Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-674-485-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-11
Bylos Nr.
1A-674-485-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00110-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
V. C.
Civilinis ieškovas
UAB „E.“
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-674-485/2014

Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00110-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3.; 2.4.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistojo V. C. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo UAB „E.“ ieškinys ir iš V. C. priteista 139,70 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., dėl to, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2014-01-09 apie 12.22 val., iš UAB „ E.“ prekybos centro „Š.“, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t.y. iš prekybos centro „Š.“ 3 vnt. sūrio „L.“ bendros - 59,97 litų vertės; 1 vnt. „S. d.“ 230 g. svorio - 7,99 litų vertės; 1 vnt. vytintos dešros „D.“ 200 g. svorio – 12,79 litų vertės; 3 vnt. dešrų „J.“ po 200 g., bendros - 41,97 litų vertės; 1 vnt. vytintos dešros be konservantų 180 g. svorio - 10,99 litų vertės; 1 vnt. dešros karšto rūkymo „L. s.“ 200 g. svorio - 5,99 litų vertės, tuo padarydamas UAB „E.“ 139,70 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. C. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad yra nuteistas neteisingai, jis pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, turi mažametį vaiką, kurį šiuo metu globoja nuteistojo motina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam V. C. pritaikyta tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su V. C. nuteisimu pagal BK 178 str. 4 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo V. C. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d. Minėto straipsnio sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmės rūšių numatyta ir arešto bausmė.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. C. už analogiškas nusikalstamas veikas praeityje teistas daugiau nei penkiolika kartų, jam ne kartą jau buvo skirtos arešto bausmės, baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, šeimos nesukūręs, registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro narkologo įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutikimų, susijusių su opioidų vartojimu. Viso šios aplinkybės rodo didesnį V. C. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad švelnesnių bausmės rūšių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti neužtenka ir parinko bausmės rūšį – areštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, neišnykus teistumui, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), baustas administracine tvarka (b. l. 106-116). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nepilnametį sūnų A. C., gim. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam yra apribotos tėvystės teisės į sūnų, o vaiko globėja yra paskirta vaiko močiutė, o ši aplinkybė, teismo manymu, V. C. deklaruojamą rūpestį savo nepilnamečiu sūnumi leidžia vertinti kaip nenuoširdų, siekiant sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos bausmės.

Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir skyrė V. C. arešto bausmę, kurios trukmę nustatė didesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. C. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad V. C. už BK 178 str. 4 d., numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. C., išlaidas iki 2014-10-08 sudaro 80 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 80 Lt, iš nuteistojo V. C. nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Svetlana JurgaitienėOlegas Šibkovas