Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04402-23, kurioje

Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Š. J. 2023 m. vasario 3 d. apie 16.49 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,02 promilių, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Š. J., pareiškus jam įtarimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad automobilis „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra jo sūnaus K. J.. 2023 m. sausio 30 d. šį automobilį sūnus jam davė, kad nuvežtų sutuoktinę į Varėną, kur ji tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. 2023 m. vasario 3 d. jis atvažiavo pas sūnų į namus (duomenys neskelbtini). Sūnaus namuose nebuvo. Jis nuėjo į barą, kur gėrė alų ir degtinę. Grįžęs į sūnaus namus, sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo į savo namus. Važiuojant į Alytų, jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Kiek promilių įpūtė, nepamena, tik pamena, kad pareigūnas jam pasakė, jog buvo apie tris promiles. Policijos pareigūnai vėliau jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus ir padarė nusikalstamą veiką, jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis Š. J. vairavo transporto priemonę „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 3,02 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, taigi, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma baudos bausme ir jos dydžiu.

Teismas, spręsdamas bausmės parinkimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis Š. J. teisiamas už tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtina 75 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas keturių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam Š. J. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 880 Eur.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs Š. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad duomenų, jog jis anksčiau yra vairavęs transporto priemonę neblaivus, nėra, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad 2023 m. vasario mėnesį automobilio „BMW X3 xDrive20d“, kurio techninės charakteristikos iš esmės sutampa su Š. J. vairuoto automobilio „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 5 880 Eur. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 880 Eur. Automobilis „BMW X3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 9 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas jo savininkui K. J.. Prokuroro Rolando Juškevičiaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu galimam turto konfiskavimui, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. trims mėnesiams laikinai apribota Š. J. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3 000,00 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 Eur per mėnesį; „Swedbank“, AB sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 2 880,00 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 Eur per mėnesį. Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamajam 2023 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas bei 2023 m. vasario 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. J. galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad Š. J. privalo paskirtą 2 500 Eur baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti Š. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti Š. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš Š. J. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 880 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, Š. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Š. J. pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.