Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, J. S., teismo posėdyje išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, netekėjusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2014-07-23 J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. už tai, kad 2014-06-19 apie 19:45 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „IKI“, jos mažametis sūnus L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., pavogė kramtomos gumos Orbit už 8,97 Lt., kad J. S., nepanaudojo savo motinos valdžios auklėdama sūnų, neįdiegė jam teigiamo elgesio normų.

J. S. asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), Alytus (52).

J. S. į teismo posėdį atvyko, savo kaltės nepripažino, paaiškindama, kad ji kaip motina tinkamai rūpinasi visais savo vaikais, deda visas pastangas auklėjant savo sūnų, kad kai jos sūnus atliko priešingą teisei veiką, ji tuo metu buvo namuose su savo mažamete dukra M.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar J. S. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, J. S. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar J. S. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.

J. S. bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos pateiktame 2014-08-06 raštą, kuriame nurodoma, kad J. S. šeima, kurioje auga 3 nepilnamečiai vaikai, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta, J. S. darbdavio charakterizuojama teigiamai.

Teismo ištirtų ir įvertintų byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. S. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių J. S. kaltę, protokolą surašęs pareigūnas nepateikė.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, nustatyta, kad byloje pareigūno, surinkti duomenys, kurių pagrindu buvo J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra nepakankami ir neįrodantys objektyviosios pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. str., pusės, paremti tik prielaidomis. Tai, kad J. S. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, savaime neįrodo, kad ji padarė jai dabar inkriminuojamą pažeidimą.

Kadangi prielaidomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nesant J. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kurie nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra pažymėję, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-427-238/2011).

Analogiškai teismų praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-293-81/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant J. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.