- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- AS-780-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02625-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. (J. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 49S-104-(14.49.3) neteisėtu; 2) įpareigoti Tarnybą per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti žemės nuosavybės teises natūra iš laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašo, lygiaverčiam negrąžintam 0,8431 ha žemės sklypui, buvusioje gatvėje (duomenys neskelbtini), (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) Vilniuje. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei pareiškė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamą Tarnybos sprendimą gavo 2016 m. gegužės 12 d., su skundu į atstovą kreipėsi 2016 m. birželio 2 d., kuris tą pačią dieną skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-7696-426/2016). Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas paaiškino, kad, bandant pašalinti nurodytus skundo trūkumus, paaiškėjo, jog trūkumų pašalinti nepavyksta dėl programinės įrangos naudojimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis negali būti laikoma objektyvia, nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Teismo vertinimu, nesugebėjimas per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) paduoti skundą, negali būti laikoma svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ginčijamo Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 45S-104-(14.49.3) apskundimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.
II.
Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad jam ginčijamas Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas buvo įteiktas tik 2016 m. gegužės 12 d., todėl, pareiškėjo manymu, terminas pateikti savalaikiai skundą buvo galima iki 2016 m. birželio 11 dienos. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui skundas buvo pateiktas 2016 m. birželio 2 d. per EPP, 2016 m. birželio 14 d. pakartotinai buvo parengti dokumentai ir pateikti naudojantis EPP. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra žinoma, ar teismas nepiktnaudžiauja suteikta diskrecijos teise, atsisakydamas priimti nagrinėjimui bylą. Pareiškėjo manymu, kompiuterinių duomenų iškraipymas galimas ir dėl objektyvių internetinio tinklo tiekėjo turimos ir teismo, kaip vartotojo, priimamos kompiuterinės ir programinės įrangos naujumo, kitų techninių dalykų, įtakojančių elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėjas paaiškina, kad prisegtukų išsaugojimo žymėjimo parinktys lemia eiliškumą tiek formuojant priedus, tiek galutiniame vartotojo (teismo) bylos formavime. Pareiškėjas daro išvadą, kad šios aplinkybės yra objektyvios priežastys, kurių negali paveikti rengėjas, dirbantis su kompiuterine programa.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti ir atsisakė priimti jo skundą.
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia nuginčyti Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 49S-104-(14.49.3) ir įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.).
Iš byloje esančio Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 49SF-1008-(14.49.104) (b. l. 8) matyti, kad pareiškėjas buvo kviečiamas 2016 m. gegužės 12 d. atsiimti Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad su siekiamu nuginčyti Tarnybos sprendimu susipažino 2016 m. gegužės 12 d. Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas priimtas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2016 m. birželio 13 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Šioje administracinėje byloje pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016 m. birželio 22 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neneigia šios aplinkybės ir prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo praleidimo terminą grindžia tuo, jog dėl programinės įrangos naudojimo nebuvo tinkamai pateiktas skundas per elektroninių paslaugų portalą.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d., naudodamasis EPP, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-7696-426/2016 nustatė terminą iki 2016 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo pridedami dokumentai išdėstyti padrikai, puslapiai yra sumaišyti, todėl teismui nėra galimybės nuosekliai įvertinti pridedamų dokumentų, jų struktūros ir turinio. Pareiškėjas 2016 m. birželio 14 d., naudodamasis EPP, pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-7696-426/2016 pareiškėjo pateiktą skundą laikė nepaduotu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės nepašalino teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. skundo priedai išdėstyti padrikai. Teismo vertinimu, teismas, o, priėmus skundą, ir atsakovas, negali nustatyti dokumentų sekos, jų struktūros ir turinio, kadangi jų lapai sumaišyti. Kaip matyti, dėl šios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pareiškėjas atskirojo skundo neteikė, tačiau 2016 m. birželio 22 d., naudodamasis paštu, išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui popierinį skundo variantą.
Teisėjų kolegija, pažymi, kad palyginus pareiškėjo šioje administracinėje byloje popieriniu variantu pateiktą skundą ir jo priedus su administracinėje byloje Nr. eI-7696-426/2016 pora kartų naudojantis elektroninių paslaugų portalu bandytu pateikti skundu, matyti, jog pareiškėjas per EPP Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-7696-426/2016 teikė iš esmės analogišką skundą ir tapačius reikalavimus kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, papildomai šioje byloje nurodant skundo teikimo per EPP aplinkybes bei prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors administracinėje byloje Nr. eI-7696-426/2016 pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl skundo priedų padriko išdėstymo elektroninių paslaugų portale, tačiau visų nors ir elektroninių paslaugų portale padrikai išdėstytų dokumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas bandė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, siekdamas nuginčyti Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 49S-104-(14.49.3).
Kaip minėta, iš byloje esančio Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 49SF-1008-(14.49.104) (b. l. 8) matyti, jog pareiškėjas buvo kviečiamas 2016 m. gegužės 12 d. atsiimti Tarnybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą. Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti šį sprendimą, pirmą kartą į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 1 d., t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino. Šiuo atveju, termino skundui paduoti praleidimas pasireiškė tuo, kad pirmosios instancijos teismui du kartus palaikius neaiškia seka elektroninių paslaugų portale pateiktą pareiškėjo skundą su priedais, pareiškėjas pateikė teismui popierinį skundo ir priedų variantą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo atstovas į teismą kreipėsi tą pačią dieną, kai tik gavo pareiškėjo prašymą. Pirmą kartą kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino, teismo nurodytus trūkumus bandė ištaisyti taip pat nepraleidęs teismo nustatyto trūkumų ištaisymo termino. Popierinį skundo variantą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2016 m. birželio 22 d., kas, įvertinus sužinojimo apie netinkamą teismo nustatytų skundo trūkumų ištaisymą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu), laikytina protingu terminu. Pažymėtina, kad popierinis skundo variantas teismui pateiktas netgi nesuėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties apskundimo atskiruoju skundu terminui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastaroji teismo nutartis priimta jau suėjus skundo padavimo terminui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).
Atsižvelgusi į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą sąžiningai, skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, kas šiuo atveju laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste galimai būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-505/2014, 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012 ir kt.). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies – atnaujina skundo padavimo terminą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. (J. S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjui J. S. skundo padavimo terminą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.