Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojai) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (skolininkui) Š. J., antstoliui S. V. dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/23/00349.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. V. 2023-05-30 patvarkymu Nr. S-23-127-9484 skundo netenkino. Nurodė, kad skolininkas turi teisę savarankiškai, tame tarpe ir dalimis, dengti esamas skolas. Jeigu skolininkas turi galimybę tai daryti – tuomet jis vykdo teismo jo atžvilgiu nustatytą pareigą, tačiau tuo pačiu jis nėra atleidžiamas nuo norminiuose aktuose skolininko atžvilgiu numatytų vykdymo veiksmų, kadangi bet kuriuo momentu skolininkas gali nutraukti šiuos mokėjimus. Skolininkui neturint pajamų, nėra užtikrinamas išieškotojo interesas atgauti visą skolą. Tokioje situacijoje neišnyksta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 str. nustatyta antstolio pareiga atlikti vykdymo veiksmus, kad skola būtų kuo greičiau ir realiai išieškota. Iki šiol skolininkas nepateikė jokio su išieškotoja sudaryto susitarimo, kuriuo šalys būtų susitarusios išdėstyti skolos mokėjimą, todėl vykdymo veiksmai atliekami vadovaujantis įstatymų nustatytomis normomis. Kadangi skolininkas niekur nedirba ir negauna pajamų, iš kurių galima būtų įvykdyti išieškojimą, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į jam priklausančią pajamų dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kadangi vadovaujantis protingumo kriterijais negalima areštuoti 100 proc. darbo pajamų, todėl buvo areštuotas ne visas skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, kaip tai numatyta CPK 677 str., tačiau tik ta suma, kuri yra numatyta CPK 733-743 str. areštą įforminant Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintu patvarkymu. Jeigu arešto veiksmas būtų atliktas griežtai laikantis CPK 677 str. numatytų taisyklių, skolininko sutuoktinė iki teismo sprendimo, kuriuo būtų padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsiteisėjimo momento būtų netekusi lėšų, būtinų pragyvenimui ir elementarių poreikių tenkinimui.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/23/00349 dėl 5880,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Š. J., išieškotojos valstybės naudai, pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e1-279-800/2023. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis 2023-04-11 patvarkymu Nr. S-23-127-6129 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, gaunamas iš jo sutuoktinės S. J. darbinės veiklos pajamų. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė išskaičiavimo iš darbo užmokesčio tvarką, reikalaudamas S. J. darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo ½ darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, darbo užmokesčio išskaitas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2023-04-11 siūlymu dėl turto dalies nustatymo, registracijos Nr. S-2023-433, antstolis pasiūlė bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčiams pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo susitarimą, kuriame būtų nurodyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bei išaiškino, kad priešingu atveju antstolis siūlys išieškotojui ir bendraturčiams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Kadangi antstolio 2023-04-11 patvarkymu Nr. S-23-127-6129 areštuotos piniginės lėšos įgytos skolininko santuokos su S. J. metu, turto arešto metu nebuvo galiojančios tarp sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties, antstolio areštuotas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.). Nagrinėjamu atveju skolininko dalis antstolio areštuotame turte nenustatyta. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kaip skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies galimas. Tokiu atveju nustatytinas esminis aspektas, ar pats skolininkas turi tam tikro turto ir ar jo pakanka prievolei įvykdyti, priešingu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad skolininkas niekur nedirba ir negauna pajamų, iš kurių galima būtų įvykdyti išieškojimą, areštavo bendrą skolininko ir jo sutuoktinės turtą, nepažeisdamas minėtoje teisės normoje nustatytos išieškojimo iš bendro turto tvarkos. Skundžiamu antstolio patvarkymu nenukreiptas išieškojimas į asmeninį pareiškėjos turtą ir pareiškėja nepripažinta skolininke. Priešingai, skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko dalį bendroje nuosavybėje ir pradėjo skolininko dalies bendrame turte nustatymo procedūrą. Kadangi išieškojimas buvo nukreiptas į pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, tai priimant skundžiamą patvarkymą, išskaitos iš darbo užmokesčio turėjo būti atliekamos CPK 733 str. nustatyta tvarka ir 736 str. numatyto dydžio. Pažymėtina, jog skundžiamas patvarkymas priimtas minėtose teisės normose nustatyta tvarka ir jame nurodytos išskaitos atitinka CPK 736 str. reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkas su išieškotoja būtų sudaręs susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl vykdymo veiksmai atliekami vadovaujantis įstatymų nustatytomis normomis.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis skundžiamu patvarkymu nukreipė išieškojimą ne į asmeninį pareiškėjos, o į bendrą su skolininku turtą, išieškojimas į bendrą turtą nukreiptas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl skundžiamas patvarkymas pareiškėjos teisių nepažeidžia, naikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, 681–682 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos S. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.