Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-27260-800/2018 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama - credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys byloje – J. G., R. G., antstolis V. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkei priklausančio turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalis, pagrįstumo ir teisėtumo, patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis V. Z. vykdo 2017-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2635-748/2017 dėl 1000,00 Eur skolos, 1504,00 Eur pelno palūkanų, 98,46 Eur delspinigių, 9,4 proc. per mėnesį dydžio palūkanų už naudojimąsi 1000,00 Eur negrąžinta paskolos suma laikotarpiu nuo 2016-09-13 iki visiško prievolės pagal sutartį įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojos IĮ „Aujama – credit“ naudai (v. b. l. 3-6) (el b. l. 82-87). Antstolis, areštavęs skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (v. b. l. 62,67) (el. b. l. 96). 2018 m. spalio 3 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas nustatyti skolininkės J. G. dalį bendrame su skolininkės sutuoktiniu R. G. turte, t.y. nustatyti, kad skolininkei J. G. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio R. G. sąskaitoje (-ose), esančioje (-čiose) kredito įstaigose, esančių lėšų, priteisti iš skolininkės J. G. pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ naudai pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 85,00 Eur už advokato pagalbą, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino.

10. Pareiškimų, teikiamų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK 593 str. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Šią tvarką yra patvirtinęs savo išaiškinimuose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, nurodydamas, kad CPK 593 str. nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjimo tvarka. Dėl nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos yra atmestini apeliantės argumentai, kad nagrinėjant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje rašytinio proceso tvarka buvo prarasta jos galimybė teikti žodinius paaiškinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. spalio 10 d. pasirašytinai, todėl apeliantė turėjo galimybę pateikti per teismo nustatytą terminą atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo, tačiau šia teise nepasinaudojo (e.bylos l. 108, 110). Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. lapkričio 16 d. , apie posėdžio vietą ir laiką apeliantei taip pat buvo pranešta tinkamai, tačiau ji jokios savo nuomonės nagrinėjamu klausimu pirmosios instancijos teisme neišreiškė. Prie apeliacinio skundo nepateikė jokių duomenų, nenurodė jokių aplinkybių kurias teismas turėtų nustatinėti iš naujo. Ginčo dalykas yra ne įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties Nr. e2VP-27260-800/2018, kuria nustatyta skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis.

11. Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. yra nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 str.).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, nustatydamas, kad skolininkei J. G. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio R. G., sąskaitoje (-ose), esančioje (-čiose) kredito įstaigose, esančių lėšų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis V. Z. vykdydamas 2017 m. balandžio 10 vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2635-748/2017 dėl 1000,00 Eur skolos, 1504,00 Eur pelno palūkanų, 98,46 Eur delspinigių, 9,4 proc. per mėnesį dydžio palūkanų už naudojimąsi 1000,00 Eur negrąžinta paskolos suma laikotarpiu nuo 2016-09-13 iki visiško prievolės pagal sutartį įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojos IĮ „Aujama – credit“ naudai (v. b. l. 3-6) (el b. l. 82-87), nustatė, kad skolininkė J. G. dirba (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 18), bei gauna šalpos išmoką iš Kauno miesto savivaldybės (v. b. l. 23). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuo 2017-04-10 yra nuolat išieškoma skola iš skolininkės darbo užmokesčio, kiekvieną mėnesį paskirstant išieškotas lėšas (v. b. l. 40-56, 64). Taip pat atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, kad skolininkė J. G. yra susituokusi su R. G. (v. b. l. 58), vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie sudarytą vedybų ar turto padalijimo sutartį (v. b. l. 57).

14. Nors į bylą nepateikta išsamių duomenų apie skolininkės ir skolininkės sutuoktinio turimą turtą, visgi antstolio V. Z. 2018 m. rugsėjo 10 d. siūlymas Nr. S-201802858 bei 2018 m. spalio 2 d. siūlymas Nr. 201803305 išieškotojui pasinaudoti CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra patvirtina, kad skolininkė J. G. neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio būtų galima patenkinti išieškotojo turtinį reikalavimą (v. b. l. 62,67) (el. b. l. 96). Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pati skola išieškotojui yra sumokėta, o absoliučiai neigiamą finansinę situaciją sudaro priteisti delspinigiai, skaičiuojami kasdien, tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0137/17/00486 duomenų nustatyta, kad skolos liko išieškoti 2801,02 Eur (v b. l. 64). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad įsiskolinimas išieškotojui galėtų būti padengiamas iš skolininkės J. G. gaunamų ar turimų pajamų. Taigi priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis patikrino išieškojimo galimybes iš skolininkės asmeninio turto. Pažymėtina, kad antstolis, tikrindamas turtinę padėtį, vadovaujasi viešų registrų duomenimis ir skolininko ar išieškotojo pateikta informacija, kurios šiuo atveju skolininkė ir jos sutuoktinis neteikė. Vykdomoji byla užvesta dar 2017 metais, o skolininkė J. G. kartu su atskiruoju skundu objektyvių įrodymų priešingoms išvadoms pagrįsti nepateikė (CPK 12, 178 str.).

16. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkė nuo 1991 m. rugsėjo 5 d. iki šiol yra santuokoje su R. G., duomenų Vedybų sutarčių registre apie sutuoktinių sudarytas galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra (v. b. l. 2, 57-58 ), taip pat nėra kitų pagrįstų aplinkybių, dėl ko būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo CK 3.88 str. 2 d. nustatytos prielaidos dėl sutuoktinių turto bendrumo. Be to, CK 3.88 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol sutuoktiniai nepakeičia turto teisinio režimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į ½ dalį skolininkės sutuoktinio R. G. sąskaitoje (-ose), esančioje (-čiose) kredito įstaigose, esančių lėšų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ir šiuo atveju yra tam pakankamas ir pagrįstas pagrindas (CPK 667 str. 2 d.). Todėl skolininkei neturint pakankamai asmeninio turto ir pajamų, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad skolininkei J. G. priklauso ½ dalis skolininkės sutuoktinio R. G. sąskaitoje (-ose), esančioje (-čiose) kredito įstaigose, esančių lėšų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės siekiant šią bylą išspręsti teisingai.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl skolininkės ½ dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19. Netenkinus atskirojo skundo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. (2.15)NTP-1030 nurodytos advokato pagalbos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą suteiktą apeliantei J. G., iš priešingą interesą turinčios šalies nepriteisiamos, atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 ¹ str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.