Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-2825-676/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
e2-2825-676/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09561-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2825-676/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09561-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Indrei Grublienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 040,32 Eur skolos, 29,84 Eur palūkanų, 34,18 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas ir ieškovei priteista iš atsakovės 1 040,32 Eur skolos, 29,84 Eur palūkanų, 34,18 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1104,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi panaikintas teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir papildomais paaiškinimais atsakovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisti skolą pagal pateiktus buhalterinius dokumentus ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Nurodo, kad 2020 m. birželio 30 d. atsakovės buhalterijos duomenimis skolos likutis ieškovei sudaro 540,32 Eur ir prideda šį faktą patvirtinančia buhalterinę ataskaitą Nr. 3441. Taip pat pateikė įrodymus patvirtinančius, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė mokėdama po 100 Eur sumokėjo keturiais mokėjimais 400 Eur skolos dalį, todėl šiai dienai skolos likutis sudaro 140,32 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl netesybų priteisimo už vėlavimą apmokėti pagal pateiktas sąskaitas, kadangi vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir palūkanas. Atsakovės nuomone, nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t.y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu sutinka, jog priteisiama skolos suma būtų sumažinama atsakovės jau sumokėtai sumai, tačiau nesutinka su atsakovės prašymu atmesti priskaičiuotas netesybas.

Šalių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. liepos 22 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 20160722/01M, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei atlygintinam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas, o atsakovė už šias paslaugas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tad tarp šalių susiklostė paslaugų pirkimo-pardavimo tęsiniai santykiai.

Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. kovo 29 d. Nr. HORT1900488 - 277 Eur sumai, kuri buvo apmokėta dalinai ir skolos likutis liko 176 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. Nr. HORT1900759 - 14 Eur sumai; 2019 m. balandžio 30 d. Nr. HORT 1900782 - 406 Eur sumai; 2019 m. balandžio 30 d. Nr. HORT 1900981 - 90,12 Eur sumai; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. HORT 1901120 - 74 Eur sumai; 2019 m. birželio 28 d. Nr. HORT1901419 - 280,20 Eur sumai. Bendra ieškovės pateiktų ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma siekė 1 040,32 Eur. Suėjus mokėjimo terminams, atsakovė skolos neapmokėjo.

Ieškovė patvirtino, kad per civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį, iš atsakovės bankiniu pavedimu gavo šiuos mokėjimus: 2019 m. gruodžio 5 d. - 200 Eur, 2020 m. sausio 10 d. - 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 10 d. - 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 28 d. - 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 14 d. - 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 24 d. - 100 Eur, todėl likusi mokėtina suma atsakovei yra 340,32 Eur skolos, 34,18 Eur delspinigių, 29,84 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė iš esmės neginčija aplinkybių, kad ją su ieškove sieja teisiniai santykiai, bet nesutinka su apskaičiuota likusia skolos suma, kadangi 2020 m. birželio 30 d. atsakovės buhalterijos duomenimis skolos likutis ieškovei buvo 540,32 Eur. Be to, nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė mokėdama po 100 Eur sumokėjo keturiais mokėjimais 400 Eur skolos dalį, todėl šiai dienai atsakovės duomenimis skolos likutis turėtų būti 140,32 Eur.

Tarp šalių susiklostė paslaugų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė už ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras laiku ir tinkamai neatsiskaitė.

Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad skola sumokėta ar paskaičiuota netinkamai, atsakovė į bylą nepateikė. Įvertinus byloje tirtus įrodymus, išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta 340,32 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 34,18 Eur delspinigių ir 29,84 Eur metinių palūkanų. Atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl netesybų priteisimo už vėlavimą apmokėti pagal pateiktas sąskaitas, kadangi vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir palūkanas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo lentelių, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už atsakovės pagal grafiką nesumokėtas sumas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)(CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad atsakovė laiku neatsiskaičiusi už atliktas paslaugas be atskiro ieškovės reikalavimo moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Šiuo atveju, palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t.y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamų palūkanų, ir netesybų, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą (mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni, todėl ieškovės apskaičiuotos palūkanos įskaitytinos į delspinigių dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistini 34,18 Eur delspinigių, o ieškovės reikalavimas dėl 29,84 Eur palūkanų pritesimo atmestinas.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalys). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 25 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 340,32 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 32 centus) skolos, 34,18 Eur (trisdešimt keturis eurus 18 centų) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 340,32 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt eurų 32 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys