Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " surinkėja, administracine tvarka bausta, neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2023-11-15 apie 16.28 val. A. Giedraičio g., Karvio k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. B. kaltę pripažino ir paaiškino, jog skyrėsi su sugyventiniu, susipyko, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Prieš susipykstant vartojo alkoholį. Buvo išgėrusi butelį sidro. Prieš sėdant už vairo nesijautė apsvaigusi. Suvokė, kad negalima išgėrus vairuoti, blogai vertina savo poelgį. Dėl savo poelgio labai gailisi. Administracines nuobaudas sumokėdavo už sugyventinį. Mašina jos vardu, todėl jai ateidavo nuobaudos. Nuobaudas sumokėdavo ji. Iš policijos negaudavo pranešimų nurodyti kas vairavo, tik vėliau sužinodavo apie nuobaudas. Ji sumokėdavo baudas. Prašo perduoti mamos atsakomybėn pagal laidavimą. Mama apie situaciją sužinojo iškarto, reagavo blogai, barėsi. Jos gyvena atskirai, bet tame pačiame miestelyje. Jos abi dirba tame pačiame darbe pamainomis, matosi kas dvi dienas. Mama sulaikys, kad nepadarytų daugiau nusižengimų. Visi mokosi iš savo klaidų, todėl ir ji pati daugiau nedarys nusižengimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja N. O. teismo posėdžio metu parodė, kad kasdien su dukra kalbasi apie šį įvykį ir pažada, kad daugiau tokio nebus. Dukra blogai įvertino savo poelgį. Apie įvykį ji sužinojo iš karto. Dukra verkė, sakė, kad padarė tokį dalyką. Su dukra gyvena netoliese, dirba pamainomis, bet labai dažnai matosi. Ji yra labai griežta vaikams. Mano, kad jos dukra klausys.

Iš byloje esančio 2023-11-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Karolio Stašio tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 15 d. apie 16.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad link Maišiagalos galimai važiuoja neblaivus vairuotojas "Toyota" markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant pagal VPK OVS nurodymus apie 16:28 val. Vilniaus raj., Maišiagalos sen., Karvio k., A. Giedraičio g. (koordinatės: 54,86966, 25,13856), buvo pastebėtas stovintis "Toyota" markės automobilis. Pranešėjo vietoje nebuvo. Priėjus prie nurodyto automobilio, automobilio degimas buvo įjungtas, bet automobilis neužvestas. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri prisipažino vairavusi automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b.l. 16–17)

Iš byloje esančio 2023-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis Toyota Yaris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, jog "cupe" tipo, pilkos spalvos, dviejų durų lengvasis automobilis "TOYOTA YARIS", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrimas automobilis stovi Vilniaus raj., Maišiagalos sen., Karvių k., A. Giedraičio g. Apžiūrimas automobilis be išorinių defektų. Automobilio salone yra įvairūs daiktai, ant galinių sėdynių yra juodos spalvos plastikinis maišas su tuščia tara. Ant priekinės keleivio pusės sėdynės yra juodos spalvos rankinė, kurios viduje butelis, kurio viduje galimai alkoholinis gėrimas "Sidras". Butelis ne pilnas - nugertas. Ant butelio etiketės matyti užrašas "Margarita". Apžiūrėjus automobilį, daugiau reikšmingų ar naudingų tyrimui objektų nepastebėta. (b.l. 22–30).

Iš byloje esančio 2023-11-15 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. B. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, tikrinamoji nesugebėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, bei tikrinamajai nurodžius, kad pastaroji alkoholį vartojo prieš kelias valandas buvo patikrintas jos girtumas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0266, kurio patikros sertifikatas Nr. 1938533 galioja iki 2023-12-07, pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas. Antro pūtimo metu buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas (b.l. 51 ).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2023-11-15 16.28.41 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0266, kurio patikros sertifikatas Nr. 1938533 galioja iki 2023-12-07, buvo atliktas asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad D. B. patikros rezulta-tas 2,46 ‰. (b.l. 49–50)

Iš byloje esančio asmens blaivumo 2023-11-15 16.46.43 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0266, kurio patikros sertifikatas Nr. 1938533 galioja iki 2023-12-07, buvo atliktas asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad D. B. patikros rezultatas 2,57 ‰. (b.l. 49–50)

Iš 2023-11-17 VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės TOYOTA YARIS, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkė D. B. nuo 2023-09-29. (b.l. 35)

Iš byloje esančio EMPREKIS pažymos apie automobilio vertę matyti, kad 2006 gamybos metų automobilio TOYOTA YARIS 1.0 VWTi, kategorija M1-AB vertė 2520.00 EUR su PVM. (b.l. 36)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. B. kaltė, jog ji 2023-11-15 apie 16.28 val. A. Giedraičio g., Karvio k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija., visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju D. B., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios D. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

N. O. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją D. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji D. B. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos N. O. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati N. O.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo dukrą D. B.. N. O. nėra teista (b. l. 123), nėra bausta administracine tvarka ( b.l.124). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietės charakterizuojama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi ( b.l. 125). Taip pat atsižvelgtina tiek į D. B. paaiškinimus, tiek į pačios N. O. paaiškinimus iš kurių matyti, jog N. O. gali padaryti teigiamą įtaką savo dukrai, nes gyvena netoli viena kitos, dirba tame pačiame darbe, nors ir darbo laikas skiriasi, tačiau turi galimybę dažnai matytis, yra dukros ir motinos tarpusavio ryšys, N. O. kritiškai vertina dukros poelgį . Todėl įvertinus N. O. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamosios D. B. tarpusavio santykius, N. O. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad D. B. nėra praeityje teista (b. l. 81). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (D. B. ir N. O. paaiškinimai), N. O. turi įtaką D. B. elgesiui, ji įsiklauso į savo motinos nuomonę, ja pasitiki, apie įvykį iš karto pranešė mamai jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. anksčiau nėra bausta už vairavimą neblaiviai. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, tarpusavio ryšį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji D. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji D. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų ir 6 mėnesių laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje N. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. D. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog D. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,46 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 6 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo intensyviame kelyje ( Vilniaus raj. Maišiagalos sen., Karvio k.Giedraičio g.). Buvo pastebėta kito vairuotojo. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog atvykus policijos pareigūnams pripažino vairavusi neblaivi, nevengė atsakomybės, todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 3 metu laikotarpiui neatitiktų proporcingumo principo. Teismas įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos elgesį proceso metu sprendžia, jog teisės vairuoti atėmimas 2 (dvejų) metų ir 4 ( keturių) mėnesių terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajai 2023 m. lapkričio 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. lapkričio 17 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. B.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-144-576/2021). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-14-511/2018). Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad D. B. vairavo neblaivi automobilį, kai jai buvo nustatytas girtumo laipsnis – 2,46 promilės. Pažymėtina, jog, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį vairavo automobilį kaimo vietovėje, buvo pastebėtas kitos vairuotojo. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui , bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vairuojant transporto priemonę intensyviame kelyje, esant tokiam neblaivumo laipsniui, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Teismo vertinimu tos aplinkybės, jog už vairo sėdo suvokdama, jog yra vartojusi alkoholį dėl menkavertės priežasties dėl kivirčo su sugyventiniu, prisiimdama riziką vairuoti neblaiviam elgėsi neatsakingai. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, – „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2023 m. lapkričio 17 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamosios D. B. priklausančiam turtui – transporto priemonei „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. turto saugotoju paskirta D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :DVD laikmeną su Body kamerų vaizdų įrašai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirtas advokatas Aleksandr Palamarčuk. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją D. B. pagal laidavimą N. O. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 4 ( keturis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. priklausančiam turtui – transporto priemonei „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną su Body kamerų vaizdų įrašai palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. B. ir laiduotojai N. O. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.