- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1677-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00711-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aivida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aivida“ bankroto administratorės prašymas panaikinti areštą turtui, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Aivida“ bankroto byloje Nr. eB2-947-324/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Aivida“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą.
2. UAB „Aivida“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą panaikinti areštą BUAB „Aivida“ turtui (turto arešto identifikavimo kodas 2016049154). Nurodė, kad turto arešto aktą priėmė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, turto areštas taikomas pagal 2016 m. liepos 26 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36658-15. Bankroto administratorės nuomone, ikiteisminiame tyrime apribojimai atsakovės turto atžvilgiu taikomi atsakovei nepareiškus įtarimų. Nurodė, kad turto areštas apsunkina UAB „Aivida“ bankroto procedūrų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė BUAB „Aivida“ bankroto administratorės prašymą panaikinti BUAB „Aivida“ turto areštą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog laikini atsakovės nuosavybės teisių apribojimai baudžiamajame procese taikomi ne tik civiliniam ieškiniui, bet ir turto konfiskavimui užtikrinti, konstatavo, kad minėti ribojimai negali būti panaikinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovė BUAB „Aivida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Aivida“ turtui taikomą areštą (turto arešto identifikavimo kodas 216049154). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ikiteisminiame tyrime atsakovės turtui taikomi apribojimai, nors atsakovei nėra pareikšti įtarimai. Turto areštas prieštarauja įmonių bankroto procesą reguliuojančioms teisės normoms.
4.2. Net jeigu yra duomenų apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas ir ten sprendžiamas klausimas dėl turto konfiskavimo, tai nesudaro pagrindo taikyti apribojimų ir neleisti vykdyti bankroto procedūrų. Baudžiamajame procese taikomi apribojimai pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus.
4.3. Atsakovės atžvilgiu baudžiamajame procese nėra pareikštas civilinis ieškinys, į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turtas įgytas nusikalstamu būdu. Ikiteisminis tyrimas vykdomas nepagrįstai ilgai. Teismas turėtų iš ikiteisminio tyrimo institucijų išsireikalauti sprendžiamam klausimui reikšmingus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas panaikinti areštą, taikomą BUAB „Aivida“ priklausančiam turtui pagal turto arešto aktą Nr. 216049154, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
6. Bankroto procesas turi vykti nuosekliai ir operatyviai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų leidėjas turi garantuoti tinkamą ir savalaikę įmonės turto apsaugą. Atskiruose bankroto proceso etapuose įmonės turto apsauga užtikrinama nevienodai. Pasirengimo nagrinėti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, gali areštuoti įmonės turtą (lėšas) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus, tačiau šio turto realizavimą ir (ar) išieškojimą sustabdo (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Turto areštą įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui teismas turi taikyti ir teismo nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą. Toks areštas galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Įmonės, kuriai gali būti iškelta bankroto byla, turtui nenustačius suvaržymų, jis gali būti nepagrįstai perleistas kitiems asmenims, sugadintas, sunaikintas, o tai iš esmės apsunkintų kreditorių galimybes gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Vėlesniuose bankroto proceso etapuose, t. y. po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, bankroto procedūras toliau vykdo teismo paskirtas bankroto administratorius. Bankroto administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, disponuoja bankuose esančiomis įmonės piniginėmis lėšomis, taip pat užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3-4 punktai). Taigi iki tol, kol įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, jos turto apsauga užtikrinama turto arešto taikymu. Tuo tarpu kai įmonė pripažįstama bankrutuojančia, visas įmonės turtas, neatsižvelgiant į tai, kas ir dėl kokių priežasčių jį valdo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą šio turto naudojimą, valdymą bei disponavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1577/2010).
7. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Aivida“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. Bankroto administratorė UAB „Aivida“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą panaikinti BUAB „Aivida“ turtui taikytą areštą. Iš teismui pateikto procesinio dokumento turinio ir priedų matyti, kad bankroto administratorei yra žinomas turto arešto taikymo pagrindas (ikiteisminio tyrimo vykdymas), procesinį sprendimą taikyti areštą, kaip civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimo priemonę, priėmusi institucija ir pareigūnas.
8. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36658-15 dėl neteisėto UAB „Aivida“, UAB „Aiguta“ ir kitų asmenų vertimosi ūkine komercine veikla, apgaulingo apskaitos tvarkymo, stambaus masto sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų požymių. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, prokuroro 2016 m. sausio 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „Aivida“ nuosavybės teisės į transporto priemones ir lėšas. Atlikus kitus privalomus procesinius veiksmus, ikiteisminiame tyrime bus sprendžiama dėl civilinio ieškinio perdavimo UAB „Aivida“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto administratorė prašo panaikinti šį turto areštą, kaip trukdantį vykdyti įmonės bankroto administravimo procedūras.
9. ĮBĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui. Klausimus, susijusius su nurodytu turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis).
10. Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Teismui paskyrus įmonės bankroto administratorių, nuosavybės teisių apribojimų taikymas, nesusijęs su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teisėtų interesų apsauga, gali apsunkinti ĮBĮ numatytų administratoriaus funkcijų vykdymą, turto areštas gali trukdyti sklandžiam ir nepertraukiamam bankroto procedūrų vykdymui, todėl turi būti sprendžiama dėl jo panaikinimo.
11. Tiek CPK, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nustato skirtingas sąlygas ir tvarką taikant laikinąsias apsaugos priemones arba laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taip pat jį panaikinant. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas.
12. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, t. y. tikėtinas. Tai, kad teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjama bankroto byla, savaime nereiškia, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014).
13. Remiantis teismų praktika, vertinant, ar yra pagrindas naikinti baudžiamojo proceso tvarka pritaikytas laikinus nuosavybės teisės suvaržymus, reikia nustatyti, kokiu tikslu jie buvo taikyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-146/2014, išskirta, jog baudžiamojoje byloje esant ne tik pareikštam civiliniam ieškiniui, bet ir galimybei taikyti turto konfiskavimą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti dokumentus, susijusius su laikinu nuosavybės teisės apribojimu, tuo pačiu ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje esant tik civiliniam ieškiniui, neabejotinai būtų tikslinga, atsižvelgiant į bankroto proceso paskirtį ir tikslą, su civiliniu ieškiniu susijusius dokumentus, tame tarpe ir su laikinu nuosavybės teisės apribojimu šiam ieškiniui užtikrinti susijusius dokumentus, perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2013/2014).
14. Apeliacinis teismas pažymi, jog analizuojamu atveju bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Aivida“ (ir kitų asmenų) atžvilgiu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, prokuroro 2016 m. sausio 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „Aivida“ nuosavybės teisės į transporto priemones ir lėšas. Apeliacinio teismo vertinimu, bankroto administratorei prokuroro pateikti duomenys patvirtina, jog šiuo metu areštuoto atsakovės UAB „Aivida“ turto konfiskavimo galimybė yra reali, o tikslus procesinis sprendimas baudžiamajame procese bus priimtas pabaigus ikiteisminį tyrimą. Tai lemia, jog šiuo metu (esant turto konfiskavimo poreikiui ir galimybei) atsakovės turto arešto, taikyto ikiteisminio tyrimo byloje, panaikinimas, siekiant bankroto proceso tikslų, nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pagrįstai netenkino bankroto administratorės prašymo.
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio sprendimas atmesti atsakovės prašymą neužkerta kelio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl turto arešto panaikinimo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ĮBĮ normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.