- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 2-2262-835/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00592-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- asociacijai ,,S.“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) pataisos namų ieškinį atsakovei asociacijai ,,S.“ dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės asociacijos „Senovinės technikos garažas“ 947,96 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 34,12 Eur netesybas, 29 Eur žyminį mokestį, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. šalys sudarė Nekilnojamo turto nuomos sutartį Nr. 305-51 dėl nekilnojamo turto – pastato-dirbtuvių I aukšto 96,03 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ši sutartis 2018 m. vasario 15 d. šalių buvo pratęsta iki 2019 m. kovo 13 d. nekeičiant jos sąlygų. Lietuvos Teisingumo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius atliko patikrinimą ir pateikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų vidaus audito ataskaitą, kurioje užfiksavo, kad atsakovė nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. naudojosi 262,98 kv. m. dydžio patalpomis, o nuompinigius mokėjo už 96,03 kv. m. dydžio patalpas, dėl to padaryta valstybės biudžetui 988,69 Eur žala. Atsakovė 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. sausio 10 d. raštais buvo raginama sumokėti nuompinigius už faktiškai naudotas didesnes patalpas negu buvo numatyta sutartyje, tačiau sąskaitos neapmokėjo. Nuomos sutartis nutraukta 2019 m. sausio 29 d. vadovaujantis 6.4.2. punktu abipusiu šalių susitarimu. Ieškovo nuostolius sudaro 947,96 Eur nuomos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovė būtų mokėjusi nuomos mokestį už faktiškai naudojamą plotą. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ir kitų mokesčių už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl atsakovė turi sumokėti 34,12 Eur delspinigius bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje remiasi (duomenys neskelbtini) pataisos namų vidaus audito ataskaita, kurioje tariamai užfiksuota tai, kad atsakovė nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. naudojosi 262,98 kv. m. dydžio patalpomis, nors nuomos sutartis sudaryta 2017 m. kovo 14 d. dėl 96,03 kv. m. ploto nuomos. Tačiau audito patikrinimas buvo atliekamas 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d., tad auditoriai negalėjo nustatyti pažeidimų laikotarpiu, kuris apima ženkliai didesnį laiko tarpą. Audito vykdymo metu, auditą atlikę atsakovei nežinomi asmenys pateko į jos nuomojamas patalpas atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl atsakovė nėra tikra, ar tie asmenys neperstumdė ten esančių daiktų, siekdami apkaltinti atsakovę neteisėta veikla. Nors ieškovo atstovas teigia, kad audito vykdymo metu apžiūrint patalpas dalyvavo atsakovės atstovas V. M., tačiau jis nėra asociacijos narys. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti dėl patalpų naudojimo ir ten esančių daiktų, kurie daiktai priklauso (duomenys neskelbtini) pataisos namams, o kurie – atsakovei. Nesutinka su ieškovo reikalavimu sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 18 d. iki sutarties pasirašymo 2017 m. kovo 14 d., kadangi jokie teisiniai santykiai tarp šalių iki tol nebuvo atsiradę. (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje lankėsi administracijos kvietimu, kad pristatytų savo veiklą, ir tik administracijai leidus. Išsinuomotose patalpose nėra ir nebuvo šildymo sistemos, miesto ar vietinio vandentiekio, kanalizacijos, nebuvo ir tinkamos naudoti elektros instaliacijos, todėl atsakovė laikinai naudojosi elektros generatoriumi, o ne ieškovo elektra, kaip teigiama Audito ataskaitoje. Vėliau atsakovės lėšomis buvo atlikti elektros instaliacijos darbai ir sumontuotas elektros skaitliukas. Ieškovo visos patalpos buvo apleistos, naudojamos tik kaip statybinių atliekų sąvartynas, todėl teiginys, kad valstybė patyrė žalą, negavo galimai pajamų, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės išsinuomotos patalpos niekada iki tol nebuvo nuomojamos, nėra nuomojamos dabar. Sutarties laikotarpiu atsakovė laiku mokėjo sutartą nuomos mokestį, todėl nesutinka su netesybomis, kurių reikalauja ieškovė. (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojai, atsakingi už atsakovės veiklos priežiūrą, matė, kad atsakovė tvarko atviras, nuo nuomojamo ploto niekaip neatribotas patalpas, ten pasideda kokį daiktą trumpam laikui, tačiau jokių pastabų dėl jų veikos neišsakė, apie jokią tariamą žalą neinformavo, o 2018 m. vasario 15 d. pratęsė nuomos sutartį, kuri nedraudė laikyti transporto priemonių (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje ar kitose patalpose. Tuo metu, kai transporto priemonės buvo patalpintos į kitas patalpas, buvo atliekamas nuomojamų patalpų remontas, neatlygintinai gerinama ieškovo turto būklė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nesumokėto nuomos mokesčio
Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) pataisos namai ir atsakovė asociacija ,,S.“ vadovaudamiesi viešojo nuomos konkurso, įvykusio 2017 m. kovo 10 d., nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sprendimu, įformintu protokolu Nr. 379-8, sudarė Nekilnojamo turto nuomos sutartį Nr. 305-5, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei valstybės materialųjį turtą Pastato-Dirbtuvių I aukšto 96,03 kv. m. patalpas, unikalus Nr. 1195-9004-0042, nekilnojamojo turto bylose pažymėtas 7P2p, esančias adresu(duomenys neskelbtini), naudoti už nuomos mokestį, o atsakovė įsipareigojo priimti turtą ir už jį mokėti nuomos mokestį (b. l. 13-16). 2017 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo nuomai aktu ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė valstybės ilgalaikį materialųjį turtą Pastato-Dirbtuvių I aukšto 96,03 kv. m. patalpas, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto byloje pažymėtas 7P2p, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). 2018 m. vasario 15 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl 2017 m. kovo 14 d. Nekilnojamo turto nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo buvo pratęstas patalpų nuomos terminas iki 2019 m. kovo 13 d. nekeičiant nuomos sutarties sąlygų (b. l. 20). Lietuvos Teisingumo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų vidaus audito ataskaitą (toliau ir Ataskaita), kurioje nurodė, kad atsakovė nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. naudojosi 262,98 kv. m. dydžio patalpomis, o nuompinigius mokėjo už 96,03 kv. m. dydžio patalpas, dėl to padaryta valstybės biudžetui 988,69 Eur žala. Gavęs ataskaitą, ieškovas išsiuntė atsakovei 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 8-10056 dėl sutarties nutraukimo ir sąskaitos apmokėjimo, ir 2019 m. sausio 10 d. pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir sąskaitos apmokėjimo Nr. 8-420, nurodydamas, kad nuomininkė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, t. y. be nuomotojo žinios savavališkai pradėjo papildomai naudotis 165,51 kv. m. patalpomis, esančiomis šalia nuomojamų patalpų, už kurias nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., ir prašė sumokėti 903,36 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, o nuomos sutartį nutraukti abipusiu šalių susitarimu nuo 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 19, 23). Šalys 2019 m. sausio 29 d. abipusiu susitarimu Nr. 305-16 nutraukė Nekilnojamo turto nuomos sutartį Nr. 305-51 sutarties 6.4.2. punkto pagrindu (b. l. 21).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 24 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Ieškovas prašomus priteisti nuostolius kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų ir 947,96 Eur nesumokėto nuomos mokesčio.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
Prašomus priteisti nuostolius ieškovas įrodinėja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų veiklos ir valdymo ir bausmių vykdymo sistemos įstaigų turto valdymo vidaus audito ataskaita Nr. 1V-19. Iš Ataskaitos išrašo matyti, kad vidaus audito metu 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. buvo atlikta patalpų apžiūra, kurių metu auditą atlikę asmenys nustatė, kad atsakovė naudojasi didesniu patalpų plotu, nei numatyta nuomos sutartyje, t. y. atsakovė naudojasi apie 262,98 kv. m. patalpų plotu, tačiau nuompinigius moka už 96,03 kv. m. dydžio patalpas. 166,95 kv. m. dydžio patalpas atsakovė naudoja neatlygintinai, dėl ko nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. valstybės biudžetui galimai buvo padaryta 988,69 Eur dydžio žala (b. l. 7-12). Minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. M. ir D. V., kurios ir atliko auditą. Auditorių, iš viešos informacijos internete, padaryta išvada, jog atsakovė jau veikė tose patalpose anksčiau nei šalys sudarė nuomos sutartį, neįrodo patalpų nuomojimosi fakto nuo 2017 m. sausio 18 d., nes iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuomos sutartis sudaryta ir patalpos perduotos tik 2017 m. kovo 14 d., įvykus viešajam konkursui. Ieškovas nepaneigė, kad į jo teritoriją patekimas yra apsunkintas, be ieškovo žinios niekas nepatenka ir niekuo naudotis negali, ir nepatvirtino, kad ieškovas leido atsakovei naudotis minėtomis patalpomis anksčiau nei buvo perduotos patalpos pagal nuomos sutartį. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų nustatyta, kad kai kurios ieškovo patalpos yra neregistruotos, neinventorizuotos, pristatytos. Į visas patalpas patekimas yra laisvas, jokių rakinamų patalpų, kurias atsakovė būtų užėmusi savavališkai, nėra. Atsakovė tvirtino, kad audito metu nufotografuoti daiktai yra ieškovo, kad jie po sutarties nutraukimo ir atsakovės išsikraustymo yra likę ten kur buvo rasti, o ieškovo atstovas priešingai neįrodinėjo. Kad atsakovė epizodiškai pasinaudodavo laisvomis erdvėmis, kai dėl patalpų trūkumo, kiauro stogo, kai kada pastumdavo į jas transporto priemones, išdėstytų aplinkybių kontekste įvardinti didesnių patalpų nuoma negalima. Šalys 2018 m. vasario 15 d. Susitarimu dėl 2017 m. kovo 14 d. nuomos sutarties pratęsimo, nekeičiant nuomos sutarties sąlygų, pratęsė sutartį. Tai tik patvirtina, kad jokių pažeidimų dėl patalpų nuomos sutarties vykdymo nebuvo, nes ieškovas bet kuriuo metu galėjo laisvai patekti į atsakovės nuomojamas patalpas ir kontroliuoti jos veiksmus.
Ieškovas visą nuomos laiką kontroliavo patalpas, būdamas savininkas galėjo jas naudoti savo nuožiūra, tačiau jų niekaip nenaudojo ir nėra duomenų, kad būtų draudęs atsakovei naudotis kitomis, nei išsinuomotomis patalpomis. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas naudojo ar bent ruošėsi naudoti atsakovės užimtas patalpas ir iš to būtų gavęs kokios nors naudos. Darytina išvada, kad visos aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina ieškovo neveikimą ir neūkiškumą, bet nepatvirtina neteisėtų atsakovės veiksmų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos 15,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) pataisos namų 15,54 Eur išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.