- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-888-752/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16182-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- A. K.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Remigijui Gliaudeliui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė G. U. (toliau – ieškovė), patikslinusi savo reikalavimus, prašė: pakeisti G. U. ir A. K. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2019-04-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019, nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. K. ir dukra L. K. tvarką, patvirtinant naują bendravimo su vaikais tvarką:
- nustatyti, kad tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos tėvas A. K. bendrauja su vaikais, dalyvaujant psichologui, po dvi valandas du kartus per savaitę. Psichologo konsultacijų išlaidas įpareigojant apmokėti atsakovą A. K.;
- pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui ir A. K. įgyvendinus pereinamojo laikotarpio bendravimą su vaikais, nustatyti tokią A. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis:
- A. K. bendrauja su sūnumi M. K. ir dukra L. K. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį. A. K. pasiima vaikus nurodytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus motinai iki 20:00 val.;
- A. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, paimdamas vaikus šeštadienį iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.;
Bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaikais vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, vasaros atostogoms, nustatytą tvarką;
Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia A. K. bendravimo su vaikais tvarka:
- kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį, tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- kiekvienais metais A. K. gimtadienio dieną, tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- poriniais metais - gegužės 14 d. (L. K. gimtadienio dieną), tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- neporiniais metais - gegužės 13 d. (M. K. gimtadienio dieną), tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną, tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną, tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, tėvas vaikus pasiima Šv. Kūčių dieną 10:00 val. ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 20:00 val.
- poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną, tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
- neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. tėvas vaikus pasiima šventės dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžina šventės dieną iki 20:00 val.
- Motinos G. U. gimtadienio dieną - gruodžio 9 d., vaikai lieka su motina.
- A. K. moksleivių vasaros atostogų metu su vaikais bendrauja nuo liepos 13 d. 10:00 val. iki liepos 26 d. 20:00 val. ir nuo rugpjūčio 10 d. 10:00 val. iki rugpjūčio 23 d. 20:00 val. Likusį laiką nuo kiekvienų metų liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vaikai leidžia su motina. Nustatytu laiku vaikai paimami iš motinos G. U. gyvenamosios vietos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą. Atostogų metu A. K. informuoja G. U. apie vaikų buvimo vietą, sveikatą ir kitais klausimais.
Baigiamosios nuostatos:
- Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikai neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai mama G. U. informuoja tėvą A. K., nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir vaikų bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su vaikais priežastimis yra laikoma: i) vaiko liga, apie kurią mama G. U. įsipareigoja informuoti nedelsiant po tokios aplinkybės atsiradimo; ii) mamos ir vaikų iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią mama G. U. privalo informuoti tėvą A. K. ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomos išvykos; iii) taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaikų ir tėvo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai mama G. U. turi informuoti nedelsiant, paaiškėjus tokioms priežastims.
- Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nekompensuojamos. Jeigu vaikai serga ilgiau nei septynias dienas, tėvas turi teisę lankyti vaikus jų namuose nuo 10:00 val. iki 20:00 val., praleidžiant su vaiku po 1 valandą per dieną, savo apsilankymo laiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 valandas, suderinęs su vaikų motina. Vaikams susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
- Jei tėvo bendravimo su vaikais metu, vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomoje ugdymo įstaigoje arba kitoje mokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. G. U. informuoja A. K. apie vaikų užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikai pradės lankyti po minėtos datos, tai G. U. informuoja A. K. apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios.
- Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali jų pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.
- A. K. raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) iš anksto informuoja G. U. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui už Lietuvos ribų, tėvui numatytais bendravimo laikotarpiais: i) ilgesnių nei 2 dienų kelionių atveju, ne vėliau nei prieš 10 dienų iki kelionės pradžios; ii) trumpesnių nei 2 dienų kelionių atveju, ne vėliau nei prieš 10 valandų iki kelionės pradžios. A. K. įsipareigoja nurodyti išvykimo ir grįžimo datą bei vietovę, kurioje bus vaikai.
- Tėvai privalo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. pašto adresą ir pan.).
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino teismo posėdyje, kad ji ir atsakovas A. K. (toliau – atsakovas) turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą L. K., gimusią (duomenys neskelbtini). 2019-04-01 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė ir atsakovas susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina ir numatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nustatytoje bendravimo tvarkoje nebuvo nurodyta konkrečių tėvo bendravimo su vaikais dienų ir valandų, vaikų grąžinimo laiko.
1.2. Pradėjus faktiškai vykdyti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo tvarką, paaiškėjo, kad nustatyta tvarka nėra tinkama, sunkiai įgyvendinama. Šalims nepavyko ir nepavyksta gražiuoju susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikais laiko ir trukmės. Nustatytos bendravimo tvarkos nėra galimybės įgyvendinti, ji negali būti vykdoma priverstine tvarka, kadangi nenumatytas konkretus tėvo ir vaikų bendravimo laikas. Būtent dėl konkretaus tėvo ir vaikų bendravimo laiko, bendravimo trukmės tarp šalių ir kyla nesutarimai. Tėvas nesilaiko vaikų dienos rėžimo, nepasiima ir negražina vaikų iš anksto sutartu laiku, atšaukia iš anksto suplanuotus susitikimus su vaikais. Tai neatitinka nepilnamečių vaikų ir šalių interesų.
1.3. Taikiu būdu su buvusiu sutuoktiniu dėl kitokios bendravimo tvarkos susitarti nepavyksta. Dėl šių priežasčių ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti vaikų interesus ir prašo teismo pakeisti nustatytą netinkamą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti jos prašomą bendravimo tvarką, kurioje išlieka pagrindiniai 2019-04-01 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarkos principai, tačiau jie patikslinti, nurodant konkrečias tėvo bendravimo su vaikais dienas ir valandas. Tai leis išvengti ginčų tarp šalių šiuo klausimu ateityje. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų dienos režimą ir šalių užimtumą. Numatyta, jog po pereinamojo laikotarpio pabaigos, tėvas su vaikais matysis dvi dienas per savaitę, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į motinos gyvenamąją vietą, taip pat kas antrą savaitgalį. Bendravimo tvarkoje aptartas tėvo bendravimas su vaikais poilsio ir švenčių dienomis, taip pat aptarti įvairūs nenumatyti atvejai.
1.4. Dėl pereinamojo laikotarpio reikalingumo ieškovė pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo teisme atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys buvo silpnas. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2019-10-02, atsakovas su vaikais matėsi vos keletą kartų. Per šį laikotarpį tėvo ir vaikų ryšys dar labiau susilpnėjo, kadangi vaikai daugiau kartų matė senelius iš tėvo pusės, negu patį tėvą. Šiai dienai sūnus Markas noriai matosi su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės. Tuo tarpu dukra Lėja ne tik nenori vykti nakvoti, bet ir tėvui atvykus jos pasiimti, slėpdavosi ir atsisakydavo vykti kartu, stengdavosi išvengti vykimo pas tėvą. Šiai dienai situacija nėra pasikeitusi. Mano, kad tokia situacija susiklostė dėl agresyvaus tėvo elgesio, pykčio priepuolių, kadangi atsakovas, atvažiavęs pasiimti vaikų, keldavo konfliktines situacijas, rėkdavo. Be to, dukra nėra pripratusi ilgą laiką būti viena su tėvu, skambina mamai, prašo grįžti namo, išgyvena. Iki bylos iškėlimo teisme dienos, tėvas veždavosi vaikus nakvoti pas savo tėvus, arba retkarčiais į savo butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovo buto sąlygos nėra tinkamos vaikų nakvynei. Vaikai neturi atskirų lovų, turi miegoti vienoje lovoje su tėvu. Ieškovė nežino kokia šiuo metu yra situacija vaikų nakvynei pas atsakovo tėvus. Nuo bylos iškėlimo teisme atsakovas nė karto nebuvo paėmęs vaikų su nakvyne. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į silpną tėvo ir dukros Lėjos ryšį, numatytos savaitgalio nakvynės ir mėnesio vasaros atostogų terminas, kurį Lėja turėtų gyventi su tėvu, nenumačius pereinamojo laikotarpio, neatitiktų vaiko interesų.
1.5. Ieškovė nori, kad vaikai bendrautų su tėvu, tačiau mano, kad prievartinis dukros vežimas iš namų jai jaučiant baimę itin kenkia vaikui ir prieštarauja jo interesams. Kadangi taikiai su tėvu dėl laipsniško ryšio atkūrimo susitarti nepavyksta, prašo teismo nustatyti pereinamąjį laikotarpį dukros ir tėvo ryšiui atstatyti, o įprastą maksimalią bendravimo tvarką taikyti pasibaigus šiam laikotarpiui.
1.6. Ieškovė pažymėjo, kad nuo šio teisminio ginčo pradžios atsakovas faktiškai nebendravo su vaikais, nebuvo su jais pasilikęs ilgesnį laiką, todėl ryšio atkūrimo klausimas nėra išnykęs. Nors M. K. noriai matosi su tėvu, tačiau ieškovė prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį su abiem vaikais tuo tikslu, kad vaikų nereikėtų išskirti, atskirai pasiiminėti ir vežioti, tai būtų sudėtinga, taip pat galimai traumuotų vaikus, kadangi jie pereinamąjį laikotarpį būtų atskirti, atskirai bendrautų su tėvu, mažiau laiko praleistų kartu. Nustačius pereinamąjį laikotarpį su abiem vaikais, jį būtų paprasčiau šalims įgyvendinti ir nereikėtų atskirti vaikų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo teismo nustatyti, kad tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, tėvas A. K. bendrauja su vaikais dalyvaujant psichologui, po dvi valandas du kartus per savaitę. Psichologo konsultacijų išlaidas įpareigojant apmokėti A. K.. Pasibaigus numatytam pereinamajam laikotarpiui ir atsakovui jį įgyvendinus, ieškovė siūlo pereiti į įprastą bendravimo su vaikais tvarką.
1.7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytais pagrindais. Taip pat prašė, atsižvelgiant į pateiktą psichologo informaciją dėl teiktinų paslaugų dažnumo, nustatyti ne trijų, o šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ji pati nuvežtų ir parvežtų vaikus pas psichologą.
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
2. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų pakeista ir nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Taip pat sutinka su tuo, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis bendraujant su dukra, kadangi šiuo metu dukra su juo tiesiog nešneka. Bendraujant su sūnumi, problemų nekyla, todėl pereinamasis laikotarpis nėra reikalingas. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos. Tačiau tokios bendravimo tvarkos jis negalėtų laikytis, kadangi sūnaus ugdymas baigiasi apie 15 val., o jis dirba iki 18 val. Atsižvelgiant į tai, prašo prašomą bendravimo tvarką koreguoti, įvertinant jo darbo laiką.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) 2020-11-10 pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus įrodymus dėl vaikų užimtumo, poreikių bei interesų. Bendravimo tvarka turėtų būti konkreti ir vykdoma realiai. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų, užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų bei jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka, institucijos nuomone, neprieštarauja ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
3.1. Dėl ieškovės prašomo nustatyti pereinamojo laikotarpio, dalyvaujant psichologui, nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, kadangi yra tikslinga atkurti ryšį tarp atsakovo ir nepilnametės dukros bei palaikyti emocinį ryšį atsakovui su nepilnamečiu sūnumi. Pažymėjo, kad institucijos specialistė yra bendravusi su nepilnamečiais vaikais, vaikai susitikimo metu buvo nekalbūs, nebuvo linkę kalbėti apie tėvus, į klausimus apie bendravimą su tėvais neatsakinėjo. Mano, kad pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis yra reikalingas.
3.2. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir numatė, kad „poriniais metais Šv. Kūčių dieną bei pirmą Šv. Kalėdų dieną nepilnamečiai vaikai susitinka su tėvu, o neporiniais metais – su motina; neporiniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų pirmąją dieną vaikai sutinka su tėvu, o poriniais metais – su motina; nepilnamečių vaikų tėvas, prieš dieną pranešęs ir suderinęs tikslų laiką su vaikų motina, turi teisę susitikti su savo nepilnamečiais vaikais du kartus per savaitę darbo dienomis; nepilnamečių vaikų tėvas, prieš dieną pranešęs ir suderinęs tikslų laiką su vaikų motina, turi teisę susitikti su savo nepilnamečiais vaikais du savaitgalius per mėnesį; vaikai vasaros atostogų metu pusę atostogų leidžia su tėvu, o kitą pusę – su motina; tėvai vienas kitą privalo informuoti apie vaikų sveikatos būklės pakitimus ne vėliau kaip per vieną dieną; vesti skaitmeninį vaikų veiklos kalendorių, kuriuo galėtų naudotis abu tėvai“.
5. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Todėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
5.1. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą atsakovo A. K. ir nepilnamečių vaikų dukters L bei sūnaus M bendravimo tvarką. Atsakovas su prašomu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimu sutinka iš dalies, įvertinus jo galimybes pasiimti vaikus darbo dienomis.
6. Šalių paaiškinimai, VVTAĮT Kauno m. VTAS pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimas yra komplikuotas. Šiuo metu mergaitė bendrauti su tėčiu nenori, jo vengia, susitikti kategoriškai atsisako. Šalių dukrai yra devyneri metai, todėl akivaizdu, kad ji turi savo nuomonę, tad nepaisyti nepilnametės norų negalima. Tačiau iš pateikto L. K. nuomonės išklausymo akto matyti, kad mergaitė yra nedrąsi, ji nėra atvira pasakodama apie savo šeimą, bendravimą su tėčiu. Išsako, kad tėtis kartais negrąžiai ant jos ir brolio kalba, bet jų neskriaudžia. Taip pat išsako, kad norėtų daugiau su tėčiu bendrauti, jei jis visada gražiai elgtųsi. Klausiama dėl nakvynių su tėčiu nieko neatsakė, tik gūžčiojo pačiais. VTAS specialistei detaliau išsiaiškinti mergaitės nuomonės nepavyko.
7. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog tam, jog būtų pašalintos mergaitės nenoro bendrauti su tėčiu priežastys ir atkurtas tėvo ir dukters ryšys, reikalinga specialisto – psichologo pagalba. Su tuo sutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Todėl nustatytinas pereinamasis laikotarpis, per kurį tėvas ir nepilnametė dukra bendrauja dalyvaujant psichologui.
8. Ieškovė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį atsakovas bendrauja su vaikais dalyvaujant psichologui po dvi valandas, du kartus per savaitę. Teismo posėdžio metu, įvertinusi iš VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ gautą informaciją, kad paprastai tokie susitikimai vyksta kas savaitę, nurodė, jog pereinamasis laikotarpis turėtų būti nustatytas dvigubai ilgesnis, t.y. šešeri mėnesiai. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad jo ir dukters ryšiui atkurti užtektų ir trijų mėnesių.
9. Iš byloje pateiktos VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ informacijos matyti, kad siūloma ryšio atstatymą daryti keletu etapu: pradžioje tiek vaikas, tiek tėvas lankytų psichologines konsultasijas. Pirminių konsultacijų su vaiku tikslas – kurti su vaiku pasitikėjimo santykį, kurio pagrindu atkuriamas santykis su tėvu. Konsultacijų su tėvu tikslas – mokytis empatijos, tėvystės įgūdžių, kurti vaikui saugią aplinką ir po truputėlį atkurti pasitikėjimą. Antrasis epatas – bendros vaiko - tėvo konsultacijos. Jų tikslas – kurti tarpusavio ryšį bei pasitikėjimą. Trečiasis etapas – vaiko ir tėvo bendravimas be specialisto. Nurodoma, kad konsultacijos vyksta kas savaitę. VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pateiktoje informacijoje taip pat nurodė, kad nustatyti per kiek laiko bus atkurtas tėvo ir dukters ryšys nėra jokios galimybės, ryšio atkūrimo procesas yra labai individualus ir priklauso nuo abiejų pusių noro keistis.
10. Taigi, tiksliai nustatyti kiek truktų ryšio atstatymas, nagrinėjamu atveju nėra galimybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametė L visiškai nenori bendrauti su tėvu, mergaitė su tėvu nebendrauja jau ilgą laiko tarpą, tėvo ir dukros ryšys yra visiškai nutrūkęs. Ieškovė, patikslinus savo reikalavimus pageidavo, kad tėvo ir dukters bendravimas dalyvaujant psichologui vyktų du kartus per savaitę, tačiau sužinojusi, kad psichologo konsultacijos būtų teikiamos vieną kartą per savaitę, ieškovė prašė skirti dvigubai ilgesnį pereinamojo laikotarpio terminą. Spręsdamas pereinamojo laikotarpio nustatymo terminą, teismas pažymi, kad negali būti priimtas sprendimas, kuriuo būtų nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė (sąlyginis sprendimas), suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Atsižvelgiant į tai, bei į šalių išsakytas pozicijas, Institucijos išvadą, VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ informaciją bei nepilnametės šalių dukters nuostatas tėvo atžvilgiu, teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti pereinamąjį šešerių mėnesių laikotarpį, per kurį atsakovas bendraus su dukra Lėja dalyvaujant VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui, vieną kartą per savaitę.
11. Ieškovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atsakovo bendravimui su nepilnamečiu sūnumi M, tačiau teismas šio ieškovės prašymo netenkina. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir sūnaus M santykiai yra šilti, vaikas noriai bendrauja su tėvu, laukia susitikimų, tėvo ir sūnaus santykiai yra geri. VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ taip pat yra nurodžiusi, kad ryšio atstatymo susitikimuose geriausia dalyvauti vaikui, su kuriuo atkuriamas ryšys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimui pereinamąjį laikotarpį, t.y. nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja dalyvaujant psichologui, nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai netikslinga. Tad atsakovo ir sūnaus M bendravimo tvarka keistina nenustatant pereinamojo laikotarpio, pagal ieškovės patikslintą reikalavimą, įvertinus atsakovo išsakytas pastabas dėl atsakovo darbo laiko.
.
12. Sprendžiant dėl teismo sprendimu nustatytos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo pagal ieškovės patikslintą reikalavimą, teismas pažymi, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiu tėvas ir dukra bendrauja pagal pakeistą bendravimo tvarką pagal ieškovės reikalavimus, pakoreguotus, įvertinus atsakovo išsakytas pastabas dėl atsakovo darbo laiko.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
14. Ieškovė prašo nustatant bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį, įpareigoti atsakovą apmokėti už psichologo paslaugas. Kaip nustatyta iš VŠĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ pateiktos informacijos, įstaigos teikiamos psichologo paslaugos yra mokamos. Teismo nuomone, šalių nepilnametės dukters ir tėvo ryšys yra nutrūkęs dėl ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių, jų negebėjimo ir nenorėjimo konstruktyviai ir lanksčiai spręsti iškilusių problemų ar ieškoti taikaus sprendimo tam tikrose situacijose. Akivaizdu, kad tėvo ir nepilnametės dukters santykiai pagerėtų, jeigu šalys tinkamai ir ne taip priešiškai elgtųsi viena kitos atžvilgiu. Mergaitės gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl ji turi stengtis motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už psichologo teikiamas paslaugas turi būti įpareigoti susimokėti abu tėvai per pusę, taip motyvuojant ne tik atsakovą, bet ir ieškovę dėti kuo didesnes pastangas atsakovo ir nepilnametės dukters ryšio atkūrimui.
15. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi galimybės nustatant bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas, todėl esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalys abipusiu sutarimu gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir susitarti dėl atsakovų bendravimo kitu metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
16.1. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas sprendžia, kad tenkinta 75 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš atsakovo priteistina 18,75 Eur. Be to, ieškovė prašo priteisti išlaidas už byloje suteiktą teisinę pagalbą – 1 540,00 Eur. Ieškovės turėtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalba suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys bendrai tenkintas 75 proc., jai iš atsakovo priteistina 577,50 Eur už teisinę pagalbą. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
16.2. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-452-717/2019, nustatytą atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, patvirtinant naują bendravimo su vaikais tvarką:
1. Nustatyti, kad šešeris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas A. K. bendrauja su dukra L. K., dalyvaujant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui, vieną kartą per savaitę. Psichologo konsultacijų išlaidas ieškovė G. U. ir A. K. įpareigojami apmokėti per pusę.
1.1. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, A. K. su dukra L. K. bendrauja 2 punkte nustatyta tvarka.
2. Nustatyti, kad A. K. nuo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo momento su sūnumi M. K. bendrauja tokia tvarka:
2.1.1. A. K. bendrauja su sūnumi M. K. ir dukra L. K. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį. A. K. pasiima vaikus nurodytą darbo dieną 18:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus motinai iki 20:00 val.
2.1.2. A. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, paimdamas vaikus šeštadienį iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val.
2.1.3. Bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vasaros atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaikais vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, vasaros atostogoms, nustatytą tvarką.
2.2. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia A. K. bendravimo su vaikais tvarka:
2.2.1. kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį. Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val., jeigu tai yra nedarbo diena, arba 19:00 val., jeigu tai yra darbo diena, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.2. kiekvienais metais A. K. gimtadienio dieną. Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val., jeigu tai yra nedarbo diena, arba 19:00 val., jeigu tai yra darbo diena, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.3. poriniais metais - gegužės 14 d. (L. K. gimtadienio dieną). Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val., jeigu tai yra nedarbo diena, arba 19:00 val., jeigu tai yra darbo diena, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.4. neporiniais metais – gegužės 13 d. (M. K. gimtadienio dieną). Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val., jeigu tai yra nedarbo diena, arba 19:00 val., jeigu tai yra darbo diena, ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.5. neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną. Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.6. poriniais metais – Šv. Velykų antrą dieną. Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.7. neporiniais metais – Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Tėvas vaikus pasiima Šv. Kūčių dieną 10:00 val. ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną iki 20:00 val.
2.2.8. poriniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną. Tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
2.2.9. neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Tėvas vaikus pasiima šventės dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžina šventės dieną iki 20:00 val.
2.2.10. Motinos G. U. gimtadienio dieną – gruodžio 9 d., vaikai lieka su motina.
2.3. A. K. moksleivių vasaros atostogų metu su vaikais bendrauja nuo liepos 13 d. 10:00 val. iki liepos 26 d. 20:00 val. ir nuo rugpjūčio 10 d. 10:00 val. iki rugpjūčio 23 d. 20:00 val. Likusį laiką nuo kiekvienų metų liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vaikai leidžia su motina. Nustatytu laiku vaikai paimami iš motinos G. U. gyvenamosios vietos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą. Atostogų metu A. K. informuoja G. U. apie vaikų buvimo vietą, sveikatą ir kitais klausimais.
2.4.1. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vaikai neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai mama G. U. informuoja tėvą A. K., nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir vaikų bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su vaikais priežastimis yra laikoma: i) vaiko liga, apie kurią mama G. U. įsipareigoja informuoti nedelsiant po tokios aplinkybės atsiradimo; ii) mamos ir vaikų iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią mama G. U. privalo informuoti tėvą A. K. ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki numatomos išvykos; iii) taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaikų ir tėvo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai mama G. U. turi informuoti nedelsiant, paaiškėjus tokioms priežastims.
2.4.2. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nekompensuojamos. Jeigu vaikai serga ilgiau nei septynias dienas, tėvas turi teisę lankyti vaikus jų namuose nuo 10:00 val. iki 20:00 val., praleidžiant su vaiku po 1 valandą per dieną, savo apsilankymo laiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 valandas, suderinęs su vaikų motina.
2.4.3. Vaikams susirgus esant pas tėvą, tėvas turi informuoti apie tai motiną ir nedelsiant pristatyti sergantį vaiką motinai ar į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
2.4.4. Jei tėvo bendravimo su vaikais metu, vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomoje ugdymo įstaigoje arba kitoje mokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. G. U. informuoja A. K. apie vaikų užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikai pradės lankyti po minėtos datos, tai G. U. informuoja A. K. apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios.
2.4.5. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali jų pasiimti, nėra kompensuojamos numatyto bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.
2.4.6. A. K. raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu) iš anksto informuoja G. U. apie būsimą vaikų išsivežimą vaikų poilsiui už Lietuvos ribų, tėvui numatytais bendravimo laikotarpiais: i) ilgesnių nei 2 dienų kelionių atveju, ne vėliau nei prieš 10 dienų iki kelionės pradžios; ii) trumpesnių nei 2 dienų kelionių atveju, ne vėliau nei prieš 10 valandų iki kelionės pradžios. A. K. įsipareigoja nurodyti išvykimo ir grįžimo datą bei vietovę, kurioje bus vaikai.
2.4.7. Tėvai privalo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos. Abu tėvai privalo vienas kitam pranešti apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. pašto adresą ir pan.).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.