Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atstovaujamo advokato Mindaugo Šeškauskio atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1463-736/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą, kad atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ paneigtų paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis (T.1, b.l. 2-5). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (T.1, b.l. 182-184). Nutartis yra įsiteisėjusi.Pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ 2015 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą ir patikslinusi prašymą teismo prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti; atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005; panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad „atsakovas įsipareigoja ruošdamas straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „Rinkos aikštė“ išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema. Ieškovui turi būti pateikiami visi ruošiami straipsniai, kuriuose minima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G., išskyrus renginių reklamą, kurių rėmėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G.. Ieškovo nuomonė turi būti pateikta kiekvienu atveju, kaip ir atsakovo spausdinama medžiaga, tame pačiame straipsnyje, be suderinimo su ieškovu jo nuomonė negali būti koreguojama (galima taisyti tik gramatines klaidas). Jeigu ieškovas raštu atsisako pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu arba jos nepateikia per tris dienas nuo pranešimo – prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, atsakovas turi teisę spausdinti parengtą straipsnį apie ieškovą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovo nuomonės“; panaikinti nutarties dalį, kur patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad „jeigu atsakovas pažeidžia šios sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, kiekvienu pažeidimo atveju jis sumoka ieškovui 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą“ (T.2, b.l. 1-10, 16-25). Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, 2005 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinęs taikos sutartį tarp pareiškėjos ir S. G., netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, CK 6.984 straipsnio, Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, todėl nutartimi sukūrė tokį teisinį precedentą, kuris paneigia konstitucinį cenzūros draudimo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintą ir teismų praktikoje nuosekliai ginamą teisę į saviraiškos laisvę, taip pat neteisėtai ir neproporcingai apribojo visuomenės teisę į informaciją, tame tarpe ir informaciją apie viešą asmenį, politiką.Ieškovas S. G. pareiškėjos prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą (T.2, b. l. 44-50). Nurodė, kad pareiškėja pati laisva valia prisiėmė taikos sutarties 2 ir 3 punktuose numatytus įsipareigojimus. Taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, jos buvo suderintos procese dalyvaujant abiem šalims ir jas atstovaujantiems advokatams, jos sąlygos buvo palankios tiek pareiškėjai, kuri, sudarius taikos sutartį galėjo išvengti ieškinyje reiškiamų reikalavimų, tiek ir ieškovui, kuris galėjo bent minimaliai kontroliuoti galimą pareiškėjos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą skleidimą ateityje. Pareiškėjos prašyme minėtos įstatymų normos ir Konvencijos nuostatos nurodo draudimą valstybei ir jos valdžios institucijoms, politinėms partijoms vykdyti cenzūrą, informacijos priemonių monopolizavimą, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju taikos sutartis pasirašyta tarp lygiaverčių privačių asmenų, iš kurių nė vienas neturi viršenybės prieš kitą ir negali prievarta primesti vienas kitam prievolių.Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi atnaujino procesą Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1058-550/2005 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (T.2, b.l.169-178).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ prašymą tenkino – pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartį iš jos pašalinant taikos sutarties 2 punktą numatantį, kad „atsakovas įsipareigoja ruošdamas straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „Rinkos aikštė“ išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema. Ieškovui turi būti pateikiami visi ruošiami straipsniai, kuriuose minima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G., išskyrus renginių reklamą, kurių rėmėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G.. Ieškovo nuomonė turi būti pateikta kiekvienu atveju, kaip ir atsakovo spausdinama medžiaga, tame pačiame straipsnyje, be suderinimo su ieškovu jo nuomonė negali būti koreguojama (galima taisyti tik gramatines klaidas). Jeigu ieškovas raštu atsisako pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu arba jos nepateikia per tris dienas nuo pranešimo-prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, atsakovas turi teisę spausdinti parengtą straipsnį apie ieškovą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovo nuomonės“, bei taikos sutarties 3 punktą kuriame nustatyta, kad „jeigu atsakovas pažeidžia šios sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, kiekvienu pažeidimo atveju jis sumoka ieškovui 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą“; likusią nutarties dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo S. G. 2 371,75 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai UAB „Rinkos aikštė“ ir 14,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (T.3, b.l. 18-23). Teismas sprendė, kad taikos sutarties punktai, įpareigojantys pareiškėją prieš publikavimą pateikti ieškovui arba jo nurodytam atstovui visus jos ruošiamus straipsnius apie ieškovą ar jo vadovaujamą įmonę, iš esmės riboja pareiškėjos saviraiškos teisę, pažeidžia visuomenės teisę į informaciją. Ieškovas pastaruosius du dešimtmečius aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje, eina (duomenys neskelbtini) pareigas (anksčiau buvo (duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad jis tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu buvo ir yra viešas asmuo. Ieškovas, užimdamas aukšto lygmens viešąsias pareigas ir tuo pat metu būdamas verslininku, privalo nuolatos derinti viešuosius ir privačiuosius interesus, užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir efektyvumą, tuo tarpu rajono gyventojai tuo tikslu turi pagrįstą ir teisėtą interesą gauti greitą bei objektyvią informaciją apie rajono mero veiklą, esant poreikiui reikalauti jo atskaitomybės. Šiuo atveju tarp šalių sudarytos taikos sutarties 2 ir 3 punktuose įtvirtinti įpareigojimai, šias teises nepagrįstai varžo, sukuria prielaidas uždelsti publikuoti rajono gyventojams aktualią informaciją, sutartyje numatytos baudos bei pati informacijos apsikeitimo procedūra pareiškėjai turi atgrasomąjį poveikį rengti ir skleisti bet kokio pobūdžio informaciją ne tik apie rajono (duomenys neskelbtini) kaip asmenį, bet ir rajone vykstančius kitus politinius ar net kultūrinius įvykius, kuriuose dalyvauja ieškovas. Taikos sutartimi numatyti apribojimai, kaip pažymėta ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje, sukuria nevienodas konkurencines sąlygas tarp Kėdainių krašte veikiančių informacijos rengėjų. Taikos sutartimi numatyti pareiškėjos saviraiškos laisvės ir visuomenės teisės į informaciją apribojimai nėra nei būtini, nei proporcingi. Nepaisant taikos sutarties 2 bei 3 punktų ir pareiškėjai galioja etikos normos ir imperatyvios teisės aktų nuostatos draudžiančios platinti informaciją, šmeižiančią ar įžeidžiančią ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą, tuo tarpu ieškovas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali įstatymų nustatyta tvarka reikalauti pareiškėjos tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių sudarytos taikos sutarties 2 ir 3 punktai prieštarauja teisiniams imperatyvams, įtvirtintiems Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi tvirtindamas taikos sutartį padarė esminę teisės normų taikymo klaidą (CK 6.983 str.). Atsižvelgęs, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, ar tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta esminė teisės normų taikymo klaida, o ją nustačius – pašalinti, įvertinus tai, kad pradinis ginčas dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimų yra senesnis nei dešimties metų ir nei viena iš šalių proceso metu neišreiškė pageidavimo jį nagrinėti iš esmės, ginčijama nutartimi esant išspręstam ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui, sprendė, kad 2005 m. spalio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties pakeitimas iš jos pašalinant taikos sutarties 2 ir 3 punktus yra tikslingiausias atnaujintos bylos užbaigimo būdas, nepažeidžiantis CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų teismo teisių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas S. G. atstovaujamas advokato Mindaugo Šeškauskio prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Rinkos aikštė“ prašymo netenkinti; priteisti iš pareiškėjos ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 28-34). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad tarp šalių sudarytos taikos sutarties 2 ir 3 punktai prieštarauja teisiniams imperatyvams. Taikos sutarties 2 punktu nebuvo siekiama cenzūruoti pareiškėjos skleidžiamos informacijos ar nepagrįstai kontroliuoti jos veiklą ir šios sąlygos visiškai atitinką žurnalistų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taikos sutarties 2 ir 3 punktų tikslas yra apsaugoti ieškovo garbę ir orumą, privatų gyvenimą ir dorovę, kadangi pareiškėja, paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, kartą jau yra pažeidusi šias vertybes.Teismas panaikinęs taikos sutarties 2 ir 3 punktus, pažeidė ir procesines teisės normas. Teismas gali taikos sutartį arba patvirtinti, arba nepatvirtinti visa jos apimtimi. Taikos sutarties tvirtinimas teismo iniciatyva pašalinant tam tikras jos nuostatas yra esminis ne tik CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, bet ir savavališkas šalių valios iškreipimas, savavališkai panaikinant šalių sulygtas esmines taikos sutarties sąlygas, šiurkščiai pažeidžiantis Civiliniame kodekse įtvirtintą sutarčių laisvės principą. Vadovaujantis CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu keičiant nutartį, kuria teismas yra patvirtinęs taikos sutartį, pakeista gali būti tik ta jos dalis, kuria teismas nutarė taikos sutartį tvirtinti ir/ar civilinę bylą nutraukti, pačios nutarties turinys, kuria patvirtinta taikos sutartis, negali būti keičiama. Teismas pareiškėjos prašymą turėjo atmesti jau vien tuo procesiniu pagrindu, kad nutarties dalies panaikinimas CPK 371 straipsnio 1 dalyje iš viso nėra numatytas. Šiuo atveju iš ginčo taikos sutarties pašalinus 2 ir 3 punktus, sutartis netenka savo esmės. Šie taikos sutarties punktai yra esminė priežastis, dėl kurios ieškovas apskritai sutiko taikiai baigti civilinę bylą Nr. 2-1058-550/2005. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė.Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Rinkos aikštė“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą bei iš apelianto priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 38-42). Atsiliepime nurodė, kad atskirajame skunde reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas interpretuojami priešingai, nei dėl jų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ja panaikinta išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kuri konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – taikos sutarties galiojimas šalims, kai keliama šalių įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymo problema. Taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ji šalims įgyja teismo sprendimo galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kai pagal taikos sutartį abi šalys turi atlikti kitos naudai prievolę ir gali reikalauti atitinkamos prievolės įvykdymo savo naudai, bet kuri šalis, kurios naudai nustatyta prievolė nevykdoma, turi teisę reikalauti priverstinio vykdymo. Taikos sutarties šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams. CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 4 dalį pakartotinį bylos nagrinėjimą lemia proceso atnaujinimo pagrindo ribos. Procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.); teismas, patvirtinęs taikos sutartį, bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Bylos nutraukimas reiškia, kad, nors byla užbaigiama šalių tarpusavio kompromiso ir taikaus susitarimo būdu, t. y. nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo esmės, tačiau laikoma, kad patvirtinus taikos sutartį šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjant prašymą dėl taikos sutarties panaikinimo, pirmos instancijos teismas turėjo vertinti visą taikos sutartį CPK 42 straipsnio 2 dalies prasme, kur nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Pagal šių normų sisteminį aiškinimą šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti, ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Kaip jau minėta procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o tai reiškia, kad yra priimant nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo galimai buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso byloje, užbaigtoje teismui patvirtinus taikos sutartį, atnaujinimo, yra išaiškinęs, kad asmuo, teikdamas tokiose bylose prašymą atnaujinti procesą, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su įstatyme nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais, nes taikos sutartis, tvirtinama teismo, nors ir reglamentuojama proceso ir materialiosios teisės normose, yra civilinė sutartis, kuriai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai, tarp jų sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Tai aktualu nagrinėjamu atveju, nes procesas byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl aiškios teisės taikymo klaidos).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas S. G. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę laikraščio „Rinkos aikštė“ pirmajame arba antrajame puslapyje, tokiu pačiu šifru, kaip ir buvo išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, išspausdinti konkretaus turinio paneigimą (T.1, b.l. 2-5). Bylos nagrinėjimo metu, šalys ginčą išsprendė taikiai ir taikos sutartimi viena kitai prisiėmė įsipareigojimus, todėl jos viena kitos atžvilgiu įgijo teises ir pareigas (T.1, b.l. 182-184). Pagal taikos sutartį ieškovas, S. G. įsipareigojo atsiimti ieškinį visoje jo apimtyje (sutarties 1 p.), o atsakovė UAB „Rinkos aikštė“ įsipareigojo ruošdama straipsnius apie S. G. ar jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „Rinkos aikštė“ išklausyti ir pateikti ieškovo arba jo nurodyto atstovo nuomonę nagrinėjama tema. Ieškovui turi būti pateikiami visi ruošiami straipsniai, kuriuose minima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G., išskyrus renginių reklamą, kurių rėmėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. G.. Ieškovo nuomonė turi būti pateikta kiekvienu atveju, kaip ir atsakovo spausdinama medžiaga, tame pačiame straipsnyje, be suderinimo su ieškovu jo nuomonė negali būti koreguojama (galima taisyti tik gramatines klaidas). Jeigu ieškovas raštu atsisako pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu arba jos nepateikia per tris dienas nuo pranešimo – prašymo išreikšti nuomonę gavimo dienos, atsakovas turi teisę spausdinti parengtą straipsnį apie ieškovą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovo nuomonės“ (sutarties 2 p.) ir sumokėti ieškovui 1 000,00 litų baudą kiekvienu pažeidimo atveju, jeigu atsakovė pažeidžia šios sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus (sutarties 3 p.). Tokiu būdu, atsakovė prisiėmė prievolę pateikti ieškovui visus apie jį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamus straipsnius, prieš juos spausdinant, ir kiekvienu atveju, spausdinant straipsnį, kartu turi būti pateikta ieškovo nuomonė. Teismas, atnaujinęs procesą byloje, panaikino šias taikos sutarties. Ieškovas S. G., pasinaudodamas teise laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, prašo tokią teismo nutartį panaikinti, siekdamas apsaugoti savo garbę ir orumą, privatų gyvenimą ir dorovę. Atsakovė, prašydamas palikti galioti nutartį, kuria panaikinta jai nustatyta prievolė, iš esmės išreiškia sutikimą, kad ši prievolė, vykdant taikos sutartį, nebus įvykdyta, nes jos įvykdymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės prašymą ir pakeisdamas 2005 m. spalio 27 d. nutartį – panaikindamas taikos sutarties 2 ir 3 punkto sąlygas, sprendė, kad tokios taikos sutarties sąlygos pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta įsitikinimų bei informacijos laisvė, reiškia, jog valstybė įpareigojama garantuoti ir saugoti žmogaus teisę turėti ir laisvai reikšti įsitikinimus, teisę nekliudomam ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, o kartu yra įtvirtinamos ir atviros visuomenės, pliuralistinės demokratijos garantijos. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Kadangi pastarieji negali paneigti žmogaus teisės į informaciją apskritai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Visuomenės informavimo įstatyme taip pat nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 7 dalis); viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai); žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (41 straipsnio 2 dalies 1 punkte).Be to, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą ar ginti konstitucinę santvarką. Visiškai draudžiama naudotis šia teise nusikalstamiems veiksmams vykdyti – rasinei, religinei ar socialinei neapykantai, prievartai bei diskriminacijai kurstyti, šmeižtui bei dezinformacijai skleisti. Konstitucijos nuostatomis apibrėžtos žmogaus teisės į informaciją įgyvendinimo garantijos bei apribojimai yra detalizuojami kituose teisės aktuose. Kaip jau minėta, Visuomenės informavimo įstatymas apibrėžia teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti įgyvendinimo mechanizmą. Įstatymo 13, 20 straipsniai nustato, kokia informacija visuomenės informavimo priemonėse neskelbtina ir kokios informacijos skelbimas gali būti ribojamas įstatymais. CK 2.23 ir 2.24 straipsniai numato draudimą skleisti žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, be asmens sutikimo skelbti informaciją apie jo privatų gyvenimą. Sutinkamai su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu, visi visuomenės informavimo priemonės veiksmai vertintini pagal atsakingos žurnalistikos standartus t. y. žurnalistams taikoma sąlyga, kad jie veikia sąžiningai, pagal žurnalistikos etikos principus tam, kad būtų pateikta tiksli ir patikima informacija. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia imperatyvius teisės normų nustatytus reikalavimus bei kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą.Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad taikos sutarties punktai, įpareigojantys pareiškėją UAB „Rinkos aikštė“ prieš publikavimą pateikti ieškovui arba jo nurodytam atstovui visus jos ruošiamus straipsnius apie ieškovą ar jo vadovaujamą įmonę, iš esmės riboja pareiškėjos saviraiškos teisę, pažeidžia visuomenės teisę į informaciją, be to sukuria nevienodas konkurencines sąlygas tarp Kėdainių krašte veikiančių informacijos rengėjų (skleidėjų), ir todėl yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, jokie susitarimai dėl informacijos skelbimo ribojimo, t. y. derinimo su ieškovu taikos sutartyje nebuvo galimi, nes kaip jau minėta, informacijos skelbimas gali būti ribojamas įstatymais. Ieškovas S. G., nesutikdamas su teismo sprendimu nurodė, jog tikrovės neatitinkant informacija gali kenkti ieškovo garbei ir orumui. Tačiau kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas yra viešasis asmuo, ir iš esmės nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, todėl turi būti pakantus ir tolerantiškas, net jei apie jį skleidžiama agresyvi kritika. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.Nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai dėl to, jog teismas pareiškėjos prašymą turėjo atmesti jau vien tuo procesiniu pagrindu, kad nutarties dalies panaikinimas CPK 371 straipsnio 1 dalyje iš viso nėra numatytas. Pažymėtina, jog CPK 371 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę prašymą atmesti, pakeisti teismo sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą. Taigi, įstatymas aiškiai apibrėžia teismo teises, išnagrinėjus bylą, atnaujinus procesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartį pakeitė, pašalindamas iš taikos sutarties imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančias sąlygas, kurios yra abstrakčios ir labai plačios, atsižvelgdamas tiek į subjektą (viešasis asmuo), tiek į objektą (informacijos pobūdis), neapibrėžtą taikos sutarties galiojimo laikotarpį ir tai, kad taip neproporcingai apribojama informacijos priemonės teisė užsiimti tiriamąja žurnalistika ir visuomenės teisė gauti informaciją visais rūpimais viešojo gyvenimo ir vietinės politikos klausimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinus procesą byloje, bylą nagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t. y. teismas patikrino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į nutartyje pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriais teismai privalo vadovautis aiškindami ir taikydami įstatymus (CK 1.5 str. 4 d.), todėl jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Pareiškėja (atsakovė) UAB „Rinkos aikštė“ prašė priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje ir pagrįstas pateiktais įrodymais (T.3, b.l. 47-48). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl iš apelianto S. G. pareiškėjai UAB „Rinkos aikštė“ priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Rinkos aikštė“, juridinio asmens kodas 161406582, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.