Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-688-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
2S-688-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34111-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo
J. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-688-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34111-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria paskirta bauda, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys – J. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė I. B. kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo ir prašė skirti suinteresuotam asmeniui J. N. 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kurios pagrindu buvo 2008 m. lapkričio 10 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-62-577/207 pertvarkyti gyvenamojo namo palėpę į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, skaičiuojant nuo ankstesnės baudos skyrimo (teismo nutarties įsiteisėjimo) dienos.

Prašymą grindė tuo, kad jai pateiktas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-62-577/2007 dėl įpareigojimo J. N. nugriauti statinį ir gauti leidimą palėpės rekonstrukcijai. Vykdomosios bylos Nr. 0011/08/04430 duomenimis, skolininkas J. N. dalį teismo sprendimo įvykdė ir išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2012 m. gruodžio 12 d. pranešė, kad prašo netęsti vykdymo veiksmų dėl įpareigojimo nugriauti pirtį, pastatytą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tačiau prašo tęsti vykdymo veiksmus dėl įpareigojimo atstatyti į buvusią prieš rekonstrukciją padėtį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), palėpę. 2013 m. birželio 3 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos iki 1 000 Lt skyrimo J. N. už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartimi J. N. buvo skirta 20 Lt dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymo dieną nuo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo, iki 2013 m. liepos 25 d. teismo nutarties priėmimo dienos. 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, ir nustatyta, kad J. N. neįvykdė įpareigojimo atstatyti gyvenamojo namo palėpę į buvusią padėtį iki rekonstrukcijos, todėl antstolė buvo priversta pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi skyrė J. N. fiksuotą 300 Eur dydžio baudą. 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo išsiųstas patvarkymas J. N. dėl informacijos pateikimo apie įpareigojimo vykdymą. Nustačius, kad J. N. neįvykdė teismo įpareigojimo atstatyti gyvenamojo namo palėpę į buvusią iki rekonstrukcijos padėtį antstolė 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir pateikė jį teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir skyrė J. N. 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo dieną skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14-861/2014 įsiteisėjimo dienos – 2015 m. balandžio 15 d. iki visiško Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-62-577/2007 įvykdymo. Baudą priteisė išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Teismas nustatė, kad antstolei I. B. 2008 m. lapkričio 19 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. vykdomasis raštas c. b. Nr. 2-62-577/2007, išduotas remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo J. N. 2007 m. rugsėjo 11 d. sudaryta taikos sutartis. Pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas J. N. pripažino aplinkybę, jog rekonstravo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), palėpę be parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, be leidimo statybai; J. N. įsipareigojo per 14 mėn. nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijai; jeigu nustatyta tvarka nebus parengta ir suderinta projektinė dokumentacija, nebus gautas statybos leidimas per 14 mėn. nuo teismo nutarties, kuria patvirtina ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, J. N. įsipareigojo savo lėšomis per 5 mėn. pertvarkyti gyvenamojo namo palėpę į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 p. dalies dėl pirties griovimo vykdymo tvarką nustatydamas, jog pašalinti savavališkos statybos pasekmes turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. J. N. nevykdant taikos sutarties dalyje dėl palėpės atstatymo į buvusią prieš rekonstrukciją gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), padėtį, antstolė 2013 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą prašydama spręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi c. b. Nr. 2-23489-910/2013 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė J. N. 20 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo dieną nuo 2013 m. gegužės 6 d. akto surašymo iki 2013 m. liepos 25 d. teismo nutarties c. b. priėmimo dienos, bendra baudos suma – 1 600 Lt. Minėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus J. N. atskirąjį skundą dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties jo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu. Suinteresuotas asmuo ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų, palėpės neatstatė, baudos geruoju nesumokėjo. Antstolė kreipėsi į teismą pakartotinai dėl baudos skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi c. b. Nr. 2-14-861/2014 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė J. N. fiksuotą 300 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymą nuo 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-23489-910/2013 priėmimo iki visiško Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties c. b. Nr. 2-62-577/2007 įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi J. N. atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. J. N. toliau nevykdant teismo įpareigojimo dėl palėpės atstatymo į buvusią prieš rekonstrukciją gyvenamojo namo, padėtį antstolė, patikrinusi faktinę padėtį 2015 m. rugsėjo 1 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė teismui išspręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą.

Dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą skyrimo pagrindo. J. N. per 14 mėn. nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. teismo nutarties įsiteisėjimo nesutvarkė projektinės dokumentacijos, negavo statybos leidimo tam, kad įteisintų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukciją. Negauta duomenų, kad jis neteisėtai rekonstruotą palėpę būtų pertvarkęs į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį. Antstolės surašyti 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. gegužės 26 d., 2014 m. rugsėjo 22 d. bei 2015 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai patvirtina, kad palėpė iki šios dienos nėra atstatyta į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos ir rekonstrukcijai įteisinti negautas bendraturčio sutikimas. J. N. nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis yra įvykdęs ar bent nustatyta tvarka būtų mėginęs įvykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, būtų įstatymų nustatyta tvarka atlikęs veiksmus tikslu įteisinti palėpės rekonstrukciją arba pertvarkyti palėpę į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. 2015 m. spalio 23 d. teismo posėdyje bei 2015 m. spalio 29 d. posėdyje (iš kurio vėliau pasišalino) J. N. nurodė jau ne kartą teiktus paaiškinimus, kad palėpės nepertvarkė į buvusią padėtį dėl nuolatinių ginčų su kaimynais dėl žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko jam nepavyksta įgyvendinti taikos sutarties sąlygų ir parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybos leidimą gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijai. Taip pat nurodė, kad jis neturi jokio privažiavimo prie savo sodybos, o per valstybinę žemę einantis kelias yra klampus, tai irgi yra objektyvi kliūtis rekonstruoti palėpę. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1963-603/2014 buvo nutarta tenkinti jo priešieškinį, kas reiškia, jog ginčo statiniai palikti suinteresuotam asmeniui ir dėl to iš esmės keisis visa dokumentacija, kurią formuojant suinteresuotas asmuo bandys įteisinti statinius. Nors Vilniaus apygardos teismas pripažino negaliojančiu Vilniaus r. Riešės apylinkės viršaičio 1994 m. kovo 15 d. pažymėjimą Nr. 87 dalyje dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), pagal asm. sąskaitą Nr.128 priklausymo mirusiam P. T., taip pat pripažino negaliojančiu P. T. po P. T., mirusio 1993 m. lapkričio 26 d., mirties Vilniaus r. notarų biuro notarės D. S. 1994 m. liepos 11 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 4721, dalyje, dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas šis liudijimas, tai nepaneigia J. N. pareigos įvykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. 2015 m. spalio 29 d. posėdyje J. N. pateiktos eilė dokumentų kopijų niekaip nepaneigia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisėtumo bei niekaip neįrodo, kad jis turi leidimą palėpės, kurią įpareigotas pertvarkyti į buvusią padėtį, įteisinimui. J. N. mėginimas įrodinėti kaimynų savavališkas statybas bei valstybės pareigūnų, jo teigimu, padarytus pažeidimus, nėra nagrinėjimo dalykas byloje.

Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų pateisinti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Antstolė dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties nevykdymo į teismą kreipėsi jau trečią kartą dėl ko, vadovaujantis CPK 771 str. 5 d. nuostatomis, yra konkretus pagrindas skirti J. N. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Dėl skirtinos baudos dydžio. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių, kurios realiai sutrukdė jam įvykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus. Antstolė dėl teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties nevykdymo į teismą kreipėsi jau trečią kartą, kas leidžia teigti apie J. N. piktnaudžiavimą jam suteiktomis civilinio proceso teisėmis bei galimą tikslą vilkinti vykdymo procesą. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog dėl sprendimo nevykdymo J. N. padarė realią žalą, tačiau nėra pagrindo ir teigti, kad jokia žala nedaroma kai ilgą laiką nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, o skolininkas, manydamas, jog ir toliau gali nevykdyti sprendimo, kelia ginčus su kaimynais remdamasis teise, kurios realiai neturi. Negalima besąlygiškai teigti, kad vykdymo procese J. N. nebendradarbiavo su antstole, bent iš dalies vykdė jos reikalavimus atvykti į antstolių kontorą, teikė informaciją apie tai, kokie jo veiksmai atliekami teismo įpareigojimams dėl palėpės rekonstrukcijos įvykdyti, teikė antstolei turimus dokumentus. Nustatydamas skirtinos baudos dydį teismas atsižvelgia į teismo nutartimi, kurią turi įvykdyti, J. N. nustatytų įpareigojimų pobūdį, jų nevykdymo padarinius, skolininko elgesį su antstole vykdymo procese, kitų civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje surinktų duomenų visumą, todėl už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymą suinteresuotam asmeniui turi būti skirta bauda už kiekvieną, teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo dieną. Bauda, kurios tikslų dydį nustatytą sprendimo neįvykdymo dieną apskaičiuotų antstolė, skaičiuotina nuo teismo nutarties, kuria prieš tai jau buvo skirta J. N. fiksuota bauda už sprendimo nevykdymą, įsiteisėjimo dienos (2015 m. balandžio 15 d.), iki visiško Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties c. b. Nr. 2-62-577/2007, pagal kurią 2008 m. lapkričio 10 d. išduotas vykdomasis raštas, įvykdymo; periodiškai, už kiekvieną dieną skaičiuotina 10 Eur bauda paskatins J. N. pagaliau įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo J. N. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Atskirojo skundo argumentai:

1) Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teisėjas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, nepagrįstai netenkino prašymo dėl liudytojo apklausos. Pabrėžė, kad jis turi teisę ir pareigą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

2) Antstolė I. B. taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi, dangsto aplinkos apsaugos, kaimynų savavališkų statybų pažeidimus, klastoja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, taip klaidina teismą, kitas institucijas ir šmeižia suinteresuotą asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirajį skundą argumentai:

1) Skolininkas J. N. nepateikė duomenų, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą, būtų tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba būtų kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jo nešališkumo. Be to, pareiškimas apie teisėjo šališkumą yra pareiškimas ne toje proceso stadijoje, todėl dar ir dėl to atmestinas.

2) Išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos aplinkybės rodo, kad antstolė I. B. tinkamai atliko veiksmus vykdomojoje byloje, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netrinkamų antstolės veiksmų, laikytina, kad jie neturi reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė I. B. su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepimo į atskirajį skundą argumentai:

1) Nors suinteresuotas asmuo nurodė, jog antstolė yra suinteresuota, tačiau jis nenurodė jokių motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nurodytus teiginius.

2) Skunde apeliantas nepateikia jokių argumentų ir įrodymų apie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suklastojimą, o pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 314 str. yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2015 m. spalio 29 d. Pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir 2015 m. lapkričio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštą dėl skundo apie adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtas statybas. Atsižvelgiant į tai, kad naujais dokumentais įrodinėjamos aplinkybės nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko papildomų dokumentų prijungimas yra betikslis, apelianto teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui paskirta bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo dieną skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14-861/2014 įsiteisėjimo dienos – 2015 m. balandžio 15 d. iki visiško Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-62-577/2007 įvykdymo.

Remiantis CPK 18 straipsniu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo (nutarties, įsakymo ar nutarimo) nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgių priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos.

CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą atitinkamą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Bylos duomenys įrodo, kad apeliantas J. N. iki šiol neįvykdė įsiteisėjusia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria jis per 14 mėn. nuo šios nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2008 m. lapkričio 27 d., turėjo parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijai. Per nurodytą terminą nepavykus parengti ir suderinti projektinės dokumentacijos, gauti statybos leidimo, J. N. privalėjo per 5 mėn. terminą, skaičiuotiną nuo 2008 m. lapkričio 27 d., pertvarkyti gyvenamojo namo palėpę į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, tačiau iš antstolės I. B. surašytų 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. gegužės 26 d., 2014 m. rugsėjo 22 d. bei 2015 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų matyti, kad palėpė iki šios dienos nėra atstatyta į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos ir rekonstrukcijai įteisinti negautas bendraturčio sutikimas. Apeliantas, nevykdydamas įsiteisėjusios teismo nutarties, iš esmės remiasi tuo, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, prašydamas panaikinti teismo nutartį, nepagrįstai įžvelgė teisėjo šališkumą civilinėje byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (CPK 65, 66 ir 71 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775/2014). Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo galimo šališkumo, nesant kitų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, laikytinas nepagrįstu. Be to, pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę LR CPK 68 str. nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas nepasinaudojo. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo leista pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atskirajame skunde pateikiamas deklaratyvus teiginys apie teisėjo šališkumą, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad byloje priimtas J. N. nepalankus sprendimas nereiškia teismo šališkumo jo atžvilgiu.

Apeliantui taip pat kilo abejonės dėl antstolės I. B. ir jos suinteresuotumo bylos baigtimi. J. N. teigimu ji dangsto aplinkos apsaugos, kaimynų savavališkų statybų pažeidimus, klastoja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, taip klaidindama teismą, kitas institucijas ir šmeiždama jį. Apeliacinės instancijos teismas tokius deklaratyvius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 636 str. 1 d. antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 str. nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 str. 2 d.). Duomenų, kad apeliantas būtų pareiškęs nušalinimą antstolei I. B. nei nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra, apeliantas jų taip pat nepateikė, todėl jo argumentas dėl antstolės suinteresuotumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde taip pat dėsto aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su šio klausimo nagrinėjimu, t. y. dėl kaimynų savavališkų statybų, valstybės pareigūnų, jo teigimu, padarytų pažeidimų, todėl dėl jų nepasisakytina.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo ar antstolės šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai, nutartyje nėra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė