Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. E. J. ir jos gynėjos advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžio, kuriuo G. E. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., jai paskirta 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį jai paskirta 60 MGL (7 800 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų E. K. ir G. E. J. priteista solidariai 22 344,87 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista E. K., tačiau dėl jos apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. E. J. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su E. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę bei suklastojo tikrą dokumentą:

laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2009-06-05, veikdamos bendrininkų grupe, žinodamos, kad G. E. J. (buvusi pavardė B.) yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarusios apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, tyčia G. E. J. naudai įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės pašalpą, dėl to padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui:

E. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama nuo 2005-12-15 UAB „4 Real“ direktore, turėdama bendrą su G. E. J. tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdama išankstine tyčia, žinodama, kad G. E. J. gali įgyti teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas nei priklausytų kaip apdraustajai tik jos ankstesnėje darbovietėje Klaipėdos dramos teatre, įmonės kodas 190754830, susitarė su G. E. J., kad pastarąją fiktyviai įdarbins savo vadovaujamoje UAB „4 Real“, įmonės kodas 300509744, įregistruotoje adresu B. M. Gimbutienės g. 2, Vilnius. Po to nenustatytu laiku ir vietoje E. K., veikdama kaip UAB „4 Real“ direktorė, ir G. E. J. pasirašė 2008-06-26 darbo sutartį Nr. 05, kurioje sąmoningai nurodė žinomai neteisingus duomenis apie E. G. J. įdarbinimą UAB „4 Real“ marketingo projektų vadove, dirbant 20 darbo val. per savaitę, bei sutartą darbo užmokestį – 1 000 Lt per mėnesį, o nuo 2008-07-01 darbo užmokestį – 12 000 Lt per mėnesį, iš anksto žinodamos, kad G. E. J. realiai UAB „4 Real“ nedirbs ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, tai yra suklastojo tikrą dokumentą, po to E. K., vykdydama susitarimą su G. E. J., imitavo neva UAB „4 Real“ atlyginimų išmokėjimo G. E. J. veiksmus: nuo 2008-06-26 suklastotoje darbo sutartyje Nr. 05 nurodytos darbo užmokesčio sumos apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pervedė į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB DnB Nord banke, bei VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje, pateikė 2008-10-08 ir 2009-01-14 pranešimus (forma SAM01) apie UAB „4 Real“ apdraustuosius už 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius, kurių priede (forma SAM3SD) nurodė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių skaičiuojama įmokų suma G. E. J., atitinkamai už trečiąjį ketvirtį – 36 000 Lt, ketvirtąjį ketvirtį – 36 000 Lt. Po to G. E. J., veikdama pagal išankstinį susitarimą su E. K., pateikė VSDF Klaipėdos skyriui 2009-01-05 nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0165248, ir 2009-01-09 prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jos antroji darbovietė yra UAB „4 Real“. Dėl G. E. J. pateiktų UAB „4 Real“ dokumentų, dėl apgaulės, būdamas suklaidintas, kad G. E. J. turi teisę gauti motinystės pašalpą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-01-23 priėmė sprendimą Nr. SMTM-317 „Dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą“ skirti motinystės pašalpą nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 bendrą 32 364 Lt sumą (su neatskaitytais mokesčiais), kurios dalis pagal neva UAB „4 Real“ gautas draudžiamąsias pajamas dėl apgaulės buvo apskaičiuota ir iki 2009-05-31 G. E. J. buvo išmokėta 24 913,47 Lt suma bankiniais pavedimais pervedant į G. E. J. AB banko „Swedbank“ sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdamos nusikalstamą sumanymą, E. K., kaip UAB „4 Real“ direktorė, 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. 905-1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. B. suteikimo“, kuriuo suteikė jai motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29. Po to G. E. J. pateikė VSDF Klaipėdos skyriui Klaipėdos dramos teatro direktoriaus 2009-05-12 įsakymą Nr. P₁-10 išleisti G. E. J. vaiko priežiūros atostogų, UAB „4 Real“ direktorės 2009-05-11 įsakymą Nr. 905-1 išleisti G. E. J. vaiko priežiūros atostogų ir 2009-05-12 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jos antraeilė darbovietė yra UAB „4 Real“, po to VSDFV Klaipėdos skyrius dėl G. E. J. pateiktų UAB „4 Real“ dokumentų dėl apgaulės, būdami suklaidinti, kad G. E. J. turi teisę gauti didesnę nei jai priklausytų motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2009-06-05 sprendimą Nr. 2647 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą – 139 968 Lt (su pajamų mokesčiu), iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29, kurios dalis, tai yra – 119413,85 Lt – buvo dėl apgaulės apskaičiuota pagal neva UAB „4 Real“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią VSDFV Klaipėdos skyrius įsipareigojo išmokėti G. E. J. per dvejus metus, tai yra E. K. kartu su G. E. J. įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą.

Tokiu būdu E. K. ir G. E. J. laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2009-06-05, veikdamos bendrininkų grupe, suklastojo tikrą dokumentą – 2008-06-25 darbo sutartį Nr. 05 – ir apgaule G. E. J. naudai įgijo svetimą turtą, t. y. – motinystės pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį – 32 364 Lt – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto piniginių lėšų, bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, t. y. – motinystės (tėvystės) pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį, tai yra 119 413,85 Lt.

Taip pat nurodytu nuosprendžiu E. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

Nuteistoji G. E. J. ir jos gynėja advokatė A. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžio dalį dėl G. E. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos medžiagos, be to, nėra įrodyta, kad E. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismas nepagrįstai visiškai neanalizavo jos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, kurie patvirtina, jog ji neklastojo darbo sutarties ir apie tai, jog darbo sutartis yra suklastota, – sužinojo tik susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga. E. J. parodymai yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina bylos medžiaga.

E. J. parodymai iš esmės skyrėsi nuo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metų. Pašalinti šio prieštaravimo teisminio nagrinėjimo metu nepavyko, nes kaltinamoji E. K. parodymų teisme nedavė, o paprašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liko neišsiaiškinta, kada ir kur tiksliai įvyko darbo sutarties pasirašymas, nustatant darbo užmokestį – 1 000 Lt, kada įvyko sutikimas ir aptarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo iki 12 000 Lt. E. J. parodė, kad atlyginimas buvo padidintas be jos prašymo, taip susitarus ne jei asmeniškai su E. K., o jos vaiko tėvui K. M. Tokie E. J. parodymai nėra paneigti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai nesigilino, koks buvo K. M. vaidmuo G. E. J. įdarbinime ir visą atsakomybę už galbūt fiktyvų įsidarbinimą ir vėlesnį padidintos motinystės išmokos gavimą perkėlė E. J.

Teismas išvardijo kai kuriuos įrodymus, kurie patvirtina, kad K. M. organizavo ir įgyvendino E. J. įdarbinimą ir darbo užmokesčio mokėjimą. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad tai K. M. suteikė 45 000 Lt paskolą UAB „4Real“ akcininkei R. A. Įvertinus tai, kad E. K. ir K. M. pažįstami ir bendrauja artimai daug metų, teismas turėjo kritiškai vertinti K. M. ir E. K. parodymus, kad jam neva nebuvo nieko žinoma apie E. J. įdarbinimą. Akivaizdu, kad E. K. ir K. M. klaidina teismą, aiškindami, kad įdarbinimas įvyko E. J. iniciatyva. Tai turi reikšmę, vertinant kaltininkių subjektyvinės pusės išraišką. Laikant įrodyta, kad E. K. žinojo apie įdarbinimo fiktyvumą, nes įmonė neturėjo finansinių galimybių priimti į darbą E. J. ir mokėti jai nei pirmiau nustatytą, nei padidintą darbo užmokestį, tai nereiškia, kad ir E. J. žinojo, koks yra tikrasis jos įdarbinimo tikslas. Jei E. K., pasirašydama darbo sutartį, žinojo, kad tai yra fiktyvu, tai nereiškia, kad ir E. J. neketino realizuoti šitos darbo sutarties. Teismui buvo duoti parodymai, kodėl buvo pareikštas noras dirbti nekilnojamojo turto rinkoje – tam, kad gautų pajamas. Teismui pateikta turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje, kaip teigia E. J., ji tarpininkavo sandoryje, bet negavo jokio tarpininkavimo mokesčio, todėl ji ir sutiko įsidarbinti ir užsiimti nekilnojamojo turto prekyba. Tai patvirtino liudytojai S. J., J. D. ir kt. Tai, kad veikla nedavė laukiamo rezultato, nereiškia, kad nebuvo darbinių santykių.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad E. J. davė parodymus apie jos ir K. M. santykius, jog labai pasitikėjo juo, todėl nesirūpino finansiniais reikalais. Parodė, kad K. M. pasiūlymu sutiko paimti 500 000 Lt kreditą, dalį jo panaudojo savo įsirenginėjamo buto išlaidoms padengti, bet didesnę dalį kredito išleido savo reikmėms K. M. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas E. J. turimas asmeninės nuosavybės teise butas. Kreditas dar negrąžintas, jo negrąžinus, bus išieškoma iš E. J. buto. Parodė, kad K. M. ją apgavo – buvo ne tik neištikimas ir paliko su mažu vaiku, bet ir pasinaudojo jos pasitikėjimu, įkalbėjo gauti didesnį, nei reikėjo būsto įrengimui, kreditą, kurio didžiąją dalį panaudojo savo tikslams – savo kredito grąžinimui, prabangaus automobilio pirkimui, kelionei su drauge į Dominiką, savo komercinės veiklos vystymui.

Tiek E. K., tiek K. M. pripažįsta, kad yra labai seniai pažįstami, kad E. J. su E. K. supažindino K. M. E. K. tai neigia, apskritai nedetalizuoja, kokiomis aplinkybėmis susipažino su E. J., o į klausimus dėl aplinkybių, kaip susipažino su E. J., kaip ir kur tarėsi dėl įdarbinimo, vėliau dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo – atsakyti atsisakė. Tokia E. K. pozicija verčia abejoti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Skunde taip pat akcentuojama, kad E. J. pateiktame kaltinime nenurodyta, kur įvyko jai ir E. K. inkriminuojamas susitarimas (sukčiavimo elementas) – daryti šią veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 1 d. 3 p. nuostatas nusikaltimo padarymo vieta ir laikas privalomai turi būti nurodyti. Bet nusikalstamo susitarimo vieta ir laikas ne tik nėra nurodyti kaltinime, tai nėra nustatyta byloje apskritai. Sąvoka „vėliau“ (kalbant apie darbo užmokesčio padidinimą) – nėra tiksli. Tokie nekonkretūs kaltinimai, kurie nepatvirtinti bylos medžiaga, neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Darbo sutarties pakeitimas (darbo užmokesčio padidinimas iki 12 000 Lt) nėra pasirašytas E. J., su įsakymu dėl darbo užmokesčio padidinimo ji taip pat nėra supažindinta. Tai patvirtina, kad E. J. vaidmuo buvo menkas, kad realiai šiais klausimais rūpinosi E. K. ir K. M., vadinasi, E. J. neturėjo galimybės susitarti su E. K. nei dėl darbo sutarties suklastojimo, nei dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir pakeitimo.

Apeliantės parodymus, kad K. M. rūpinosi ne tik įdarbinimu, bet ir visais jų finansiniais reikalais, patvirtina byloje esančios bankinių sąskaitų išklotinės. Byloje yra 2008-10-06 kreditavimo sutarties nuorašas, kuris patvirtina, jog gavus kreditą buvo įkeistas G. J. butas „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Teismui pateikti įrodymai apie tai, kad K. M. panaudojo dalį kredito savo tikslams, patvirtina, jog jis turėjo finansinę naudą iš santykių su E. J. Jei K. M. nebūtų prisidėjęs prie E. J. įdarbinimo – jam nebūtų pagrindo rūpintis iš to atsiradusiomis pasekmėmis. Jo parodymai teisme yra labai lakoniški, kaip ir E. K., kai klausiama apie K. M. vaidmenį šioje situacijoje.

K. M. sugalvojo ir įgyvendino savo vaiko motinos įdarbinimo projektą, kurį suderino su E. K. E. J. neturėjo jokio pagrindo abejoti savo įdarbinimo teisėtumu. Jai nebuvo žinoma, ar įmonė pajėgi mokėti nustatyto ir vėliau padidinto darbo užmokesčio, ji realiai atliko darbo funkcijas: ieškojo pirkėjų parduodamiems objektams, todėl jos veiksmuose nėra suklastojimo ir sukčiavimui būdingų elementų. Byloje buvo apklausta UAB „4Real“ darbuotoja R. A., kuri patvirtino, kad E. J. buvo pristatyta kaip darbuotoja – jos parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, nėra paneigti. Apie liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi duomenų nėra – ji visiškai pašalinis žmogus. Vadinasi, E. J. turėjo pagrindo tikėtis, kad darbo sutartis yra reali, kad ją priėmė į darbą ir mokės jai 1000 Lt.

Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai neanalizavo tos aplinkybės, kad darbo užmokesčio mokėjimui ir mokesčių mokėjimui buvo paskolinta 45 000 Lt R. A., kuri tuos pinigus paskolino įmonei. Teisme šitos paskolos grąžinimo aplinkybės paskolos sutarties šalys paaiškino skirtingai – R. A. – kad grąžino K. M. skolą (byloje yra K. M. pakvitavimas, kad jis atgavo skolą), jis apie tai aiškina skirtingai – tai duoda pagrindą vertinti jo parodymus kritiškai. E. K. taip pat teigia, kad skola R. A. grąžinta. Tikint E. K. ir R. A. parodymais, 45 000 Lt paskola tik laikinai buvo panaudota E. J. atlyginimo bei mokesčių mokėjimui, bet įmonėje atsiradus pakankamai piniginių lėšų, paskola buvo grąžinta. Tai patvirtina, kad darbo užmokestis E. J. buvo mokamas realiai iš įmonės lėšų, tą patvirtino ir E. K. teisme, atsakydama į teisėjos klausimą.

Teismas visiškai nepasisakė dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu pateiktos autorinės sutarties („Domino“ teatras), pagal kurią E. J. buvo išmokėta 13 500 Lt ir kuri patvirtina, kad E. J. turėjo pakankamai pajamų, kad užtikrintų nemažos motinystės išmokos gavimą. Ji galėjo įforminti tai terminuota darbo sutartimi, darbdavys sumokėtų mokesčius ir jai tikrai nereikėjo jokių fiktyvių įdarbinimų. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šitos kategorijos bylose aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas. Šioje konkrečioje byloje nėra įrodyta, kad sudarant 2008-06-27 darbo sutartį, nustatant 1000 Lt darbo užmokestį, tai buvo daroma fiktyviai.

Byloje nėra faktiškai nustatyta: kada ir kur įvyko E. K. ir G. J. susitarimas sudaryti darbo sutartį. Šios aplinkybės nustatymas yra labai svarbus, nes birželio pradžioje E. J. galėjo ir pati nežinoti apie savo nėštumą, nes birželio pradžioje nėštumas buvo vos kelios savaitės. Kaltinamajame akte taip pat nenurodyta kada ir kur įvyko nusikalstamas susitarimas dėl įdarbinimo, kada ir kur įvyko susitarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo. Konstatuotina, kad svarbios kaltinimo aplinkybės – nusikaltimo vieta ir laikas nėra nei nustatytos byloje, nei nurodytos kaltinamajame akte. Taip surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimo, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d. byla turėjo būti perduota prokurorui.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad byloje neišsiaiškinta, kaip buvo imituojamas darbo užmokesčio mokėjimas, jeigu faktiškai darbo užmokestis buvo realiai mokamas iš įmonės lėšų ir buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai. Nepašalintos abejonės dėl K. M. dalyvavimo E. J. įdarbinime, tai padėtų atskleisti, kam buvo žinomas įdarbinimo fiktyvumas: E. K., K. M., E. J. Be E. K. parodymų, kitų įrodymų apie E. J. fiktyvų įdarbinimą byloje nėra. Nei piniginių lėšų įmonei skolinimas, nei padidinto darbo užmokesčio nustatymas nepatvirtina įdarbinimo fiktyvumo.

Vertinant esančių įrodymų visumą, akivaizdu, jog E. K. tvirtinimai apie susitarimą sudaryti fiktyvią darbo sutartį su E. J. neatitinka tikrovės, jų nepatvirtina nei vienas kitas baudžiamojoje byloje esantis faktinės informacijos šaltinis. Netgi priešingai – baudžiamojoje byloje esantys, iš skirtingų šaltinių kylantys faktiniai duomenys tiesiogiai paneigia jos parodymus. Turinio požiūrio E. K. parodymai yra ne konkretūs, o jos vengimas atsakyti į klausimus – paaiškinti detaliau, parodo, kad taip siekiama atimti galimybę realiai patikrinti jos parodymus.

Todėl galima teigti, kad E. K. parodymai neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d. reikalavimų – ikiteisminio tyrimo metu šie parodymai nebuvo tikrinami ir nėra patvirtinti jokiais kitais konkrečiais faktiniais duomenimis, o nagrinėjant bylą teisme objektyviai buvo neįmanoma patikrinti E. K. parodymų. Tokie parodymai yra nepatikimi bei nepakankami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. prasme. Baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti bent jau pagrįstą prielaidą, jog tvirtindama E. J. kaltinančius faktus, E. K. tiesiog sąmoningai ją apkalba.

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, E. K. parodymais, perskaitytais teisme, remtis negalima. E. K. buvo apklausta daug kartų, visi parodymai yra prieštaringi. Net tie parodymai, kuriose ji teigė, jog E. J. atliko tam tikras darbo funkcijas, nėra visiškai teisingi, nes ji iškraipo darbo susitarimo turinį, aiškindama apie E. J. sugebėjimus dirbti kompiuteriu ir t. t. Ji linkusi duoti melagingus parodymus. Be to, akivaizdu, kad E. K. neturi pakankamai teisinių žinių apie darbo santykius. Teisme atsakydama į teisėjos klausimą, ar atleista iš darbo E. J., E. K. parodė – ne, nėra atleista, nuo 2011-01-29 daro pravaikštas. Tai reiškia, kad iki šiol E. K. – UAB „4Real“ direktore – laiko E. J. įmonės darbuotoja. Toks prieštaravimas gali reikšti, kad arba E. K. nesuvokia, kas yra fiktyvus įdarbinimas ir negaliojanti darbo sutartis, o kas yra realus įdarbinimas, tai rodo, kad ji neatskiria kai kurių darbo teisėje egzistuojančių sąvokų, tai leidžia daryti išvadą, kad ji nelabai supranta, ką reiškia fiktyvus įdarbinimas. Kadangi apie E. J. įdarbinimo aplinkybes ji teisme parodymų nedavė ir į klausimus neatsakė – įvertinti jos parodymų objektyvumą neįmanoma, tokiais parodymais remtis negalima.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų panaikinti įsakymai dėl E. J. priėmimo į darbą, kad būtų pripažinta nesudaryta ar kitais DK 124 str. numatytais pagrindais pasibaigusi darbo sutartis. Savo parodymuose teisme E. K. taip pat nurodė, kad E. J. pradirbo įmonėje pusę metų. Tai prieštarauja E. K. parodymams, kuriuose ji teigia, kad E. J. buvo įdarbinta fiktyviai.

Teisme buvo perskaitytas E. K. 2010-12-27 raštas (rašytiniai parodymai) ir jos 2011-01-26 apklausos protokolas. Abu dokumentai surašyti identiškai, žodis į žodį, tokiais pat ženklais ir akivaizdžiai sutampant spausdinimo elementams. Į teisėjos klausimą E. K. parodė, kad ji skaitė savo parodymus, todėl jie taip sutapo. Tačiau E. K. parodymais grindžiami labai rimti kaltinimai E. J. – tokie parodymai turi būti itin kruopščiai ir objektyviai tikrinami ir vertinami.

Tokios kategorijos bylose labai svarbu patikrinti aplinkybes, susijusias su nėštumo pradžios nustatymu, su nėštumo trukmės įdarbinimo metu nustatymu ir kiek buvo nešiojamas vaikas. Byloje buvo tik gydymo įstaigos pažyma, kad E. J. pirmą kartą kreipėsi dėl nėštumo 2008-07-23. Teismui buvo pateikta patikslinta pažyma, kad pirmo kreipimosi metu buvo nustatytas 12 savaičių nėštumas. Tai parodo, kad E. J. įsidarbinimo metu galėjo tik įtarti savo ankstyvą nėštumą, o tikrai tuo įsitikimo jau būdama įdarbinta ir jau po atlyginimo padidinimo. Kiek buvo nešiojamas ir kelintą nėštumo savaitę jis pagimdytas – byloje nėra nustatyta. Apie E. J. nėštumo pradžią ir jos sužinojimo apie nėštumą galima daryti daugiau ar mažiau pagrįstas prielaidas, bet neteisėta prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodymų visuma, priešingai nei teigiama nuosprendyje, patvirtina, kad E. J. nedalyvavo nusikaltimo padaryme, ir todėl išteisintina.

Nuteistosios E. G. J. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios E. K. gynėjas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžio nuteistoji E. K. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina bei pasisako tik pagal G. E. J. ir jos gynėjos advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės. Apylinkės teismas nuteistosios G. E. J. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisėjų kolegija išsamiai susipažinusi su pateiktu apeliaciniu skundu sprendžia, kad jis iš esmės grindžiamas keturiomis motyvų grupėmis. Tai yra apeliaciniu skundu siekiama paneigti nuteistosios E. K. duotų parodymų teisėtumą bei patikimumą, apeliantės E. G. J. įdarbinimo UAB „4Real“ fiktyvumo faktą bei faktines aplinkybes, patvirtinančias pareikštą kaltinimą. Apeliaciniame skunde taip pat daug dėmesio skiriama argumentams, susijusiems su K. M. vaidmeniu G. E. J. įdarbinime, ir įrodinėjimui, kad visą atsakomybę už galbūt fiktyvų įsidarbinimą ir vėlesnį padidintos motinystės išmokos gavimą jis perkėlė E. G. J.

Dėl faktinių aplinkybių, patvirtinančių pareikštą kaltinimą

Sukčiavimas yra turtinis nusikaltimas, todėl sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė privalo turėti ekonominę vertę bei objektyviai gali būti įvertinti pinigais.

Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „4Real“ direktorė E. K. 2008-06-26 priėmė įsakymą Nr. 806-1 dėl G. E. B. priėmimo į marketingo projektų vadovės pareigas. Po trijų dienų nuo darbo sutartyje numatytos G. E. J. darbo pradžios, 2008-06-30 E. K. įsakymu Nr. 806-2 jos darbo užmokestis padidintas iki 12 000 Lt per mėnesį, nors kitos darbo sąlygos (darbo laikas, vieta) nebuvo pakeistos, atlyginimo padidinimo priežastys įsakyme nurodytos tokios – padidėjusios darbo apimtys (b. l. 13–15, t. 1; b. l. 12, t. 1; b. l. 16, t. 1). G. E. J. 2009-01-09 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, pasirašytą UAB „4Real“ direktorės E. K., ir prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurią išmokėti į G. E. J. asmeninę sąskaitą banke (b. l. 71–72, t. 1). Šių dokumentų pagrindu VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-01-23 priėmė sprendimą Nr. SMTM-317 Dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą. Jame G. E. J. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 apskaičiavo 32 364 Lt motinystės pašalpą ir nuo šios sumos apskaičiavo 25 630,56 Lt pašalpos sumą išmokėti.

UAB „4 Real“ direktorė E. K. 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. 905-1 dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. B. suteikimo. G. E. J. VSDFV Klaipėdos skyriui 2009-05-12 pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpą pervedant į asmeninę kaltinamosios G. E. B. (J.) sąskaitą. Šių dokumentų pagrindu 2009-06-05 VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. SMTM-2647 Dėl G. E. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Sprendime G. E. J. nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29 apskaičiavo 139 968 Lt motinystės pašalpą bei 111 834,72 Lt pašalpos sumą išmokėti pagal 2009-05-11 UAB „4Real“ bei Klaipėdos dramos teatro VSDFV 2009-05-18 pateiktus pranešimus apie G. E. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 81, 86, 88–91, 92–93, t. 1). Taigi G. E. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui reikšmingos buvo būtent to laikotarpio, kuriuo ji buvo priimta į darbą UAB „4Real“ nuo 2008-08-01 iki 2009-01-04, draudžiamosios pajamos (b. l. 4, t. 1). Į G. E. J. asmeninę sąskaitą buvo pervesti 24 913,47 Lt ir sumokėtas (išskaičiuotas) 7 205,53 Lt pajamų mokestis. Taigi pagal UAB „4Real“ nurodytas draudžiamąsias pajamas VSDFV Klaipėdos skyrius nuteistajai G. E. J. apskaičiavo ir išmokėjo 27 819,12 Lt (su pajamų mokesčiu) didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, nes motinystės pašalpa, paskirta tik iš Klaipėdos dramos teatre priskaičiuotų draudžiamų pajamų, sudarytų – 4 544,88 Lt (su pajamų mokesčiu) (b. l. 3, t. 1). VSDFV Klaipėdos skyrius pagal UAB „4Real“ nurodytas draudžiamąsias pajamas kaltinamajai G. E. J. apskaičiavo ir 119 413,85 Lt didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29, nes motinystės pašalpa, paskirta tik iš Klaipėdos dramos teatre priskaičiuotų draudžiamų pajamų, sudarytų 20 554,15 Lt (su pajamų mokesčiu).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbo sutarties pakeitimas (darbo užmokesčio padidinimas iki 12 000 Lt) nėra pasirašytas E. G. J., su įsakymu dėl darbo užmokesčio padidinimo ji taip pat nėra supažindinta. Tai patvirtina, kad E. G. J. vaidmuo buvo menkas, jog realiai šiais klausimais rūpinosi E. K. ir K. M. , vadinasi, E. G. J. neturėjo galimybės susitarti su E. K. nei dėl darbo sutarties suklastojimo nei dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir pakeitimo. Apylinkės teisme nuteistoji E. G. J. pažymėjo, kad K. M. pasakė, jog ji verta atlyginimo. Ji nesiginčijo, jog ji neverta. Vien tai, kad E. J. dirba įmonėje, yra gerai ir reklama (b. l. 30, t. 6). Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai bei duoti paaiškinimai yra visiškai paneigti byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Pažymėtina, kad teismas faktą, kad pinigai pateko į nuteistosios E. J. sąskaitą (dėl to ginčo byloje nėra), pripažįsta įrodymu, jog atlyginimas buvo gaunamas (mokamas). Nuteistosios šių aplinkybių akceptavimas ir priėmimas, kad tai yra darbo užmokestis, rodo, jog E. G. J. suvokė (intelektualinis tyčios elementas) apie gaunamą padidintą atlyginimą už fiktyvų darbą ir kartu paneigia tariamą nežinojimą apie atlyginimo gavimą. Šiuo atveju labai svarbu ir tai, kad byloje nebuvo (ikiteisminio tyrimo metu jokiomis priemonėmis gauti nepavyko) tarp UAB „4Real“ ir G. E. J. sudarytos sutarties originalo, tik patvirtinta kopija. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad darbo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais ir darbo sutarties originalas buvo pas G. E. J. Sutartyje yra įrašas apie tai, kad atlyginimas pakeltas iki 12 000 Lt. Akcentuotina, jog pačios nuteistosios teismui pateiktas darbo sutarties originalas (apie padidintą darbo užmokestį) paneigia anksčiau nurodytus motyvus, kad E. J. nežinojo apie darbo užmokesčio padidinimą, kad tai tariamai sužinojo tariamai tik gavusi pinigus ir paklaususi K. M.

Byloje nustatyta, kad atlyginimas buvo pervedamas G. E. J. į sąskaitą, o vėliau – 2008 m. gruodžio mėnesį – 2009 m. sausio mėnesį mokėta grynaisiais pinigais. Vėliau tęsiant veiką G. E. B. pateikė nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą bei prašymą skirti pašalpą. Konstatuotina, kad SODROS skyrius būdamas suklaidintas priėmė sprendimą dėl teisės į motinystės pašalpą. Piniginės lėšos buvo pervestos į G. E. J. sąskaitą. Vėliau, tęsiant veiką, buvo priimtas įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Šie duomenys G. E. J. buvo pateikti Klaipėdos SODROS skyriui ir neatitinkančių duomenų pagrindu SODROS skyrius buvo suklaidintas ir priėmė sprendimą mokėti 139 968 Lt sumą.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad G. E. J. suprato, jog pagal išankstinį susitarimą nuo 2008-07-01 jai priklausys darbo užmokestis – 12 000 Lt per mėnesį, iš anksto žinodama, kad realiai UAB „4 Real“ ji nedirbs. Teismas įsitikinęs, kad darbo sutartyje nurodytas ir jai mokamas 12000 Lt dydžio atlyginimas buvo reikalingas skaičiuojamoms motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms vėliau gauti. Šią aplinkybę patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, kurie neleidžia teismui netikėti, kad G. E. J. gerai žinojo, jog nuo 2008-07-01 jai fiktyviai yra padidinamas darbo užmokestis iki 12 000 Lt.

Ta aplinkybė, jog byloje liko neišsiaiškinta, kada ir kur tiksliai įvyko darbo sutarties pasirašymas, nustatant darbo užmokestį 1 000 Lt, bei kada įvyko susitikimas ir aptarimas dėl darbo užmokesčio padidinimo iki 12 000 Lt, nepaneigia paties nusikalstamo susitarimo sudarymo fakto (tarp nuteistųjų E. G. J. ir UAB „4Real“ direktorės E. K.), kuris neginčijamai nustatytas bylos duomenimis.

Byloje esanti 2008-06-26 darbo sutarties Nr. 05 kopija patvirtina, kad nuteistoji G. E. B. pasirašė po sutartimi, kuria ji fiktyviai įdarbinta UAB „4Real“ marketingo projektų vadove ir jai nustatytas 1 000 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 13–15, t. 15). Taigi G. E. J. pasirašė 2008-06-26 darbo sutartį Nr. 05, kurioje sąmoningai nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad įsidarbina UAB „4Real“ marketingo projektų vadove, dirbant 20 darbo val. per savaitę, bei sutartą darbo užmokestį – 1 000 Lt per mėnesį, o nuo 2008-07-01 darbo užmokestį – 12 000 Lt per mėnesį, iš anksto žinodama, kad ji realiai UAB „4Real“ nedirbs ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, vertinant nuteistosios E. K. parodymus

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nuteistoji kaltinamoji E. K. parodymų teisme nedavė, o paprašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Turinio požiūrio E. K. parodymai yra ne konkretūs, o jos vengimas atsakyti į klausimus – paaiškinti detaliau, parodo, kad taip siekiama atimti galimybę realiai patikrinti jos parodymus. Todėl galima teigti, kad E. K. parodymai neatitinka BPK 20 str. 4 d. reikalavimų – ikiteisminio tyrimo metu šie parodymai nebuvo tikrinami ir nėra patvirtinti jokiais kitais konkrečiais faktiniais duomenimis, o nagrinėjant bylą teisme objektyviai buvo neįmanoma patikrinti E. K. parodymų. Tokie parodymai yra nepatikimi bei nepakankami BPK 20 str. 5 d. prasme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad nors iš pradžių pareiškus įtarimus E. K., ji kalta neprisipažino, savo kaltę neigė, tačiau vėliau 2010-12-21 ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji E. K. tyrimą kontroliuojančiam prokurorui pateikė raštišką nuoširdų prisipažinimą (b. l. 130, t. 3). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.6.1. punkte numatyta, kad tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad šis nuoširdus prisipažinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p. nuostatos ir negali būti laikomas vienu iš įrodymu byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

2010-12-21 įtariamojo apklausos metu E. K. parodė, kad maždaug 2008 metų birželio mėnesio pradžioje G. E. J. jos paprašė įdarbinti ją fiktyviai jos vadovaujamoje įmonėje, kadangi žinojo, kad dirbdama tik Klaipėdos dramos teatre gaus labai nedidelę motinystės išmoką. Nieko bloga nepagalvojusi tuo metu ji sutiko ir fiktyviai įdarbino G. E. J. UAB „4Real“ marketingo projektų vadove (b. l. 131, t. 3). Įtariamojo papildomos apklausos 2011-01-26 metu E. K. davė dar išsamesnius parodymus bei kartu nurodė analogiškas aplinkybės kaip ir savo tyrimą kontroliuojančiam prokurorui pateiktame raštiškame nuoširdžiame prisipažinime (b. l. 135–136, t. 3).

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant įtvirtinti tyrimo metu gautus įtariamosios E. K. parodymus, buvo priimtas teisingas bei pagrįstas procesinis sprendimas apklausti įtariamąją E. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš apklausos protokolo matyti, kad E. K. buvo detaliai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje ji nurodė, kad „...maždaug 2008 m. birželio mėn. pabaigoje E. parašė ją įdarbinti. Pokalbis tarp jų, galimai vyko UAB „4Real“ biure, Vilniuje, nes ji ten dažniausiai būdavo. E. G. J. pasakė jai pasakė, kad laukiasi ir paklausė jos, ar ji negalėtų jos įdarbinti tam, kad ji vėliau gautų kažkokias pinigines išmokas, kiek supranta, iš SODROS. E. G. J. norėjo, kad ji kaip direktorė sudarytų su ja darbo sutartį, tačiau realiai jokių pareigų E. G. J. nebūtų ėjusi. Ji sutiko. Tokiu būdu su ja buvo pasirašyta fiktyvi darbo sutartis. Jokie darbo santykiai su E. G. J. nesusiklostė. Darbo vieta nebuvo sukurta...E. G. J. norėjo gauti padidintas išmokas, todėl jie nustatė didelį darbo užmokestį. Fiktyvi darbo sutartis tarp jų buvo pasirašyta 2008 m. birželio pabaigoje...Pinigai E. G. J. realiai nebuvo mokami, t. y. imitavo darbo užmokesčio mokėjimą, tačiau realiai jokie darbai nebuvo atliekami, į UAB „4Real“ ofisą E. G. J. kaip darbuotoja neatvykdavo...jai yra žinoma, kad E. G. J. ėmė paskolą iš banko, kuri dalinai buvo naudojama jos fiktyviam atlyginimui išmokėti, t. y. per kitos akcininkės įnašą, taip pat pinigų kaip akcininkas įnešė ir jos tėvas...tas atlyginimo padidinimas nuo 1 000 Lt iki 12 000 Lt po kelių dienų įvyko dėl to, kad taip išėjo, kad 1 000 Lt E. buvo per mažai, kad ji gautų tą padidintą išmoką, tai tiesiog buvo padidinta jai alga iki 12 000 Lt. Čia buvo toks susitarimas tarp jų su G. E. J., įvykęs jos iniciatyva. E. norėjo gauti maksimaliai didelę tą išmoką, tai jos paklausė, kokia maksimali alga turėtų būti, ji paklausė pažįstamos buhalterės, buhalterė jai pasakė, o ji tada pasakė E. ir tokiu būdu atlyginimas buvo pakeltas iki 12 000 Lt...Jokių „Power point“ programų E. G. J., aišku, neruošė, ji tik buvo nurodžiusi neteisingą informaciją, tam, kad pagrįsti fiktyvų įdarbinimą...2008-07-07, 2008-08-05 ir 2008-08-05 paslaugų teikimo sutartys sudarytos tarp UAB „4Real“ ir BUAB „Pajūrio miestelis“, BUAB „Big City LT“ ir BUAB „Seaside City LT“ buvo pasirašytos tam, kad pagrįsti tą įdarbinimo fiktyvumą“ (b. l. 138–142, t. 3).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2011-10-17 kaltinamoji E. K. parodė, kad ji visus paaiškinimus davė raštu, nori, kad jie būtų skelbiami. Nori, kad paskelbtų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Teisėjai perskaičius ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kaltinamoji E. K. parodė, kad jie teisingi, juos tvirtina. Ji patvirtina visas aplinkybes, kurias teismas paskelbė. Jos prisipažinimo iš karto nebuvo, nes ji nesuvokė, kokį nusikaltimą padarė. Darbo sutartį sudarant G. E. J. dalyvavo, o dėl padidinimo jos parašo nėra, nes parašas turėjo būti kitoje pusėjo, ji čia neapsižiūrėjo. Ji žinojo apie padidintą atlyginimą. Žodžiu buvo aptartas atlyginimo padidinimas. Du atlyginimai buvo mokėti pagal kasos išlaidų orderius, nes kasoje pinigų buvo, o ji nemėgsta turėti grynųjų pinigų įmonės kasoje. Apie E. G. J. nėštumą žinojo ir ji, ir jos tėvai, E. G. J. pati pasipasakojo. Tai žinojo, kai darbo sutartis buvo sudaryta (b. l. 32, t. 6).

Atsakydama į E. G. J. gynėjos klausimus kaltinamoji E. K. paaiškino, jog UAB „4Real“ finansinė padėtis įdarbinant E. G. J. buvo tokia, kad daug skolų turėjo jiems grąžinti skolininkai. Atlyginimas būtų buvęs mokėtas iš grąžintų skolų. Tiksliau negali pasakyti, ar nebuvo tartasi, kad E. G. J. pati įneš pinigus, jog jai būtų išmokėtas atlyginimas. Reikėjo nuo algos mokėti mokesčius, iš įmonės buvo mokama. Į įmonę akcininkai įnešdavo pinigus. Atlyginimas iš įmonės buvo mokamas. E. G. J. biure niekada nebuvo, buvo darbo santykių imitavimas (b. l. 32, t. 6). Konstatuotina, kad apylinkės teisme buvo iškeltas klausimas, ar yra pagrindas netikėti E. K., tačiau E. K. nurodė, jog nėra, nes ji nesiekia apkalbėti E. G. J. (b. l. 31, t. 6).

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad duomenys – nuteistosios E. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, pripažintini įrodymais, kadangi jie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 47 str. įtvirtintas gynėjo apibrėžimas (statusas). Gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo (BPK 47 str. 1–2 dalys).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistosios E. G. J. atstovas advokatas R. Andrikis pastebėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios E. K. interesams atstovavo advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas, neturėdamas tam reikalingo rašytinio advokato (praktikos vadovo) sutikimo (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nėra Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. numatyto rašytinio advokato (praktikos vadovo) sutikimo advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui atstovauti įtariamosios E. K. interesams. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis formalus Advokatūros įstatymo nuostatų nesilaikymas nesudaro pagrindo teigti, kad taip padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas. Svarbu pažymėti, kad advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas įtariamosios E. K. interesams atstovavo tik ikiteisminio tyrimo, bet ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, kaip minėta, byla nagrinėjama tik pagal nuteistosios E. J. apeliacinį skundą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vėliau advokato padėjėjo Kęstučiui Petrauskui praktikos vadovas ar nuteistoji E. K. būtų dėl to pareiškusi kokias nors pretenzijas ar prieštaravimus dėl netinkamo interesų atstovavimo.

Dėl apeliantės G. E. J. įdarbinimo fiktyvumo

Apeliantės G. E. J. skunde tvirtinama, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šios kategorijos bylose aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas. Šioje konkrečioje byloje nėra įrodyta, kad sudarant 2008-06-27 darbo sutartį, nustatant 1 000 Lt darbo užmokestį, tai buvo daroma fiktyviai.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas. Tačiau priešingai nei teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas yra įsitikęs, jog byloje ištirti įrodymai besąlygiškai įrodo, kad E. G. J. buvo įdarbinta fiktyviai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-28 nutartyje išaiškino, kad nagrinėjama kasacinė byla pagal nustatytas faktines aplinkybes ir reikštus kaltinimus laikytina analogiška kasacinėms byloms Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010. Nurodytose bylose, priimtose kasacinėse nutartyse, pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331/2011).

Taigi esant tokiai formuojamai teismui praktikai apeliacinės instancijos teismas nevertina to, ar nuteistajai E. G. J. buvo pagrįstai, ar ne padidintas darbo užmokestis nuo 1 000 Lt iki 12 000 Lt per mėnesį bendrovėje UAB „4Real“. Teismas pagal visus surinktus duomenis analizuoja šioje byloje svarbiausią aplinkybę, ar nuteistoji realiai dirbo minėtoje bendrovėje, ar atliko kokias nors numatytas darbo sutartyje funkcijas, susijusias su UAB „4Real“ veikla.

UAB „4Real“ direktorė E. K. 2008-06-26 priėmė įsakymą Nr. 806-1 dėl G. E. B. priėmimo į marketingo projektų vadovės pareigas, darbo užmokestis nustatytas 1 000 Lt per mėnesį. Po trijų dienų nuo darbo sutartyje numatytos G. E. J. darbo pradžios, 2008-06-30 E. K. įsakymu Nr. 806-2 jos darbo užmokestis padidintas iki 12 000 Lt per mėnesį (b. l. 12–16, t. 1). UAB „4Real“ direktorės 2008-06-30 E. K. įsakyme Nr. 806-2 Dėl darbo užmokesčio padidinimo nurodė: „Kadangi UAB „4Real“ įmonė pradėjo vykdyti nekilnojamojo turto projektus ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat atsižvelgiant į įmonės poreikį aktyviai ieškoti naujų klientų ir nekilnojamojo turto projektų už Vilniaus regiono ribų, bei dėl šios priežasties padidėjus darbo apimčiai“ (b. l. 16, t. 1).

Nuteistoji E. G. J. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad ji dirbo šį darbą, turėjo patirties, ji nežinojo, kad darbo užmokestis yra padidintas ir nematė gautų pajamų, turėjo ryšių su asmenimis, kurie dirbo nekilnojamojo turto srityje. Apeliantė manė, kad atlyginimas mokamas pagrįstai, nes ji to yra verta.

Byloje pateiktos sudarytos tarpininkavimo sutartys tarp UAB „4Real“, atstovaujamos marketingo ir pardavimų vadovės G. E. B., ir UAB „Big City LT“, atstovaujamos direktoriaus D. P. (Paslaugų teikimo sutartis Nr. S810-01), UAB „Seaside City LT“, atstovaujamos D. M. (Paslaugų teikimo sutartis Nr. S808-03), UAB „Pajūrio miestelis“, atstovaujamos įgalioto asmens D. M. (b. l. 5–22, t. 1).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad buvo UAB „Pajūrio miestelis“ 50 procentų akcininkas, buvo UAB „Seaside city Lt“ akcininkas ir direktorius, buvo UAB „Big city LT“ akcininkas ir „Žaliasis parkas“ direktorius. Su E. sudarė sutartį dėl bendradarbiavimo. Nekilnojamojo turto E. nepardavė. Ji nepardavė nė vieno projekto (b. l. 110, 111, t. 5). Liudytojas D. P. teismo posėdyje paaiškino, jog jis dirbo UAB „Big city LT“ direktoriumi prieš trejus metus. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nurodė, kad „M. kai nebedirbo, galbūt prašė atvažiuoti ir pasirašyti kažkokius tai dokumentus. E. G. J. jam yra žinoma iš bendro išprusimo. E. G. J. jam asmeniškai jokių klientų neatvedė...“ (b. l. 113, t. 5).

Pažymėtina, kad apylinkės teismas tenkino nuteistosios gynėjos prašymą, buvo iškviesti gynybos prašomi apklausti liudytojai, tačiau apklausus šiuos asmenis jokių konkrečių duomenų, susijusių su E. G. J. darbu UAB „4Real“, gauta taip pat nebuvo.

Liudytoja N. L. nurodė daug aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjama baudžiamąja byla (konkrečiais pareikštais kaltinimais E. G. J.), o su asmeniniu E. J. ir K. M. gyvenimu, jų bendrais finansiniais reikalais ir kt. Liudytojas S. J. parodė, kad kontaktas su E. G. J. buvo jos iniciatyva. Pasakė, jog turi sklypuką, dviese nuvažiavo, dviese ir grįžo. Pravažiavo pro lauką – sklypą, važiavo kotedžų pažiūrėti. Į kotedžų vidų nėjo, žvilgtelėjo pro langelį, apžiūrėjo trinkeles. E. G. J. jokio darbo pažymėjimo nepateikė, jog dirba UAB „4Real“, joks apžiūros aktas pasirašytas nebuvo (b. l. 145, t. 5). Teismas taip pat apklausė ir liudytoją J. D., tačiau jos parodymų vertinti kaip informatyvių taip pat negalima. Liudytoja tik nurodė, kad suprato, jog E. dirbo agentūroje. Ji jai siūlė sklypus, kai parduos namą. Kortelės ji jokios neturėjo, jog yra iš UAB „4Real“. Tokios įmonės ji nėra girdėjusi. Dėl tarpininkavimo mokesčio jokio susitarimo su E. nesusirašė. Ji žinojo, kad jei įvyks pardavimas, 1 procentą jai sumokės (b. l. 146, t. 5). Kaip liudytojas apklaustas Ž. J. nurodė, kad jam yra žinoma, jog E. G. J. prekiavo nekilnojamuoju turtu. Ji jam savo iniciatyva pasiūlė nupirkti UAB „Pajūrio miestelis“ sklypą, „sesė pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, dirbo kažkokioje agentūroje, yra aktorė, visą laiką pasiturinčiai gyveno. Kiek E. uždirbo ji nežino. Agentūros, kurioje E. dirbo jis nežino...2008-04-10 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta. Sesuo negavo jokio užmokesčio...“ (b. l. 147, t. 5).

Taigi išanalizavus pirmosios instancijos teisme šių liudytojų duotus parodymus, aiškiai matyti, kad jie negalėjo nurodyti jokių tikslių faktinių aplinkybių (įvykdytų sandorių, sudarytų sutarčių, pasirašytų ketinimų protokolų ar kt.), kurios patvirtintų, jog nuteistoji E. G. J. realiai dirbo tam tikrą darbą įmonėje UAB „4Real“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvadoje 2010-03-01 Nr. 5-1/25 dėl UAB „4 Real“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuoti tokie faktai:

Atsakant į klausimą, ar laikotarpiu, kuriuo G. E. J. (B.) buvo mokamas padidintas darbo užmokestis, atitiko asmens darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį ir ar UAB „4Real“ turėjo realių finansinių galimybių mokėti tokio dydžio darbo užmokestį, konstatuota, kad UAB direktorė E. K. pagal 2008-06-26 darbo sutartį Nr. 05 G. E. B. priėmė į marketingo projektų vadovės pareigas (asmens raštiško prašymo priimti darban nėra). Sutartyje nenurodyta jokia darbuotojo profesinė specializacija ir kvalifikacija; nenurodyta, ar pareigos antraeilės ar pirmaeilės, nenurodytas darbo laiko suderinimo principas ir darbo vieta, nors G. E. B., priėmimo dirbti į Bendrovę (būstinė Vilniuje) metu, pilną darbo dieną dirbo aktore Klaipėdos dramos teatre (Klaipėdoje), kuriame liko dirbti toliau, ir tai buvo matyti iš pateikto socialinio draudimo pažymėjimo; Sutarties 3-iame punkte nustatyta, kad Bendrovėje bus mokamas 1000 Lt mėnesinis atlyginimas, ir jo išmokėjimo tvarka; išbandymo laikas nenustatytas (tačiau tyrimui nepateikta dokumentų, įrodančių bent praktinę G. E. B. patirtį rinkodaros ar kitoje vadybos srityje); 5-ame punkte nustatyta darbo savaitės trukmė 20 valandų (pilnos darbo savaitės trukmė – 40 valandų), o 15-ame punkte nurodyta, kad darbuotojo darbo pradžia 2008-06-27. Sutartį Bendrovės apvaliu antspaudu ir savo parašu patvirtino darbdavė direktorė E. K. ir pasirašė į darbą priimama G. E. B. (16 priedas). Bendrovės direktorės E. K. 2008-06-26 įsakymu Nr. 806-1 buvo įformintas G. E. B. priėmimas į marketingo projektų vadovės pareigas (16.1 priedas). Vos po trijų dienų po darbo sutarties sudarymo ir 1 000 Lt mėnesinio atlyginimo nustatymo, 2008-06-30 įsakymu Nr. 806-2 direktorė E. K. 12 kartų padidino G. E. B. mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2008-07-01 nustatydama jo dydį 12 000 Lt per mėnesį (17 priedas). Marketingo projektų vadovės G. E. B. 20 valandų savaitinė darbo trukmė nebuvo pakeista, o kaip mėnesinio atlygio padidinimo priežastis Bendrovės direktorės E. K. 2008-06-30 įsakyme Nr. 806-2 nurodoma: „...įmonė pradėjo vykdyti nekilnojamo turto projektus ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje,..., dėl šios priežasties padidėjo darbo apimtis:“. Nepaisant nurodomo darbo apimties padidėjimo, Bendrovės direktorė E. K. marketingo projektų vadovės G. E. B. 20 valandų savaitinės darbo trukmės nepakeitė, nors pagal „atliekamo darbo ar dirbamo laiko ir darbo apmokėjimo proporcingumo principą“ darbo sąnaudos (arba darbo intensyvumas) turėjo kaip ir atlyginimas padidėti. Tačiau pagal šiam tyrimui pateiktus Bendrovės dokumentus nenustatytas įmonės veiklos apimčių padidėjimas, o veiklos pajamos antrame 2008 m. pusmetyje lyginant su pirmuoju pusmečiu sumažėjo 2 kartus (15 priedo pastaba 2). Įmonės veiklos apimčių ir kartu pajamų didėjimas, kuriuos direktorė E. K. įvardijo kaip priežastį didinti marketingo projektų vadovės G. E. B. mėnesinį atlyginimą 12 kartų, faktiškai neturėjo realaus patvirtinimo Bendrovės ekonominiuose rodikliuose. Jeigu 2008 m. pirmame pusmetyje (iki priimant dirbti G. E. B.) Bendrovės veiklos sąnaudos buvo tik 5 kartus didesnės už veiklos pajamas, tai antrame pusmetyje (priėmus dirbti G. E. B.) veiklos sąnaudos viršijo veiklos pajamas net 16,5 karto. Bendrovė neturėjo pakankamai veiklos pajamų, sąnaudų, viršijančių pajamas, skirtumas būdavo dengiamas akcininkų įnašais. 2008 m. pirmame pusmetyje šių akcininkų įnašų (įvardijami paskolomis) suma sudarė tik 15 100 Lt, o antrame pusmetyje jau 170 163 Lt arba 91,85 proc. visos per 2008 metus padarytų įnašų sumos. Bendrovės užsienio klientų vadovui R. K. jau nuo 2008-04-01 buvo nustatytas sutrumpintas darbo laikas 4 val. (buvo 8 val.) per dieną ir atitinkamai iki 750 Lt (buvo 1 500 Lt) sumažintas darbo užmokestis per mėnesį (18 priedas). Bendrovės pajamų nepakako veiklos sąnaudų padengimui nuolatos. Ypatingai finansinė padėtis pablogėjo antrame pusmetyje ir didžiausioji dalis mokėjimų pagal sąskaitas, paskolų palūkanas ir grąžinamas sumas, mokesčių ir įmokų bei priskaityto darbo užmokesčio mokėjimai buvo atliekami akcininkų įnašų sąskaita (b. l. 10, t. 3). Bendrovės 2008 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas 232 855 Lt nuostolis, o įvertinant 2007 m. nepaskirstytą pelną balanse rodomas 100 299 Lt nuostolis, Bendrovės nuosavą 2008 m. kapitalą simbolizavo neigiama (-) 89 299 Lt suma, iš kurios 62 535,10 Lt arba 70 proc. sudarė G. E. B. priskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos nuo jo (15, 15.2, 15.3 priedai) (b. l. 11, t. 3).

Specialistas A. A. padarė išvadą, kad pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis, atspindinčius 2008 metų veiklos rodiklius, Bendrovės pajamų nepakako veiklos sąnaudų padengimui nuolatos. Ypatingai finansinė padėtis pablogėjo antrame pusmetyje ir didžiausioji dalis mokėjimų pagal sąskaitas, paskolų palūkanas ir grąžinamas sumas, mokesčių ir įmokų bei priskaityto darbo užmokesčio mokėjimai buvo atliekami akcininkų įnašų sąskaita (b. l. 13, t. 3). Specialistas taip pat konstatavo, kad į marketingo projektų vadovės pareigas su 20 valandų darbo savaitės trukme įformintai G. E. B. 12 000 Lt mėnesinio atlyginimo mokėjimas (po 3 dienų 12 kartų padidintas lyginant su nustatytu 1000 Lt atlyginimu priimant į darbą tose pareigose) laikytinas ekonomiškai nepagrįstu, nes tik didino sąnaudas neduodant jokių pajamų, ir prieštaraujančiu Bendrovės, kaip pelno siekiančios įmonės, ir jos kreditorių interesams (b. l. 13, t. 3).

Užduotyje į klausimą, kokią įtaką turėjo finansinei veiklai ir įmonės finansiniams rodikliams G. E. J. (B.) išmokėtas atlyginimas, specialistas padarė išvadą, kad po G. E. B. priėmimo veiklos pajamos antrame pusmetyje dar labiau sumažėjo, o sąnaudos padidėjo ir net 16,5 karto viršijo pajamas. Į marketingo projekto vadovės pareigas priimtos E. G. B. veikla Bendrovei nedavė ekonominės naudos, o jai išmokėtas darbo užmokestis ir padarytos socialinio draudimo įmokos nuo jo dar padidino Bendrovės 2008 m. nuostolį 62 535,10 Lt (b. l. 14, t. 3).

Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas išvadą pateikęs specialistas A. A. ir byloje dalyvaujantys asmenys galėjo jam užduoti klausimus. Specialistas teisme paaiškino, kad iš bendrovės gautų dokumentų jis padarė išvadą. Iš jų matyti, kad bendrovė gavo iš veiklos pinigų, suma matosi, suma, kuri išmokėta, padidino išmokas, o pajamų negavo. Pati bendrovė metų pabaigoje konstatuoja savo rezultatą. 2007 metais buvo 133 000 Lt pelno, o už 2008 metus – 100 000 Lt nuostolis. Tais metais jie turėjo turėti ne mažiau kaip 233 000 Lt nuostolių. Nesimato, kad siekiama pelno mokant tokį atlyginimą. Yra tik skolos didinimas. Dėl sutarčių realumo. Visos sutartys, kurios yra sudaromos, turi būti įregistruotos. Net ketinimo protokolai turi būti registruoti. Jis to nemato dokumentuose, tai pažeidimas. Apskaitose ir turto santykiuose paprastų formalumų nebūna, viskas turi būti dokumentuota. Visi ūkiniai dokumentai turi būti tinkamai įforminti, jeigu to nėra, nėra ir skaidrios veiklos (b. l. 154, t. 5).

Kaip minėta, vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas.

Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad K. M. 2008-10-20 paskolino R. A. 45 000 Lt pagal beprocentinę paskolos sutartį (b. l. 113, t. 3). Atlyginimo G. E. J., socialinio draudimo įmokų, mokesčių nuo jo apmokėjimo šaltinis buvo akcininkų įnašai. 2008-10-20 akcininkė R. A. (1 proc. akcijų turėtoja) į UAB „4Real“ sąskaitą DnB Nord banke įnešė pinigus, iš kurių 45 000 Lt bankiniu pavedimu 2008-10-20 į jos sąskaitą pervedė nuteistosios G. E. J. vaiko tėvas K. M. pagal minėtą beprocentinę sutartį. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. paskolos jam negrąžino ir atsisakė paaiškinti, kokiu tikslu paskolino pinigus R. A. (nors ant 2008-10-20 paskolos sutarties kitos pusės yra ranka rašyta: „Aš, K. M., gavau iš R. A. 45 000 Lt grynais pinigais 2008-10-27“) (b. l. 113, t. 3). Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu tvirtino, kad pinigus bendrovei skolino dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, UAB „4Real“ pinigus – akcininkės įnašą – jai grąžino, o ji pinigus grąžino K. M.

Nors ši aplinkybė atskirai neįrodo E. J. įdarbinimo fiktyvumo, tačiau kaip atskiras duomuo kartu su visais kitais byloje esančiais duomenis sudaro įrodymų visumą ir formuoja vidinį teismo įsitikinimą (BPK 20 str. 1, 5 dalys). Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistosios G. E. J. vaiko tėvas K. M. 45 000 Lt pagal beprocentinę paskolos sutartį UAB „4Real“ akcininkei R. A. paskolino būtent tam, kad įmonė turėtų iš ko mokėti fiktyvų darbo užmokestį bei atitinkamas įmokas VSDFV skyriui.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs visus byloje esančius duomenis, nerado nė vieno duomens apie nuteistosios E. G. J. padarytą konkretų darbą bendrovėje UAB „4Real“. Byloje reikšmingi duomenys buvo renkami įvairiais būdais: procesinėmis prievartos priemonėmis (kratomis, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrole bei įrašų darymu), paskiriant specialistui užduotį atlikti UAB „4Real“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įtariamųjų, vėliau kaltinamųjų apklausomis, liudytojų paaiškinimais, taip pat patiems proceso dalyviams leidžiant pateikti, jų nuomone, reikšmingą informaciją bylai teisingai išnagrinėti. Be to, byloje buvo atliktas tyrimo eksperimentas siekiant patikrinti E. G. J. kompiuterinio raštingumo žinias. Pirmosios instancijos teisme E. G. J. aiškiai nurodė, kad ji niekada nesakė, jog moka dirbti „Power point“ programa (b. l. 33, t. 6).

Taigi byloje negalima rasti jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad E. G. J. realiai dirbo UAB „4Real“. Visais minėtais būdais surinkus maksimaliai galimą informacijos kiekį, nustatyta, kad E. G. J. UAB „4Real“ vardu nepardavė nė vieno nekilnojamojo turto objekto, nebuvo sudaryta net jokių ketinimų protokolų su potencialiais klientais, nors visos bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad E. G. J. yra viešai žinomas asmuo ir tai savaime įmonei bus naudinga ir pritrauks klientus. Taip pat nenustatyta, kad G. E. J. būtų surengusi ar dariusi kokias nors prezentacijas, siekdama pristatyti bendrovės UAB „4Real“ parduodamus objektus.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto rinkos specifika pasižymi tuo, kad ilgą laiko tarpą gali nepavykti sudaryti jokių sandorių, kitu metu (vėliau) per trumpą laikotarpį gali būti sudaryta santykinai daug sandorių. Tačiau tokie nuteistosios gynėjo paaiškinimai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad nuteistoji E. G. J. bendrovėje UAB „4Real“ neturėjo net savo darbo vietos, kaip minėta, nėra net menkiausių duomenų, kad ji kur nors vizualizacijų (prezentacijų) pagalba būtų atlikusį bendrovės UAB „4Real“ nekilnojamųjų objektų pristatymą potencialiems klientas. Nors UAB „4Real“ direktorės E. K. 2009-02-27 VSDF Vilniaus skyriui rašytame paaiškinime ir nurodoma, kad į E. G. J. pareigas įėjo: nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių jau pasirašytos tarpininkavimo/konsultacijų sutartys, rinkai pateikimo optimizavimas, nekilnojamojo turto objektų prezentacijų kūrimas ir priežiūra, nekilnojamo turto objektų pajūryje pateikimas potencialiems klientams (pirkėjams) ir kt. (b. l. 56–57, t. 1).

Analizuojant nuteistosios G. E. J. realius darbo veiklos rezultatus, nustatyta, kad 2008 metų liepą – 0 pardavimų ir 0 pajamų, rugpjūčio mėnesį 0 pardavimų ir 0 pajamų, rugsėjo mėnesį – 0 pardavimų ir 0 pajamų, spalio mėnesį – 0 pardavimų ir 0 pajamų, lapkričio mėnesį – 0 pardavimų ir 0 pajamų, gruodžio mėnesį – 0 pardavimų ir 0 pajamų, 2009 metų sausio mėnesį - 0 pardavimų ir 0 pajamų. Realūs duomenys dėl nesąžiningų ir nusikalstamų veiksmų yra akivaizdūs, jokių nė menkiausių požymių dėl galimo E. G. J. darbo santykių nei remiantis jos pačios paaiškinimais, parodymais, nei nuteistosios E. K., nei jokių kitų duomenų byloje nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios prokuroro nurodytos aplinkybės visiškai atitinka aptartus bylos duomenis, todėl nurodyti argumentai laikytini pagrįstais, visiškai įrodančiais E. G. J. įdarbinimo fiktyvumą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog E. G. J. įmonėje UAB „4Real“ realiai nedirbo. Tokiu būdu nuteistoji E. G. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Dėl K. M. vaidmens G. E. J. įdarbinime UAB „4Real“

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentams apie tai, kad teismas visiškai nesigilino, koks buvo K. M. vaidmuo G. E. J. įdarbinime ir visą atsakomybę už galbūt fiktyvų įsidarbinimą ir vėlesnį padidintos motinystės išmokos gavimą perkėlė E. G. J. Visi šie skundo motyvai iš esmės grindžiami tuo, kad būtent K. M. sugalvojo ir įgyvendino savo vaiko motinos (G. E. J.) įdarbinimo projektą, kurį suderino su E. K.

Kaip jau buvo minėta, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-21 kaltinamajame akte E. K. kaltinimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., o G. E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (b. l. 1–27, t. 5). Taigi atlikus ikiteisminį tyrimą, kurį organizavo ir kontroliavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti dviem kaltinamosioms – E. K. ir G. E. J., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėti šią bylą dėl kitų asmenų, t. y. konkrečiai dėl K. M. Priešingu atveju būtų iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nuostatos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. reglamentuoti prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 1-3 dalys).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 4 d. numatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus: dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo; dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo; dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

Taigi baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tik prokuroras gali nuspręsti, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat kam surašius kaltinamąjį aktą pareikšti kaltinimą teisme.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011-01-18 buvo priimtas nutarimas apklausti K. M. kaip liudytoją apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 114, t. 3). Atsižvelgiant į tai, 2011-01-24 K. M. buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 116–117, t. 3). Vėliau 2011-03-15 K. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir toliau tokia jo procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė (b. l. 118–119, t. 3). Teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl K. M. procesinio statuso byloje pagrįstumo, t. y. vertinti tą aplinkybę, ar jam turėjo būti pareikštas įtarimas, ar ne, jeigu taip, tai kokio apimties, kadangi šie klausimai yra išimtinė prokuroro teisė.

Be to, Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija) „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“, 4 punkte numatyta, kad prokuroras yra ikiteisminio tyrimo vadovas, jo nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra privalomi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164, 170, 171 ir 172 str.). Prokuroras sprendimus priima savarankiškai, vienvaldiškai ir vadovaujasi tik įstatymu.

Todėl vertinti K. M. veiksmus baudžiamosios teisės aspektu bylą nagrinėjantis teismas neturi juridinio pagrindo, todėl dėl jų ir nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu K. M. vaidmeniu G. E. J. fiktyviame įdarbinime ir tariamą jo atsakomybės už fiktyvų įsidarbinimą ir vėlesnį padidintos motinystės išmokos gavimą perkėlimą E. J., tampa teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nuteistosios G. E. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., t. y. apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę bei suklastojus tikrą dokumentą, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo G. E. J. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Ji neabejotinai padarė kaltinime jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinis skundas dėl G. E. J. išteisinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Paskirdamas bausmę nuteistajai E. G. J., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininkės asmenybę. E. G. J. nuteista už vieno tyčinio nesunkaus ir vieno tyčinio sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybę teisingai nurodė tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupe su E. K.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai E. G. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad apylinkės teismas įvertino tai, jog G. E. J. viena augina du nepilnamečius vaikus, kurių paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą – nebūtų kam prižiūrėti. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajai G. E. J. pagrįstai skyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. baudą, kurios dydį nustatė didesnį nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nuteistosios asmenybę, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji yra optimali. Nuteistąją G. E. J. išteisinti, švelninti jai paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. E. J. ir jos gynėjos advokatės A. K. apeliacinį skundą atmesti.