Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2013 m. sausio 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 181 str. 2 d. už tai, kad ji tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios auklėdama savo nepilnametį sūnų D. R., gim. 1999 m., kuris 2013-01-11 apie 10.00 val. Alytaus mieste, Miklusėnų gatvėje prie 36-o namo su klasioku M. C., gim. 2000 m., susikivirčijo bei po to su juo susimušė.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje dėl esančių įrodymų yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

LR ATPK 181 str. reglamentuota atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams arba tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad E. R. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 181 str. 2 d. nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio administracinėse bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias LR ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (2010-08-30 nutartis byloje Nr. N438-1085/2010, 2011-04-01 nutartis byloje Nr. N438-128/2011). Nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal LR ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto negalima pagrįstai spręsti, jog E. R. nepanaudoja savo valdžios sūnaus interesams, nesirūpina jo elgesiu, auklėjimu, doroviniu ugdymu. Priešingai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog E. R. tinkamai atlieka pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str.

Tai, kad E. R. rūpinasi savo sūnumi įrodo byloje esantis Vaiko teisių apsaugos raštas, kad jos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos rašte, parengtame mokyklos psichologės, nurodoma, kad D. R. mama nuolat bendrauja su mokyklos darbuotojais, prašo patarimų. Iš mokyklos pateiktos D. R. charakteristikos matyti, kad dėl Dominyko elgesio buvo intensyviai bendraujama su mokinio mama, D. R. motina aktyviai dalyvauja svarstant savo sūnaus elgesį Vaiko gerovės komisijoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. R. sunku įtakoti sūnaus elgesį, galimai jai reikalinga didesnė Vaiko teisių apsaugos tarnybos, mokyklos pedagogų pagalba, žinant dar ir tai, jog ji augina 5 vaikus. Apygardos teismas sprendžia, jog sistemingas E. R. baudimas už motinos valdžios nepanaudojimą vaiko interesams šiuo atveju negali išspręsti jos šeimoje kilusių problemų dėl sūnaus elgesio. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog E. R. sūnus netinkamai elgiasi ne dėl to, kad jo motina nevykdo arba netinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigas, o dėl paties turimų elgesio ir emocinių sutrikimų. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad D. R. nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, pas vaikų ir paauglių psichiatrą gydomas 2 metus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.