteisti žalą iš V. S. kaip fizinio asmens, ar kaip savo pareigas atlikusio antstolio, ar ieškovė prašo taikyti restituciją. Teismo nuomone, ieškovė turi nurodyti iš ko susideda jos teisių pažeidimas, t. y. kuo yra grindžiamas žalos atlyginimas ir kokiais įrodymais ji grindžia žalos padarymo faktą. Konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Tik jeigu ieškovas jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes), gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Teismas taip pat nurodė, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškinys ir jo priedai turi būti pateikiami visoms proceso šalims, pateikiami priedai turi būti tinkamai patvirtinti (CPK 113 str., 114 str.), o pateikti ieškinio priedai nėra tinkamai patvirtinti (jie turėjo būti pateikiami originalai ar nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvavusio advokato arba dokumentą išdavusio asmens). Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas ieškovo asmens kodas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Paduotas ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.). Ieškovė kelia turtinius reikalavimus, todėl paduotas ieškinys turi būti apmokėtas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, o teismui turi būti pateikiamas žyminio mokesčio kvito originalas

Šalies argumentai

M. J. 2014-01-20 pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame išdėstė savo samprotavimus dėl ginčo esmės ir nurodė, kad lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti neturi, mano, kad jį turi mokėti asmenys, nuo kurių ieškovė nukentėjo arba prašo leisti sumokėti vėliau. Prie šio pareiškimo pridėjo pirminio ieškinio kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-27 nutartimi konstatvo, kad teismo nustatytu terminu ieškovė tinkamai neištaisė ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Teismas nurodė, kad ieškovė iki teismo nustatyto termino pabaigos pateikė teismui patikslintą pareiškimą, tačiau nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nesuformulavo savo reikalavimo (ieškinio dalyko), nepateikė tinkamai patvirtintų ieškinio priedų (CPK 113 str., 114 str.), nenurodė ieškovo asmens kodo (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), ieškinio sumos (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) bei nesumokėjo žyminio mokesčio ir kt.

Teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Šios bylos atveju pirmosios instancijos teismo vertinimu, manytina, kad ieškovė turėtų prašyti taikyti restituciją (tai matyti iš pareiškimo pavadinimo), todėl ieškinio suma turi būti nustatyta pagal grąžintino turto - buto, kurio unikalus 1097-4001-5016:0013, esančio Architektų 180-11, Vilniaus m. turto rinkos vertę. Pagal teismo iš Nekilnojamojo turto registro gautus duomenis (Nekilnojamo turto vertinimas valstybės reikmėms, mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį) statinio, kurio unikalus Nr.1097-4001-5016:0013, statinio (buto) vertė yra 124 000,00 Lt. Kadangi pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000,00 Lt, todėl ieškovės M. J. ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu M. J. prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, nagrinėti pareiškimą, prie kurio pridėti patvirtinantys dokumentai ir tikslūs paaiškinimai, ypatingosios teisenos tvarka, prašymą spręsti žodžiu, paskirti ekspertizę kainos nustatymui, pripažinti V. S. tariamą varžytinių aktą niekiniu ir negaliojančiu, išreikalauti civilinę bylą ir atstatyti ieškovės bei jos šeimos butą į pirminę padėtį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti procesinio dokumento turinį ir neužkirsti ieškovei kelio į teisminę gynybą. Ieškinys atitiko bendruosius CPK procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, o detaliau CPK nereglamentuoja, koks turėtų būti skundo dėl antstolio veiksmų turinys. Teismas nenagrinėjo ieškinio reikalavimų iš esmės, nors turėjo būti aktyvus (CPK 443 str. 8 d.), o aiškūs ieškinio netikslumai nebuvo kliūtis teismui atlikti procesinius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Civilinio proceso kodekso 336 str. 1 d. nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 115 straipsnis (procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas) ir 138 straipsnis (ieškinio trūkumų šalinimas), reglamentuojantys procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nenumato galimybės rašytinio proceso tvarka nustatytus ieškinio trūkumus šalinti žodiniame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nors atskiruoju skundu ieškovė kaip reikalavimus (skundo dalykas) iš esmės kartoja ieškinio reikalavimus, atskiruoju skundu yra skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014-01-27 nutartis, kuria ieškinys grąžintas pareiškėjai, todėl apeliacinio skundo dalykas yra šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (ieškinio formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui CPK keliamus reikalavimus.

Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas turi trūkumų (neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų), gali būti taikoma jų šalinimo procedūra (CPK) 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina jo trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2013-12-27 nutartimi nustatė ieškovei M. J. terminą ieškinio trūkumams pašalinti: suformuluoti ieškinio dalyką bei nurodyti pagrindą, nurodomas aplinkybes pagrįsti tinkamai patvirtintais įrodymais, sumokėti už ieškinį žyminį mokestį, nurodyti asmens kodą, ieškinio sumą, taigi konkrečiai įvardino ieškinio trūkumus.

Nors M. J. teismo nustatytų terminu pateikė patikslintą pareiškimą, jame iš esmės pakartojo pradiniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei nurodė, kad neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba leisti jį sumokėti vėliau, nurodė, kad žyminį mokestį turėtų mokėti jai žalą sukėlę asmenys. Tinkamai patvirtintų įrodymų prie šio pareiškimo M. J. nepridėjo.

Teismas, įvertinęs 2013-12-11 ieškinį, 2014-01-20 patikslintą pareiškimą, sprendžia, kad 2012-12-27 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ieškovė neištaisė, todėl ieškinį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti pagrįstai. Visų pirma, ieškovė nepatikslino ieškinio dalyko (tiksliau nesuformulavo reikalavimų), ieškinio pagrindo, išdėstytų procesiniame dokumente argumentų negrindė tinkamai patvirtintais įrodymais. Ieškovė neištaisė ne tik tų teismo nurodytų ieškinio trūkumų, kurių esmės galėjo sąžiningai nesuprasti, bet apskritai netaisė ir tų ieškinio trūkumų, kuriems ištaisyti nebuvo galinčių būti pateisinamomis kliūčių (pavyzdžiui, ieškovė nenurodė savo asmens kodo, nors teismas šį ieškinio trūkumą buvo aiškiai įvardinęs ir jam ištaisyti nereikalingos nei teisinės, nei kitos specialios žinios).

Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus (dalyką – reikalavimą ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus), nes būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Civilinis procesas grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris be kita ko reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus. Todėl ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas svarbus jau pirminėje proceso stadijoje. Tik neesminiai ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo trūkumai nesudaro kliūties proceso eigai.

Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas bei pagrindas nėra aiškiai suformuluoti, dalis ieškovės nurodytų aplinkybių nepagrįstos įrodymais, o pateikti rašytiniai įrodymai yra tinkamai nepatvirtinti, neištaisyti kiti teismo nurodyti ieškinio trūkumai. Ieškiniu M. J. bylą prašo nagrinėti ypatingosios teisinos tvarka, nors iš ieškinio turinio galima numanyti, kad pagrindiniai jos reikalavimai yra susiję ne su antstolio veiksmų teisėtumo vertinimu, o su varžytinių akto negaliojimu bei tikėtinai padarytos žalos atlyginimu. Tokie reikalavimai nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šie argumentai yra pakankami, kad skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014-01-27 nutartį pripažinti pagrįsta. Nekartodamas teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad iš ieškinio ir patikslinto paaiškinimo galima daryti išvadą, jog ieškiniu prašoma pripažinti 2003-09-22 turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją dėl buto, esančio adresu Architektų g. 180-11, Vilniuje, todėl, įvertinus nekilnojamojo turto registro duomenis apie buto vertę (tikslesnių duomenų į bylą nepateikta), ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui (teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui).

Galiausiai pažymėtina ir tai, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp pat ir už paduodamą teismui ieškinį (CPK 80 str.). Negalėdama sumokėti žyminio mokesčio ieškovė turėtų prašyti nuo jo iš dalies atleisti (CPK 83 str. 3 d.) arba jo sumokėjimą atidėti ir šį prašymą pagrįsti dokumentais, įrodančiais ieškovės turtinę padėtį (CPK 84 str.). Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių asmuo apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.). Jeigu yra duomenų, kad asmuo kreipimosi į teismą metu neturi reikiamos pinigų sumos žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau yra duomenų, kad per tam tikrą laikotarpį šią sumą gali sukaupti, teismas gali žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.).

Teismas taip pat papildomai išaiškina ieškovei teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.). Ieškovė, jeigu jai reikalinga teisinė konsultacija dėl ieškinio parengimo ar teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo, turi teisę turėti profesionalų atstovą – advokatą. Jeigu reikalinga nemokama teisinė pagalba dėl pirminės teisinės pagalbos (teisinių konsultacijų) galima kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą (Vilniuje dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos galima registruotis telefonu 2112744, adresu Konstitucijos pr.3, Vilnius). Dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos (dokumentų parengimo, atstovavimo bylose ir kt.) esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ieškovė gali kreiptis į Vilniaus nemokamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8-5-2647480).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis