Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 20 d. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas ir užregistruotas A. M. pareiškimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), jos sūnui P. G., gim. (duomenys neskelbtini), į burną įkišo savo lytinį organą A. P..

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės pareigūnas 2011-08-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios auklėdama savo nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2011-07-07 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini)g., netoli darželio netinkamai elgėsi P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, įkišdamas savo lytinį organą jam į burną.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant R. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 d. dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, R. P. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar R. P. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Tokie duomenys renkami apklausiant vaiko pedagogus, išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių R. P. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta. Tokią praktiką formuoja ir LVAT (2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011).

Teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas <...> surašo protokolą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu teismas darė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Teismas konstatavo, kad administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas, administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė, administracinio teisės pažeidimo subjektas, administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties visumos.

Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaip pažeidėja (subjektas, kaip vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų) nurodyta mažamečio A. P. motina R. P.. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko tėvus, kurie turi vienodą pareigą rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos auklėti, prižiūrėti, t. y. tinkamai realizuoti savo tėvų valdžią. Duomenų, kodėl administracinė atsakomybė taikoma tik vienam iš tėvų, ir kodėl tik motinai, nepateikta, todėl neaišku, kaip šioje byloje buvo nustatytas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas ir ar jis yra tinkamas.

Institucija skundžia teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimų byloje. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, neteisingai taikė materialias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo manymu, sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. l d., veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, nebuvo įvertintos sąvokos „tėvų valdžia“ turinys, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Civilinio kodekso 3.155 straipsnis apibrėžia tėvų valdžios turinį. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. R. P. tinkamai nesirūpino sūnumi, neįdiegė gero elgesio normų, todėl jos sūnus atliko priešingą teisei veikimą. Skunde nurodoma, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. surašytas už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios, nes jos nepilnametis sūnus netinkamai elgėsi kito asmens atžvilgiu.

Teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog R. P. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Šiuo klausimu apylinkės teismas nutartyje pateikė išsamius motyvus ir išvadas, taip pat pateikė teisminę praktiką šiuo klausimu. Jie nurodyti anksčiau, todėl nekartojami. Nesutikti su teismo pateiktomis išvadomis pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad LR ATPK 181 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. P. nepanaudojo tėvų valdžios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų pagrindu daryti tokią išvadą nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinio teismo instancija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar R. P. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šie duomenys renkami apklausiant vaiko pedagogus, išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių R. P. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, iš esmės nebuvo surinkta.

Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad atsakomybei pagal ATPK 181 straipsnį, nepakanka vien tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Pagrįsta teismo išvada, kad nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių R. P. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Be to, teisingai teismas pastebėjo, jog byloje nėra duomenų ir apie šeimos sudėtį bei administracinę bylą inicijavusios institucijos motyvacijos, kodėl administracinė atsakomybė taikoma tik vienam iš tėvų ir kodėl tik motinai, tad apylinkės teismas pagrįstai suabejojo dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto šioje byloje ir jo tinkamumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino sąvokos „tėvų valdžia“ turinį ir įvykio aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas. Taip pat niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad R. P. tinkamai nesirūpino sūnumi ir nepanaudojo tėvų valdžios, nes toks teiginys tik deklaratyvus. Apylinkės teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė, nurodė įtikinamus argumentus, teisės normas taikė tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas jame išdėstytais motyvais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.