Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotoms atstovėms O. A. ir D. S.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, LR pilietė, nesusituokusi, besimokanti ISM Vadybos ir Ekonomikos Universitete, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir

G. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Telšiuose, lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti Klaipėdos dramos teatre, aktore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir G. E. J. veikdamos bendrininkų grupėje, apgaule G.E. J. naudai įgijo svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę, bei suklastojo tikrą dokumentą:

Laikotarpyje nuo 2008-06-27 iki 2009-06-05, veikdamos bendrininkų grupėje, žinodamos, kad G. E. J. (buvusi pavardė B.) yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarusios apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, tyčia G. E. J. naudai įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės pašalpą, dėl ko padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui:

E. K., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama nuo 2005-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, turėdama bendrą su G. E. J. tikslą sukčiauti valstybinio socialinio draudimo motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, veikdama išankstine tyčia, žinodama, kad G. E. J. gali įgyti teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, nei priklausytų kaip apdraustajai tik jos ankstesnėje darbovietėje Klaipėdos dramos teatre, įmonės kodas 190754830, susitarė su G. E. J., kad pastarąją fiktyviai įdarbins savo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Po to, nenustatytu laiku ir vietoje, E. K., veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ir G. E. J. pasirašė 2008-06-26 darbo sutartį Nr. 05, kurioje sąmoningai nurodė žinomai neteisingus duomenis apie E.G. J. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo projektų vadovės pareigose, dirbant 20 darbo val. savaitėje, bei sutartą darbo užmokestį – 1 000 Lt per mėnesį, o nuo 2008-07-01 darbo užmokestį – 12 000 Lt per mėnesį, iš anksto žinodamos, kad G. E. J. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs ir darbo sutartyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio negaus, tačiau pagal jį bus skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, tai yra suklastojo tikrą dokumentą, po to E. K., vykdydama susitarimą su G. E. J. imitavo neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų išmokėjimo G. E. J. veiksmus: nuo 2008-06-26 suklastotoje darbo sutartyje Nr. 05 nurodytos darbo užmokesčio sumos paskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pervedė į VSDFV Vilniaus skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB Nord banke, bei VSDFV Vilniaus skyriui, esančiam adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje, pateikė 2008-10-08 ir 2009-01-14 pranešimus (forma SAM01) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirčius, kurių priede (forma SAM3SD) nurodė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, nuo kurių skaičiuojama įmokų suma G. E. J., atitinkamai už trečiąjį ketvirtį – 36 000 Lt, ketvirtąjį ketvirtį – 36 000 Lt. Po to, G. E. J., veikdama pagal išankstinį susitarimą su E. K., pateikė VSDF Klaipėdos skyriui 2009-01-05 nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimą Serija C Nr. 0165248 ir 2009-01-09 prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jos antroji darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir VSDFV Klaipėdos skyrius, Smiltelės g. 12A, Klaipėda. Dėl G. E. J. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, būdamas suklaidintas, kad G. E. J. turi teisę gauti motinystės pašalpą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-01-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą“ skirti motinystės pašalpą nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 bendrą 32 364 Lt sumą (su neatskaitytais mokesčiais), kurios dalis, pagal neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas draudžiamąsias pajamas apgaulės įtakoje buvo paskaičiuota ir iki 2009-05-31 G. E. J. buvo išmokėta 24 913,47 Lt suma bankiniais pavedimais pervedant į G. E. J. AB banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamos nusikalstamą sumanymą, E. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. 905-1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. B. suteikimo“, kuriuo suteikė jai motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29. Po to G. E. J. pateikė VSDF Klaipėdos skyriui Klaipėdos dramos teatro direktoriaus 2009-05-12 įsakymą Nr. P₁-10 išleisti G. E. J. vaiko priežiūros atostogų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2009-05-11 įsakymą Nr. 905-1 išleisti G. E. J. vaiko priežiūros atostogų ir 2009-05-12 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jos antraeilė darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko VSDFV Klaipėdos skyrius, dėl G. E. J. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, apgaulės įtakoje, būdami suklaidinti, kad G. E. J. turi teisę gauti didesnę nei jai priklausytų motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmė 2009-06-05 sprendimą Nr. 2647 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą – 139 968 Lt (su pajamų mokesčiu) iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29, kurios dalis, tai yra – 119413,85 Lt buvo apgaulės įtakoje paskaičiuota pagal neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas draudžiamąsias pajamas ir kurią VSDFV Klaipėdos skyrius įsipareigojo išmokėti G. E. J. per dvejus metus, tai yra E. K. kartu su G. E. J. įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą.

Tokiu būdu E. K. ir G. E. J., laikotarpiu nuo 2008-06-27 iki 2009-06-05, veikdamos bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą 2008-06-25 darbo sutartį Nr. 05,ir apgaule G. E. J. naudai įgijo svetimą turtą, t.y. – motinystės pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį 32 364 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto piniginių lėšų, bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, t.y. – motinystės (tėvystės) pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį tai yra 119 413,85 Lt.

E. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apkaitą dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

Ji, būdama nuo 2005-12-15 juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, 14 straipsnio 2 d. nuostata – už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdama garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje, privalėdama veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais:

pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija) 6 str. 2 punkto reikalavimus – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 punkto reikalavimus – „Ūkio subjektai tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą....“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, pažeisdama 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 punkto reikalavimus – „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.“, 15 str. 9 punkto reikalavimus – „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“ ir 10 punkto reikalavimus – „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.,“ pažeisdama 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (aktuali redakcija) 19 str. 8 punkto reikalavimus – „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, taip pat pažeisdama ir Bendrovės įstatų 7 – ą punktą – „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, Bendrovės ir akcininkų turto didinimas.“, pažeisdama LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 3 punkto nuostatas – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,…”,

laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, t. y. ji tyrimui nepateikė dalies 2008 m. kasos operacijų dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos, kasos operacijų registro) dėl ko tyrimo metu negalima nustatyti 2008-01-01 – 2008-08-20 laikotarpio piniginių operacijų grynais pinigais ir nėra galimybės nustatyti apskaičiuotų 231 317,47 Lt grynųjų pinigų panaudojimo krypčių,

nepateikė atsargų (vadinamų investicijomis) apskaitos registro, nesudarė ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutarčių su fiziniais asmenimis (tame tarpe ir su akcininkais) ir nevedė ir nepateikė buhalterinės apskaitos analitinės sąskaitos „kitos finansinės skolos“ registro, dėl ko negalima nustatyti kokia akcininkų piniginių įnašų tikroji įtaka bendrovės nuosavybės pokyčiams ir finansinei padėčiai be elementaraus finansinių skolų didėjimo,

nepateikė jokių vertybių ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, neorganizavo bendrovės turto atsiskaitymo būklės inventorizacijos ir nepateikė inventorizacijos aktų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje (balanse ir pelno nuostolio ataskaitoje) atskaitomybėje įrašė duomenis, pagrįstus atitinkamų inventorizacijų duomenimis, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti tikrųjų įmonės išlaidų dydžio per tiriamą laikotarpį bei įvertinti turtinę padėtį,

dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31.

Kaltinamoji E. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji nuo 2005-12-15 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. 2008 m. pavasarį susipažino su E. J.. 2008 m. birželio mėnesį E.G. J. pasakė, kad laukiasi vaiko ir paklausė, ar E. K. galėtų ją įdarbinti tam, kad ji vėliau gautų pinigines išmokas iš SODROS. E. K. sutiko ir su G.E. J. pasirašė fiktyvią darbo sutartį, tačiau jokių darbo funkcijų G.E. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, darbo vieta jai nebuvo sukurta. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2008 m. birželio pabaigoje. Iš pradžių G.E. J. buvo nustatytas 1000 Lt darbo užmokestis, o po keleto dienų darbo užmokestis buvo padidintas iki 12 000 Lt. Dėl darbo užmokesčio padidinimo G.E. J. tarėsi su E. K.. Darbo sutartis surašyta tipinės formos. E. J. davė E. K. savo pasą ir E. K. visus duomenis surašė į darbo sutartį, pasirašė pati ir davė E. J. pasirašyti. Apie padidintą darbo užmokestį iki 12000 Lt E. J. žinojo, nes darbo užmokestis buvo padidintas jai pačiai prašant. Sprendimas padidinti G.E. J. darbo užmokestį iki 12000 Lt buvo įrašytas į darbo sutartį. K. M. atlyginimas ar kitos išmokos nebuvo mokamas, nes K. M. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą J. kaip darbuotoja neatvykdavo. Atlyginimas G.E. J. buvo mokamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, kurių didžiąją dalį sudarė akcininkų įnašai. G.E. J. ėmė paskolą iš banko, kurios dalį paskolino vienai įmonės akcininkei, o ši padarė įnašą į įmonės kasą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų, išskyrus skolintas akcininkų lėšas, mokėti padidintą darbo užmokestį E. J. neturėjo. G.E. J. atlyginimas nuo 1000 Lt iki 12 000 Lt padidintas dėl to, kad G.E. J. norėjo gauti maksimaliai didelę motinystės išmoką. E. K. pažįstama buhalterė pasakė koks turi būti atlyginimas norint gauti maksimalią motinystės išmoką, todėl G.E. J. atlyginimas ir buvo padidintas iki 12 000 Lt. E. K. 2009-02-27 paaiškinime Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui nurodė, kad G.E. J. atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji turi bankininkystės, finansinių verslo konsultacijų, valstybinio darbo bei finansinės rinkodaros patirties. Šiame paaiškinime užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nes G.E. J. tokios patirties neturi, nemoka dirbti ir nedirbo kompiuterine „Power Point“ programa. Tokį paaiškinimą E. K. surašė tik norėdama pagrįsti G.E. J. fiktyvų įdarbinimą ir 12000 Lt atlyginimo mokėjimą. 2008-07-07, 2008-08-05 ir 2008-08-05 paslaugų teikimo sutartys sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytos tik tam, kad pagrįsti G.E. J. darbą. G. E. J. pagal šias sutartis jokių konkrečių darbų neatliko. E. K. jokios turtinės naudos iš susitarimo su G. E. J. neturėjo. E. K. ir G.E. J. susitarimas apėmė tik 32 364 Lt motinystės išmokos įgijimą. E. K. su E. J. nesitarė dėl to, jog ši SODRAI pateiks dokumentus dar ir 119 413,85 Lt motinystės (tėvystės) pašalpai išmokėti. E. K. kalbėjosi su G.E. J. apie tai, jog G.E. J. pasikreipus į SODRĄ dėl kitos pašalpos- motinystės (tėvystės) pašalpos išmokėjimo, SODRA gali atlikti patikrinimą ir greičiausiai jai nieko neišmokės, o įmonei gali kilti nemalonumų dėl fiktyvių darbo santykių. 2009 m. gegužės mėnesį E. J. pasakė, kad į jos darbovietę Klaipėdos dramos teatre būtina pristatyti E. K. pasirašytą įsakymą. E. K., G.E. J. prašymu surašė dokumentą- įsakymą Nr. 905-1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. J. suteikimo“. Įsakymą atidavė G.E. J., o kur ji panaudojo šį dokumentą, nežino. Nesuprato, kad išleidus G. E. J. tokių atostogų, bus gauta ir antra pašalpa, t.y. motinystės (tėvystės) pašalpa, dėl to ir neigia savo kaltę šioje dalyje. Kaltinamosios G.E. J. teismo posėdžio metu pateikti dokumentai: kvartalų planai ir vizualizcijos, pasiūlymai įsigyti nekilnojamąjį turtą, yra sukurti pačios E. K. ir kaltinamajai G.E. J. buvo perduoti ikiteisminio tyrimo metu tik tam, kad ši ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui galėtų patvirtinti savo darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ realumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartį su DnB/ NORD banku ir 231 317,47 Lt suma, esanti bendrovės sąskaitoje, yra banko palūkanos, deponuotos už įmonės paskolą. Ji tos sąskaitos neturėjo galimybės matyti savo elektroninėje bankininkystėje. Akcininkų paskolų sutartys nėra buhalteriniai dokumentai. Įmonėje nebuvo atliekamos inventorizacijos, todėl nėra inventorizacijos aktų ir skolų suderinimo aktų. Suderinimo aktus su kitais juridiniais asmenimis pasirašydavo metų pabaigoje. Įmonė neturi materialinių atsargų ir vertybinių popierių, todėl įmonėje ir nebuvo atliekama inventorizacija. Akcininkų paskolų sutarčių žurnalo neturėjo, tokio nevedė, nes nežinojo, kad tokį žurnalą reikia turėti. Šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, o ne dėl tyčinių veiksmų.

Kaltinamoji G.E. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jos vaiko tėvas K. M. pasiūlė įsidarbinti nekilnojamojo turto agentūroje. Jis paaiškino, kad G.E. J. bus mokamas 1000 Lt atlyginimas, jai nereikės sėdėti įmonės ofise, nereikės pildyti jokių dokumentų, reikės tik ieškoti klientų. G.E. J. su šiomis sąlygomis sutiko ir birželio 21 d. pasirašė K. M. jai į namus atneštą, E. K. pasirašytą, darbo sutartį. K. M. jai atnešė ir darbo segtuvą. Segtuve buvo dokumentai, UAB „(duomenys neskelbtini)“įgaliojimas, pasirašytas E. K.. Darbo sutarties pasirašymo metu nežinojo esanti nėščia, apie nėštumą sužinojo tik 2008 m. liepos 22 d. apsilankiusi pas gydytoją. G.E. J. jaučiasi pakankamai kompetentinga nekilnojamojo turto pardavimo srityje ir yra komunikabili. Apie kompiuterių programas nieko nežino. 2008 m. rugsėjo 25 d. G.E. J. pastebėjo, kad į jos sąskaitą pervesti 8760 Lt. Ji paklausė K. M., kodėl tiek daug. K. M. atsakė: „tu to verta, keli įmonės prestižą, dirbi ne viena, jis taip pat dirba“. G.E. J. tam nesipriešino. Apie atlyginimo padidinimą iki 12000 Lt G.E. J. iki tol nežinojo, E. K. padidinti atlyginimą neprašė. Su E. K. ji asmeniškai nebendravo, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofise po darbo sutarties pasirašymo nebuvo. Pirmą kartą E. K. paskambino 2009 m. balandžio 26 d., sužinojusi, kad K. M. ilsisi Dominikoje su E. K. drauge. Atlyginimas į G.E. J. sąskaitą buvo pervestas tik tris kartus: už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Už lapkričio ir gruodžio mėnesius ji darbo užmokesčio negavo, kasos išlaidų orderiuose, patvirtinančiuose atlyginimo išmokėjimą, pasirašė K. M. prašymu, tačiau šiuose dokumentuose nurodytų pinigų negavo. G.E. J. vykdė darbo sutarties sąlygas ir faktiškai atliko šiuos darbus: peržiūrėjo savo pažįstamų asmenų sąrašą, informavo pažįstamus, jog dirba su nekilnojamuoju turtu, platino šią žinią per pažįstamus verslininkus. Žmonėms nesakė, kad dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Siuntė Baltijos televizijai SMS žinutes apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Žinutėse nenurodė, kad nekilnojamas turtas parduodamas tarpininkaujant aktorei G.E. J.. Vežė asmenis apžiūrėti 4 numukus Karklės k., patalpas Medvalakio k. Sandoriai neįvyko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pajamų iš G.E. J. veiklos negavo. Pagrindinė to priežastis buvo ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuleido parduodamų objektų kainų. Ji tarpininkavo parduodant pažįstamos Jūratės namą. Jūratei nepasakė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jūratės namo parduoti nepavyko, tačiau sėkmės atveju G.E. J. turėjo atitekti vienas procentas ir du procentai bendrovei. G.E. J. prašė Arūno, kurio bendrovė yra bankrutavusi, ieškoti jos objektams pirkėjų. Jos objektai yra tie objektai, kurių vizualizacijas pateikia dokumentų segtuve. Dokumentų segtuvą G.E. J. gavo iš K. M.. G.E. J. skelbdavo laikraščiuose apie parduodamus butus geromis kainomis, tačiau skelbimo turinyje nebuvo nurodomas agentūros „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Apie šiuos skelbimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nežinojo. Su D. M. pasirašė tris sutartis dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jos darbą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ji neturi. G.E. J. nežinojo, kad jos gaunamo atlyginimo dydis turės įtakos motinystės pašalpos dydžiui. Ji gavo autorinį atlyginimą iš teatro „Domino“ ir šių pajamų pilnai užteko. Gruodžio ir spalio mėnesiais G.E. J. krovė kraitelį netrukus gimsiančiam savo vaikui ir jokių veiksmų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja neatliko.

Kaltinamoji G.E. J. įrodymų tyrimo metu pateikė 2008 m. birželio 26 d. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ originalą. Darbo sutartis pasirašyta darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. K. ir darbuotojos E. J.. Darbo sutartyje nurodytos darbuotojos G.E. B. pareigos – marketingo projektų vadovė, ir atlyginimas – 1000 Lt. 2008 m. liepos 1 d. darbo sutarties sąlygos pakeistos, nurodant, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojai mokėti 12000 Lt darbo užmokestį per mėnesį.

Kaltinamoji G.E. J. įrodymų tyrimo metu savo parodymams patvirtinti pateikė dokumentų segtuvą su dokumentais: 2008 m. liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą įsigyti pastatą Medvalakio g. 53, Palangoje; šio pastato vietos Palangoje planą ir pastato vaizdus; sklypo Islandijos plente planą; sklypo Dobrovolės k., Vilniaus r., planą ir biznio planą; gyvenamųjų namų kvartalo „pajūrio miestelis“, Dargužių k., Klaipėdos r., planą, vizualizacijas namų projektus ir preliminarios sutarties pavyzdį; daugiabučio namo Medvalakio g. 12, Palangoje, butų planus, eksplikacijas ir namo fasado vaizdą; namo Karklės k., aprašymą, kvartalo planą, vizualizacijas.

Kaltinamoji E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuos dokumentus ji pati perdavė G.E. J., ikiteisminio tyrimo pradžioje, siekdama patvirtinti jų iškeltą versiją apie G.E. J. darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ realumą.

Tyrimo eksperimento protokole užfiksuota, kad kaltinamoji G.E. J. atsisakė pademonstruoti kompiuterinio raštingumo žinias dirbant su „Microsoft Office“ ir „Power Pint“ programomis (III t., b.l.167).

Liudytojas D. M. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jis pažįsta kaltinamąją G.E. J.. Vieną dieną į jo ofisą Klaipėdoje atvažiavo G.E. J. ir pateikė atspausdintas tris bendradarbiavimo sutartis. G.E. J. sakė, kad darbuojasi kažkokioje agentūroje. Jis pasirašė dvi sutartis 2008-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o D. P. pasirašė 2008-07-07 sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Sutarties pasirašymo dieną D. P. nebebuvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nebedirbo šioje įmonėje. Visos trys sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną, tačiau liudytojas tikslios jų pasirašymo dienos neatsimena. D. M., pasirašydamas sutartis, neatkreipė dėmesio į tai, kad sutartyse nurodytos skirtingos jų sudarymo datos. Tą pačią dieną D. M. davė kaltinamajai G.E. J. ir parduodamų objektų Karklės k. vizualizacijas. Visų trijų įmonių ofisas buvo bendras. Pagal šias sutartis G.E. J. turėjo ieškoti klientų D. M. ir D. P. įmonių parduodamam nekilnojamam turtui. Koks už tai buvo G.E. J. numatytas atlyginimas, D. M. nežino. Jokio nekilnojamojo turto G.E. J., veikdama šių sutarčių pagrindu, nepardavė. Po sutarčių pasirašymo su G.E. J. liudytojas nebuvo susitikęs darbo reikalais. Sutartys, pasirašytos su G.E. J. nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registravimo žurnalus. Sutartys buvo sudėtos į segtuvą ir, liudytojo manymu, perduotos įmonių bankroto administratoriui kartu su kitais dokumentais. Kodėl tarp šių įmonių dokumentų nebuvo rastos sutartys su G.E. J., D. M. negali paaiškinti.

Liudytojas D. P. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasaros iki 2008 m. rugsėjo mėn. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tose pačiose patalpose veiklą vykdė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas buvo D. M.. Įmonė pardavinėjo statomus butus Medvalakio g. 12, Palanga, užsiėmė reklama. Visais įmonės organizaciniais reikalais rūpinosi D. M.. 2008 m. spalio mėn. 2 d. paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė D. P., D. M. prašymu. Sutarties pasirašymo metu D. P. jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. G.E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S. C. LT“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra buvusi, jos D. P. šiose patalpose nėra matęs.

Liudytojas K. M., parodė, kad kaltinamoji G. E. J. yra jo vaiko mama. 2008 metų vasarą G.E. J. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė vertėsi nekilnojamojo turto prekyba. Kokį konkretų darbą šioje įmonėje dirbo G.E. J., liudytojas nežino. Kokiu būdu G. E. J. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo manymu žino tik G. E. J. ir ją į darbą priėmęs asmuo. K. M. netarpininkavo įdarbinant G. E. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prieš pusmetį iki jai įsidarbinant supažindino G.E. J. ir E. K.. Liudytojas nežino, kiek valandų G. E. J. dirbo per dieną, koks buvo jos darbo grafikas, kokio dydžio darbo užmokestis, ar ji dirbo namuose, ar eidavo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje. G.E. J. anksčiau nėra dirbusi nekilnojamojo turto agentūrose, nes ji yra aktorė. K. M. ir E. J. gavo iš banko paskolą. K. M. paskolino R. A. 45 000 Lt. Jis atsisako atsakyti į klausimą, kokiu tikslu ir kieno prašymu skolino pinigus R. A.. Pinigus 2008-10-20 banko pavedimu iš savo sąskaitos pervedė į R. A. sąskaitą. Ant sutarties iš karto užrašė įrašą, kad pinigus R. A. jam grąžino. Tvirtina, kad pinigų R. A. jam negrąžino. G.E. J. sąskaitose esančiomis lėšomis jis negalėjo naudotis ir nesinaudojo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas K. M. parodė, kad pinigus – 45 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei R. A. jis paskolino kaltinamosios G.E. J. prašymu (III t., b.l. 116-119). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. šių parodymų nepatvirtino, paaiškinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu jis taip nesakė.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja ir buvo šios bendrovės akcininkė. Jai priklausė 1 procentas bendrovės akcijų. Bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2008 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik trys žmonės: ji, E. K. ir R. K.. Kaltinamoji G.E. J. (buvusi pavardė B.) buvo priimta į darbą 2008 metų vasarą, projektų vadovės pareigoms. Ją pristatė E. K.. Dar vieną kartą matė kaltinamąją įmonės ofise su segtuvu rankose. Kaltinamosios G.E. J. bendraujant su klientais nematė. Ką konkrečiai dirbo G. E. J. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kokios jai buvo skiriamos užduotys ar projektai, ji nežino. Ludytoja nežino, ar kaltinamoji G.E. J. turėjo pakankamai žinių šiai veiklai, nematė jos išsilavinimą ar darbo patirtį patvirtinančių dokumentų, nematė ir CV. Su G. E. J. liudytoja bendravo tik vienu asmeniniu klausimu: kaltinamoji ir K. M. prašė surašyti už juos prašymą teismui, dėl jai asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įkeitimo. Nėra mačiusi paslaugų teikimo, pirkimo-pardavimo sutarčių, objektų perdavimo aktų, kitų dokumentų, susijusių su G. E. J. darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. E. J. tiesiogiai bendravo su E. K.. G.E. J. atlyginimą nustatė įmonės direktorė E. K.. Įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, trūko apyvartinių lėšų, tačiau tikėjos gauto pelno iš įvairių projektų. Dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, liudytoja, kaip akcininkė, skolino bendrovei pinigus – 55 000 Lt. Dalį šių pinigų 40 000 Lt ji pasiskolino iš K. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – akcininkės įnašą jai grąžino, o ji pinigus grąžino K. M.. Žinojo, kad G. E. J. yra mokamas 12 000 Lt atlyginimas. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinomos. Įmonės negirdėtos. Jokių dokumentų su minėtomis įmonėmis nėra ruošusi.

Liudytoja N. L. parodė, kad ji yra kaltinamosios G.E. J. draugė. Sužinojusi, kad G.E. J. įsidarbino E. K. įmonėje, N. L. labai nustebo. Ji suprato, kad nekilnojamojo turto agentūrai reikalingas G.E. J. vardas ir pažintys. K. M. siūlė N. L. vyrui bendrą verslą – atidaryti restoraną Gruzijoje. Prieš tris metus, pavasarį, ar vasarą, N. L. sutuoktinis, G.E. J., K. M. ir E. K. tėvas skrido į Gruziją. Tuo metu G.E. J. nedirbo nekilnojamojo turto agentūroje. Ten jie apžiūrėjo patalpas verslui, bet verslas taip ir nebuvo pradėtas, nes Gruzijoje prasidėjo karas. N. L. manymu pasiūlymas E.G. J. dirbti nekilnojamojo turto agentūroje buvo realus, nes G.E. J. turėjo draugą Amerikoje, kuris galėjo pirkti nekilnojamąjį turtą. G.E. J. įsidarbinus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, K. M. veždavo klientus apžiūrėti patalpų. Liudytoja nežino, kokias konkrečiai patalpas K. M. rodydavo klientams. K. M. ir G.E. J. iš banko gavo kreditą verslui Gruzijoje pradėti. Planavo ten pirkti žemes, pastatus. Verslo planas buvo tik K. M., R. K., M. M. ir N. L. sutuoktinio mintyse. G.E. J. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realus, nes G.E. J. apie savo darbą pasakojo N. L.. Ar G.E. J. sudarė nors vieną nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį, N. L. nežino. Įdarbinta bendrovėje buvo G.E. J., o sandorius sudarinėjo K. M.. G.E. J. su E. K. bendraudavo tik vakarėliuose. K. M. atveždavo G.E. J. pasirašyti kažkokius dokumentus, o ji ir pasirašydavo pati nežinodama ką daro.

Liudytojas S. J. parodė, kad G.E. J. pažįsta nuo 2002 m. 2008 m. G.E. J. jam pasakė, kad turi sklypuką. Jie dviese nuvažiavo apžiūrėti sklypo Karklėje, važiuojant link Palangos m. Tuo pačiu jie apžiūrėjo ir kotedžus Karklėje. Į kotedžų vidų įėję nebuvo, apžiūrėjo per langą. Liudytojas nieko nežino apie G.E. J. darbą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. G.E. J. parodytų objektų S. J. nepirko, už jų apžiūrą G.E. J. pinigų nemokėjo.

Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamoji G.E. J. yra jos draugė. Liudytoja turi namą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2008 m. vasarą, po rugpjūčio 13 d., ji nutarė šį namą parduoti. G.E. J. pasakė, kad turi namui klientą ir atvedė užsienietį. Užsieniečiui namas patiko, tačiau J. D. nesutiko nuleisti kainos, todėl jis namo nepirko. Su G.E. J. liudytoja kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto – 20 a sklypo pirkimą. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja nieko nėra girdėjusi. Liudytoja G.E. J. už įvykusį sandorį būtų sumokėjusi 1 proc. mokestį.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad prieš tris metus sesers E.G. J. pasiūlymu jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko sklypą. Apžiūrėti sklypo važiavo kartu su seserimi G.E. J.. Už tarpininkavimą sesei E.G. J. jokio mokesčio nesumokėjo.

Liudytojas Ž. J. savo parodymams patvirtinti pateikė 2008 m. balandžio 10 d. sutartį, pasirašytą tarp sklypo pirkėjo Ž. J. ir pardavėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo P. D. (V t., b.l. 128-130).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvadoje 2010-03-01 Nr. 5-1/25 (3 t. b.l. 5-88) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, konstatuota, kad UAB direktorė E. K. pagal 2008-06-26 darbo sutartį Nr.05 G. E. B. a/k (duomenys neskelbtini) priėmė į marketingo projektų vadovės pareigas (asmens raštiško prašymo priimti darban nėra). Priimant į darbą buvo pateiktas Lietuvos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nenurodyta jokia darbuotojo profesinė specializacija ir kvalifikacija; nenurodyta, ar pareigos antraeilės ar pirmaeilės, nenurodytas darbo laiko suderinimo principas ir darbo vieta, nors G.E. B., priėmimo dirbti į Bendrovę (būstinė Vilniuje) metu, pilną darbo dieną dirbo aktore Klaipėdos dramos teatre (randasi Klaipėdoje), kuriame liko dirbti toliau ir tai buvo matyti iš pateikto socialinio draudimo pažymėjimo; Sutarties 3-iame punkte nustatyta, kad Bendrovėje bus mokamas 1000 Lt mėnesinis atlyginimas ir jo išmokėjimo tvarka; išbandymo laikas nenustatytas (tačiau tyrimui nepateikta dokumentų įrodančių bent praktinę G.E. B. patirtį rinkodaros ar kitoje vadybos srityje); 5-ame punkte nustatyta darbo savaitės trukmė 20 valandų (pilnos darbo savaitės trukmė – 40 valandų), o 15-ame punkte nurodyta kad darbuotojo darbo pradžia 2008-06-27. Sutartį Bendrovės apvaliu antspaudu ir savo parašu patvirtino darbdavė direktorė E. K. ir pasirašė į darbą priimama G.E. B. (16 priedas). Bendrovės direktorės E. K. 2008-06-26 įsakymu Nr.806-1 buvo įformintas G. E. B. priėmimas į marketingo projektų vadovės pareigas (16.1 priedas). Vos po trijų dienų po darbo sutarties sudarymo ir 1.000 Lt mėnesinio atlyginimo nustatymo, 2008-06-30 įsakymu Nr.806-2 direktorė E. K. 12 kartų padidino G.E. B. mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2008-07-01 nustatydama jo dydį 12 000 Lt per mėnesį (17 priedas). Marketingo projektų vadovės G.E. B. 20 valandų savaitinė darbo trukmė nebuvo pakeista, o kaip mėnesinio atlygio padidinimo priežastis Bendrovės direktorės E. K. 2008-06-30 įsakyme Nr.806-2 nurodoma: „...įmonė pradėjo vykdyti nekilnojamo turto projektus ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje,..., dėl šios priežasties padidėjo darbo apimtis:“. Nepaisant nurodomo darbo apimties padidėjimo, Bendrovės direktorė E. K. marketingo projektų vadovės G. E. B. 20 valandų savaitinės darbo trukmės nepakeitė, nors pagal „atliekamo darbo ar dirbamo laiko ir darbo apmokėjimo proporcingumo principą“ darbo sąnaudos (arba darbo intensyvumas) turėjo kaip ir atlyginimas padidėti. Tačiau pagal šiam tyrimui pateiktus Bendrovės dokumentus nenustatytas įmonės veiklos apimčių padidėjimas, o veiklos pajamos antrame 2008 m. pusmetyje lyginant su pirmuoju pusmečiu sumažėjo 2 kartus (15 priedo pastaba 2). Įmonės veiklos apimčių ir tuo pačiu pajamų didėjimas, kuriuos direktorė E. K. įvardino kaip priežastį didinti marketingo projektų vadovės G. E. B. mėnesinį atlyginimą 12 kartų, faktiškai neturėjo realaus patvirtinimo Bendrovės ekonominiuose rodikliuose. Jeigu 2008 m. pirmame pusmetyje (iki priimant dirbti G.E. B.) Bendrovės veiklos sąnaudos buvo tik 5 kartus didesnės už veiklos pajamas, tai antrame pusmetyje (priėmus dirbti G.E. B.) veiklos sąnaudos viršijo veiklos pajamas net 16,5 karto. Bendrovė neturėjo pakankamai veiklos pajamų, sąnaudų viršijančių pajamas skirtumas būdavo dengiamas akcininkų įnašais. 2008 m. pirmame pusmetyje šių akcininkų įnašų (įvardinami paskolomis) suma sudarė tik 15.100,00 Lt, o antrame pusmetyje jau 170.163,00 Lt arba 91,85 % visos per 2008 metus padarytų įnašų sumos. Bendrovės užsienio klientų vadovui R. K. jau nuo 2008-04-01 buvo nustatytas sutrumpintas darbo laikas 4 val. (buvo 8 val.) per diena ir atitinkamai iki 750 Lt (buvo 1.500 Lt) sumažintas darbo užmokestis per mėnesį (18 priedas). Bendrovės pajamų nepakako veiklos sąnaudų padengimui nuolatos. Ypatingai finansinė padėtis pablogėjo antrame pusmetyje ir didžiausioji dalis mokėjimų pagal sąskaitas, paskolų palūkanas ir grąžinamas sumas, mokesčių ir įmokų bei priskaityto darbo užmokesčio mokėjimai buvo atliekami akcininkų įnašų sąskaita. Antrame pusmetyje direktorė E. K. (69 akcijų savininkė) per pusę sutrumpino savo darbo laiką iki 4 val. ir atitinkamai susimažino sau darbo užmokestį iki 750 Lt, užsienio klientų vadovą (30 akcijų savininkas) R. K. (750 Lt mėnesinis atlyginimas) ir direktorės pavaduotoją (1 akcijos savininkę) R. A. ( 1500 Lt mėnesinis atlyginimas) iš darbo atleido (19, 20, 21 priedai). Priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kompensacijų išmokėjimą atleistiems darbuotojams atidėjo, tačiau į marketingo projektų vadovės pareigas priimtai G.E. B. iki 12.000 Lt padidintas ir priskaičiuotas darbo užmokestis toliau buvo mokamas ir socialinio draudimo įmokos pervedamos į VSDV fondo biudžetą pilnai. Bendrovės 2008 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas 232.855 Lt nuostolis, o įvertinant 2007 m. nepaskirstytą pelną balanse rodomas 100.299 Lt nuostolis, Bendrovės nuosavą 2008 m. kapitalą simbolizavo neigiama (-) 89.299 Lt suma, iš kurios 62.535,10 Lt arba 70 % sudarė G.E. B. priskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos nuo jo (15, 15.2, 15.3 priedai).

Iš įmonės akcininkės ir direktorės E. K. 2008 m. įnašų grynais pinigais likučio kasoje darbo užmokestis priskaičiuotas už 2008 m. gruodį G.E. B. buvo išmokėtas 2009 m. sausio mėnesį, o kitiems darbuotojams priskaičiuoto ir 2008 m. neišmokėto darbo užmokesčio ir atleidimo kompensacijų sumos buvo išmokėtos tik 2009 m. birželio mėnesį.

Bendrovės direktorė E. K. savo 2009-02-27 paaiškinime Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyriui teigia -„Mūsų komandos nariai – profesionalai nekilnojamojo turto, vadybos ir teisės srityse, turintys tarptautinės bankininkystės, finansinių bei verslo konsultacijų, valstybinio darbo bei komercinės rinkodaros patirties“. Kadangi Klaipėdos dramos teatro artistė G.E. B. į marketingo projektų vadovės pareigas buvo priimta su 1000 Lt mėnesiniu darbo užmokesčiu už 20 valandų darbo savaitę, kuriai jau po trijų dienų nuo priėmimo dirbti mėnesinio darbo užmokestis buvo pakeltas iki 12.000 Lt (padidintas 12 kartų) ir kuri aukščiau paminėtam kvalifikaciniam lygiui ir gebėjimams pagrįsti nebuvo pateikusi atitinkamų mokslo įstaigų diplomų arba bent kursų baigimo pažymėjimų, Bendrovės direktorė E. K. tokiam savo sprendimui pagrįsti kartu su minėtu paaiškinimu ir 2008 m. darbuotojų sąrašu (22, 22.1 priedai) pateikė tris pardavimų paslaugų teikimo sutarčių kopijas (kopijų atitikimą originalui direktorė patvirtino parašu ir Bendrovės apvaliu antspaudu), kurias Bendrovės (pardavimų agento) vardu pasirašė G.E. B. ir bendrovių-užsakovių atstovai:

a) Pagal 2008-07-07 paslaugų teikimo sutarties Nr.S807-1 sudarytos su klientu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovauja įgaliotas asmuo D. M.), 1-ą punktą agentas įsipareigoja 60-čiai kliento nekilnojamojo turto objektų ieškoti nuomotojų arba pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma kad agentas yra įspėtas, kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje. D. M. 2009-09-21 liudytojo apklausoje teigia, kad jis būdamas 50 % akcijų savininkas tokią sutartį pasirašė nors bendrovėje jokių pareigų nevykdė (kitos 50 % akcijų priklausė direktoriui P. D.) ir kad sutartį pasirašyti atnešė jo klasės draugo D. J. sesuo G. E. B., tačiau pagal šią sutartį jokių pardavimų G. E. B. nepadarė ir mokėjimų už paslaugas nebuvo. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius G. I. 2009-09-28 rašte, atsakydamas į FNTT prie LR VRM raštą Nr.25-1/11-3486 tvirtina, kad, pagal 2009-02-03 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos patikrinęs, sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra (23, 23.1, 23.2 priedai). Kadangi 2008-07-07 paslaugų teikimo sutarties Nr. S807-1 tarp paslaugos pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nerasta ir nėra įtraukta į sudarytų sutarčių registrą, nėra galimybės šią sutartį vertinti kaip realų abejų šalių ketinimų protokolą.

b) Pagal 2008-08-05 paslaugų teikimo sutarties Nr.S807-3 sudarytos su klientu UAB „S(duomenys neskelbtini)“ (atstovauja direktoriaus D. M.) 1-ą punktą agentas įsipareigoja 16-kai kliento kotedžų ieškoti nuomotojų arba pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma kad agentas yra įspėtas kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje. D. M. 2009-09-21 liudytojo apklausoje patvirtino, kad jis, būdamas vienintelis akcijų savininkas ir bendrovės direktorius, tokią sutartį pasirašė ir, kad sutarties egzempliorius turėtų būti tarp bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Sutartį pasirašyti 2008-08-05 atnešė G.E. B.. Pagal šią sutartį jokių pardavimų G.E. B. nepadarė ir mokėjimų už paslaugas nebuvo. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2009-10-01 rašte Nr.10-27297, atsakydamas į FNTT prie LR VRM raštą Nr.25-1/11-3484 tvirtina, kad, pagal 2009-04-10 pagrindinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą (perdavė pats D. M.) ir 2008-06-02 perduodamų dokumentų aprašą (perdavė buhalterė K. Š.), perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos patikrinęs, dokumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerado (24, 24.1, 24.2, 24.3 priedai). Kadangi 2008-07-07 paslaugų teikimo sutarties Nr.S807-3 tarp paslaugos pirkėjo UAB „S. C. LT“ dokumentų nerasta ir nėra įtraukta į sudarytų sutarčių registrą, nėra galimybės šią sutartį vertinti kaip realų abejų šalių ketinimų protokolą.

c) Pagal 2008-10-02 paslaugų teikimo sutarties S810-1 sudarytos su klientu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovauja direktorius D. P.) 1-ą punktą agentas įsipareigoja žemės sklypui unikalus Nr.2501-0023-0067 ir 150-čiai naujai statomų butų ieškoti potencialių pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma, kad agentas yra įspėtas kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje. D. P. 2009-09-24 liudytojo apklausoje teigia, kad sutartyje yra jo parašas, surašytą ir G.E. B. pasirašytą sutartį jam pasirašyti atnešė akcijų savininkas D. M.. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 2009-10-01 rašte, atsakydamas į FNTT prie LR VRM raštą Nr.25-1/11-3485 tvirtina, kad, pagal 2009-07-30 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr.1 (perdavė direktorius D. M.) perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos patikrinęs, dokumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerado (25, 25.1, 25.2 priedai). Kadangi 2008-10-02 paslaugų teikimo sutarties Nr. S810-1 tarp paslaugos pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nerasta ir nėra įtraukta į sudarytų sutarčių registrą, nėra galimybės šią sutartį vertinti kaip realų abejų šalių ketinimų protokolą. Be to, minėtos 2008-10-02 sutarties pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)direktorių D. P. neturėjo teisės, kadangi nuo 2008-09-09 direktoriumi jau nebebuvo.

Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis, atspindinčius 2008 metų veiklos rodiklius, Bendrovės pajamų nepakako veiklos sąnaudų padengimui nuolatos. Ypatingai finansinė padėtis pablogėjo antrame pusmetyje ir didžiausioji dalis mokėjimų pagal sąskaitas, paskolų palūkanas ir grąžinamas sumas, mokesčių ir įmokų bei priskaityto darbo užmokesčio mokėjimai buvo atliekami akcininkų įnašų sąskaita. G.E. B. pasirašytas paslaugų teikimo sutartis: 2008-07-07 - Nr.S807-1, 2008-08-05 - Nr.S807-3 ir 2008-10-02 S810-1 negalima laikyti net ketinimų protokolais, nes jos neįregistruotos užsakovų sutarčių registruose, pagal šias sutartis G.E. B. jokių pardavimų neįvykdė. Pažymėtina, kad 2008-10-02 sutartį Nr.S810-01 pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)direktorių D. P. neturėjo teisės, kadangi nuo 2008-09-09 direktoriumi jau nebebuvo. Visos trys bendrovės su kuriomis G.E. B. buvo pasirašiusi paslaugų teikimo sutartis teismine tvarka pripažintos bankrutavusiomis. UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai - direktorės pavaduotoja R. A. ir užsienio klientų vadovas R. K. buvo atleisti nuo 2008-11-30, akcininkė – direktorė E. K. nuo 2008 m. gruodžio mėn. susitrumpino darbo dienos trukmę iki 4 valandų ir susimažino darbo užmokestį iki 750 Lt, o Bendrovės veiklai naudota kompiuterinė technika 2008-12-01 buvo išparduota. Tai rodo kad veikla buvo stabdoma. Į marketingo projektų vadovės pareigas su 20 valandų darbo savaitės trukme apiformintai G.E. B. 12000 Lt mėnesinio atlyginimo mokėjimas (po 3 dienų 12 kartų padidintas lyginant su nustatytu 1000 Lt atlyginimu priimant į darbą tose pareigose) laikytinas ekonomiškai nepagrįstu, nes tik didino sąnaudas neduodant jokių pajamų, ir prieštaraujančiu Bendrovės, kaip pelno siekiančios įmonės, ir jos kreditorių interesams.

Pagrindinis atlyginimų socialinio draudimo įmokų, mokesčių ir kitų veiklos išlaidų apmokėjimo šaltinis buvo akcininkų įnašai. Šie įnašai buvo daromi pagal faktinį lėšų poreikį dažniausiai įnešant juos grynais pinigais į kasą arba sąskaitą banke. 2008 m. spalio 20 d. akcininkė R. A. į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) DnB Nord banke, įnešė pinigus, iš kurių 45000,00 Lt jai davė K. M., pinigų perdavimą įformindamas kaip trumpalaikę (vienos savaitės) paskolą be palūkanų (14.1, 14.2 priedai). Kadangi akcininkų įnašai, kurie Bendrovės kasos ir banko buhalterinės apskaitos dokumentuose vadinami paskolomis, nors sudarytų paskolos sutarčių tarp akcininkų ir Bendrovės nebuvo, nevedamas buhalterinės apskaitos analitinės sąskaitos „kitos finansinės skolos“ registras, Bendrovėje (direktorė E. K.) nebuvo laikomasi 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 15 str. 5 punkto: akcininkai turi teisę – „įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, ...“., ir pažeidžiami 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (aktuali redakcija) 6 str. 2 punkto reikalavimas – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“., 3 punkto reikalavimas – „Ūkio subjektai tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą....“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimai. Dėl šių priežasčių, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kokia akcininkų piniginių įnašų tikroji įtaka Bendrovės nuosavybės pokyčiams ir finansinei padėčiai be elementaraus finansinių skolų didėjimo.

Bendrovės 2008 m. veikla buvo nuostolinga, ji patyrė 232.855 Lt nuostolį. Tiriant dokumentus, susijusius su G.E. B. kaip marketingo projektų vadovės veikla, dėl kurios jai už 20 valandų darbo savaitę buvo padidintas mėnesinis darbo užmokestis nuo 1000 Lt iki 12000 Lt, nerasta jokio dokumentinio patvirtinimo kad jos veikla kaip nors prisidėjo prie Bendrovės ekonominių rodiklių pagerinimo. Pagal visas tris G.E. B. pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, kurias Bendrovės direktorė E. K. pateikė kaip G.E. B. atlyginimo padidinimo pagrindimą, jokių veiksmų, duodančių Bendrovei pajamų, nebuvo atlikta. Po G.E. B. priėmimo veiklos pajamos antrame pusmetyje dar ženkliau sumažėjo, o sąnaudos padidėjo ir net 16,5 karto viršijo pajamas. Į marketingo projekto vadovės pareigas priimtos E.G. B. veikla Bendrovei nedavė ekonominės naudos, o jai išmokėtas darbo užmokestis ir padarytos socialinio draudimo įmokos nuo jo dar padidino Bendrovės 2008 m. nuostolį 62.535,10 Lt. Bendrovės administracijai vadovaujanti direktorė E. K., ekonomiškai nepagrįstai padidindama marketingo projektų vadovės G.E. B. atlyginimą 12 kartų, pažeidė 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (aktuali redakcija) 19 str. 8 punkto reikalavimų – „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, taip pat pažeidė ir Bendrovės įstatų 7 – ą punktą – „Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas, Bendrovės ir akcininkų turto didinimas.“

Bendrovėje 2008 m. buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, tyrimui nepateikti kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos operacijų registras), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-08-20 ir nežinoma apskaičiuotos 231.317,47 Lt grynų pinigų sumos panaudojimo kryptis. Bendrovė nesudarė paskolų sutarčių su akcininkais ir nevedė atitinkamo buhalterinės sąskaitos registro nors bendra akcininkų įnešta suma 2008 m. sudarė 185.263,00 Lt, todėl nežinomos lėšų suteikimo sąlygos ir laikotarpis. Bendrovėje buvo pažeistas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija) 6 str. 2 punkto reikalavimas – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“., 3 punkto reikalavimas – „Ūkio subjektai tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą....“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimai. Bendrovės 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenys nesutampa su buhalterinėje apskaitoje fiksuotais veiklos ir jos rezultatų duomenimis. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pardavimų pajamos parodytos 15.768,96 Lt mažesnes nei pagal išrašytas pardavimų sąskaitas ir pardavimų sąskaitos registrą, finansinės veiklos sąnaudose neparodė 1.728,11 Lt „palūkanų“ 2008-02-29 sumokėtų Š. K.. Neatliktos materialinių vertybių, piniginių lėšų ir tarpusavio atsiskaitymų metinės inventorizacijos. Sudarant 2008 m. finansinę atskaitomybę Bendrovėje buvo pažeidžiami 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (aktuali redakcija) 4 str. 1 punkto reikalavimas – „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 15 str. 9 punkto reikalavimas – „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“ ir 10 punkto reikalavimas – „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“. Neatlikta metinė materialinių vertybių, piniginių lėšų ir atsiskaitymų būklės ir t.t. inventorizacija, taigi Bendrovėje nesilaikyta LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 3 punkto nuostatos – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,…”. (detaliau pirmo, antro, ir ketvirto klausimų tiriamosiose dalyse).

Tvarkant buhalterinę apskaitą ir sudarant finansinę atskaitomybę - Bendrovėje buvo pažeistas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija) 6 str. 2 punkto reikalavimas – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“., 3 punkto reikalavimas – „Ūkio subjektai tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą....“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimai; sudarant 2008 m. finansinę atskaitomybę, Bendrovėje buvo pažeidžiami 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 (aktuali redakcija) 4 str. 1 punkto reikalavimas – „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 15 str. 9 punkto reikalavimas – „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“ ir 10 punkto reikalavimas – „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“. Neatlikta metinė materialinių vertybių, piniginių lėšų ir atsiskaitymų būklės ir t.t. inventorizacija, taigi Bendrovėje nesilaikyta LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (LRV 2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 3 punkto nuostatos – „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,…”. Dėl išvardintų normatyvinių aktų pažeidimų, tvarkant Bendrovės buhalterinę apskaitą 2008 metais ir sudarant metinę finansinę atskaitomybę, iš dalies negalima nustatyti 2008 metų Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b.l. 2-16, 17-88).

Specialistas A. A. paaiškino, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo vertinti ir išnagrinėti visi už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, banko pateikta sąskaitų istorija, įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančių lėšų judėjimas ir jų panaudojimas (14 priedas). Kadangi didelė dalis DnB/Nord banko suteiktos paskolos buvo dengiama įmonės akcininkų grynų pinigų įnašais, tačiau tyrimui nebuvo pateikta jokių susitarimų tarp akcininkų ir bendrovės, kurie patvirtintų grynų pinigų įnašų teisėtumą, ir šitie įnašai nebuvo atspindėti bendrovės kasos grynųjų pinigų apskaitoje ir tinkamai inventorizuoti, todėl dėl šių priežasčių nebuvo negalima nustatyti šios 231 317,47 Lt sumos panaudojimo krypčių. 2008-07-07, 2008-08-05 ir 2008-10-02 sutartys, pasirašytos D. M., D. P. ir G.E. J. neturi realaus turinio, jose nenurodytas konkretus turtas dėl kurio pardavimo šalys susitaria, sutarties įvykdymo laikotarpis. Jos neatvaizduotos nė vienos iš sutartis pasirašiusių įmonių buhalterinėje apskaitoje. Sutarčių įvykdymo negalima patikrinti, todėl šių sutarčių negalima laikyti net ketinimų protokolais.

Dokumentas- 2008-06-26 darbo sutartis Nr. 05, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. K. priėmė į marketingo projektų vadovės pareigas G. E. B.. Sutarties 3-iame punkte nustatyta, kad bus mokamas 1000 Lt mėnesinis atlyginimas ir jo išmokėjimo tvarka; 5-ame punkte nustatyta darbo savaitės trukmė 20 valandų; 15-ame punkte nurodyta kad 2008-06-27 yra darbuotojo darbo pradžia. Sutartis patvirtinta Bendrovės apvaliu antspaudu ir parašu, patvirtinta direktorės E. K. ir pasirašyta į darbą priimamos G.E. B.. 2008-07-01 sutartyje yra direktorės E. K. įrašas, jog atlyginimas darbuotojai padidintas iki 12000 Lt per mėnesį. Kitos darbo sutarties sąlygos nepakeistos.

Darbo sutarties originalą teisiamojo posėdžio metu pateikė kaltinamoji G.E. J..

Dokumentai: 2008-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. K. įsakymas Nr. 806-1 dėl G.E. B. priėmimo į marketingo projektų vadovės pareigas.

2008-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. K. įsakymas Nr. 806-2 dėl darbo užmokesčio padidinimo G.E. B., nuo 2008-07-01 darbo užmokestis nustatytas 12 000 Lt per mėnesį (1 t., b.l. 13-15; 1 t., b.l. 12; 1 t., b.l. 16).

Dokumentai: 2009-01-09 G. E. B. prašymas VSDFV Klaipėdos skyriui skirti motinystės pašalpą, kuriuo prašoma pašalpą pervesti į asmeninę sąskaitą.

2009-01-23 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą.

2009-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. K. įsakymas Nr. 905-1 dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. B. suteikimo.

2009-05-12 G. E. B. prašymas VSDFV Klaipėdos skyriui skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo prašoma pašalpą pervesti į asmeninę sąskaitą.

2009-06-05 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl G. E. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą (1 t., b.l. 71; 1 t., b.l. 73; 1 t., b.l. 56-57; 1 t., b.l. 86; 1 t., b. l. 81;1 t., 92-93).

2011-03-04 VĮ Klaipėdos universiteto ligoninės raštas dėl G. E. B. lankymosi 2008-2009 metais (1 t., b.l. 93).

Juridinių asmenų raštai: bankrutuojančios UAB „S. C. LT“ administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2009-10-01 raštas Nr. 10-27297 patvirtina, kad pagal 2009-04-10 pagrindinių dokumentų perdavimo – priėmimo aktą ir 2008-06-02 perduodamų dokumentų aprašą perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tarp perduotų dokumentų nėra dokumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 114-116).

-bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 2009-10-01 raštas patvirtina, kad pagal 2009-07-30 dokumentų perdavimo – priėmimo aktą Nr.1 perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tarp administratoriui perduotų dokumentų nėra dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b.l. 118-120).

-bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus G. I. 2009-09-28 raštas patvirtina, kad, pagal 2009-02-03 dokumentų perdavimo – priėmimo aktą perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Tarp jų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra (1 t. b.l. 122-124).

Dokumentai: R. A. pateikta 2008-10-20 paskolos sutartis, patvirtina, kad K. M. (paskolos davėjas) paskolino R. A. (paskolos gavėjai) 45000 Lt. Sutartyje numatyta, kad paskola yra beprocentinė, suteikta 7 dienų laikotarpiui (3 t. b.l. 112-113).

AB DnB Nord pateiktas liudytojo K. M. sąskaitos išraše užfiksuotas 2008-10-20 bankinis pavedimas 45.000 Lt iš K. M. sąskaitos į R. A. sąskaitą (2 t., b.l. 172 l.).

AB DnB Nord pateiktame R. A. sąskaitos išraše užfiksuotas 2008-10-20 45.000 Lt gavimas iš K. M. sąskaitos;

2008-10-20 fiksuotas 45.000 Lt bankinis pavedimas iš R. A. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (2 t. b.l. 179).

Kaltinamosios E. K. VSDFV Vilniaus skyriui, patikrinimo- dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)” apdraustajai G.E. B. priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, metu pateikti dokumentai:

2008-07-07 paslaugų teikimo sutartis Nr.S807-1 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G.E. B., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos įgalioto asmens D. M.. Sutarties 1-me punkte numatyta, kad agentas įsipareigoja 60-čiai kliento nekilnojamojo turto objektų ieškoti nuomotojų arba pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma kad agentas yra įspėtas kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje (I t., b.l. 21-22).

2008-08-05 paslaugų teikimo sutartis Nr.S807-3, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G.E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. M.. Sutarties 1-me punkte numatyta, kad agentas įsipareigoja 16-kai kliento kotedžų ieškoti nuomotojų arba pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma kad agentas yra įspėtas kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje (I t., b.l.19-20).

2008-10-02 paslaugų teikimo sutartis S810-1, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos G.E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. P.. Sutarties 1-me punkte numatyta, kad agentas įsipareigoja žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 150-čiai naujai statomų butų ieškoti potencialių pirkėjų, 4-ame punkte nurodoma kad agentas yra įspėtas kad tokiomis pat sąlygomis klientas yra pasirašęs ir ketina pasirašyti turto pardavimo sutartis su kitomis nekilnojamo turto agentūromis, 6-ame punkte nurodoma, kad agentui sėkmingai pardavus turtą klientas sumokės agentui 3 % komisinį mokestį nuo sumos nurodytos su pirkėju pasirašytoje sutartyje (I t., b.l.17-18).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Žiniaraščiuose užfiksuotas pardavimų projektų vadovės G. E. B. faktiškai per birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius dirbtų valandų skaičius (I t., b.l. 24-30).

DNB NORD banko pateiktame kaltinamosios G.E. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašuose užfiksuoti pinigų pervedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į G.E. J. sąskaitą:

2008-08-11 8750 Lt pervedimas. Mokėjimo paskirtis – atlyginimas už 2008 m. liepos mėn.;

2008-09-25 8760 Lt pervedimas. Mokėjimo paskirtis – atlyginimas už 2008 m. rugpjūčio mėn.;

2008-10-22 8760 Lt pervedimas. Mokėjimo paskirtis – atlyginimas už 2008 m. rugsėjo mėn.;

2008-11-30 8760 Lt pervedimas. Mokėjimo paskirtis – atlyginimas už 2008 m. spalio mėn.;

(I t., b.l. 39-41; 50-53).

Dokumentai: 2008-12-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 812-01, užfiksuota, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos G.E. B. išmokėtas 8760 Lt atlyginimas už 2008 m. lapkričio mėn. 2009-01-16 kasos išlaidų orderyje Nr. 901-01, užfiksuota, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos G.E. B. išmokėtas 8760 Lt atlyginimas už 2008 m. gruodžio mėn. Dokumentai pasirašyti įmonės vadovo ir pinigus gavusio asmens (I t., b.l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G.E. J. patvirtino, kad kasos išlaidų orderiuose, eilutėje „pinigus gavau“ pasirašė ji.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamosios G.E. J. ir E. K., veikdamos bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą - 2008-06-25 darbo sutartį Nr. 05, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad G.E. J. (buvusi pavardė B.) nuo 2008-06-27 priimta į darbą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, į marketingo projektų vadovės pareigas, nustatytas 1000 Lt mėnesinis atlyginimas ir jo išmokėjimo tvarka; nustatyta darbo savaitės trukmė 20 valandų; ir nuo 2008-07-01 atlyginimas padidintas iki 12000 Lt per mėnesį. Ši kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios G.E. J. ir E. K. veikė tiesiogine tyčia: jos suprato, kad neturėdami teisės dokumente (darbo sutartyje) įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamosios G.E. J. ir E. K., veikdamos bendrininkų grupėje, apgaule G. E. J. naudai įgijo svetimą turtą– motinystės pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį 27819,12 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto piniginių lėšų (išmokėta 24 913,47 Lt), bei įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą, t.y. – motinystės (tėvystės) pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį - 119 413,85 Lt.

Apgaulė pasireiškė fiktyviu G.E. J. įdarbinimu E. K. vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamosios suklaidino VSDFV Klaipėdos skyrių, pateikdamos tikrovės neatitinkančius duomenis apie G.E. J. 2008 m. liepos – gruodžio mėn. gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant G.E. J. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą, t.y. lėmė VSDFV Klaipėdos ir Vilniaus skyrių suklydimą ir buvo svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis.

Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki už praeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio (galiojo iki 2009 m. sausio 1 d.) (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. K. 2008-06-26 priėmė įsakymą Nr. 806-1 dėl G. E. B. priėmimo į marketingo projektų vadovės pareigas. Po trijų dienų nuo darbo sutartyje numatytos G.E. J. (buvusi pavardė G.E. B.) darbo pradžios, 2008-06-30 E. K. įsakymu Nr. 806-2 jos darbo užmokestis padidintas iki 12 000 Lt per mėnesį, nors kitos darbo sąlygos (darbo laikas, vieta) nebuvo pakeistos, atlyginimo padidinimo priežastys įsakyme nurodytos – padidėjusios darbo apimtys (1 t., b.l. 13-15; 1 t., b.l. 12; 1 t., b.l. 16). 2009-01-09 G.E. J. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, pasirašytą UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktorės E. K. ir prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurią išmokėti į G.E. J. asmeninę sąskaitą banke (I t., b.l.71, 72). Šių dokumentų pagrindu VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-01-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą. Jame G.E. J. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 apskaičiavo 32364 Lt motinystės pašalpą ir nuo šios sumos apskaičiavo 25630,56 Lt pašalpos sumą išmokėti.

2009-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. K. priėmė įsakymą Nr. 905-1 dėl vaiko priežiūros atostogų G. E. B. suteikimo. 2009-05-12 G. E. J. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpą pervedant į asmeninę kaltinamosios sąskaitą. Šių dokumentų pagrindu, 2009-06-05 VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. SMTM-2647 Dėl G. E. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Sprendime G.E. J. nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29 apskaičiavo 139968 motinystės pašalpą bei 111834,72 Lt pašalpos sumą išmokėti pagal 2009-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2009-05-18 Klaipėdos dramos teatro VSDFV pateiktus pranešimus apie G.E. B. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (1 t., b.l. 81, 86, 88-91, 92-93). Taigi G.E. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui reikšmingos buvo būtent to laikotarpio, kuriuo ji buvo priimta į darbą nuo 2008-08-01 iki 2009-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamosios pajamos (I t., b.l. 4). Į G.E. J. asmeninę sąskaitą buvo pervesti 24913,47 Lt ir sumokėtas (išskaičiuotas) 7205,53 Lt pajamų mokestis. Tokiu būdu, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“nurodytas draudžiamąsias pajamas, VSDFV Klaipėdos skyrius kaltinamajai G.E. J. apskaičiavo ir išmokėjo 27819,12 Lt (su pajamų mokesčiu) didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, nes motinystės pašalpa, paskirta tik iš Klaipėdos dramos teatre priskaičiuotų draudžiamų pajamų, sudarytų - 4544,88 Lt (su pajamų mokesčiu) (I t., b.l. 3). VSDFV Klaipėdos skyrius pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas draudžiamąsias pajamas kaltinamajai G.E. J. apskaičiavo ir 119 413,85 Lt didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29, nes motinystės pašalpa, paskirta tik iš Klaipėdos dramos teatre priskaičiuotų draudžiamų pajamų, sudarytų – 20 554,15 Lt (su pajamų mokesčiu).

Iš specialisto išvados 2010-03-01 Nr. 5-1/25 (3 t. b.l. 5-88) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, matyti, kad G.E. J. priėmimo į darbą laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos apimčių ir tuo pačiu pajamų didėjimas, kuriuos direktorė E. K. įvardino kaip priežastį didinti marketingo projektų vadovės G. E. J. (B.) mėnesinį atlyginimą 12 kartų, faktiškai neturėjo realaus patvirtinimo bendrovės ekonominiuose rodikliuose. 2008 m. pirmame pusmetyje (iki priimant dirbti G.E. J.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sąnaudos buvo tik 5 kartus didesnės už veiklos pajamas, o antrame pusmetyje (priėmus dirbti G.E. J.) veiklos sąnaudos viršijo veiklos pajamas net 16,5 karto. Bendrovė neturėjo pakankamai veiklos pajamų, mažino atlyginimus kitiems trims darbuotojams: užsienio klientų vadovui R. K. nuo 2008-04-01 buvo nustatytas sutrumpintas darbo laikas 4 val. per dieną ir atitinkamai iki 750 Lt (buvo 1.500 Lt) sumažintas darbo užmokestis; antrąjį 2008 m. pusmetį bendrovės direktorės E. K. darbo laikas sutrumpintas iki 4 val ir atitinkamai susimažintas darbo užmokestis iki 750 Lt; o direktorės pavaduotoja R. A. ( 1500 Lt mėnesinis atlyginimas) iš darbo buvo atleista. Tuo pačiu metu (2008 m. II pusmetį) į marketingo projektų vadovės pareigas priimtai G.E. J. atlyginimas padidintas iki 12 000 Lt. Toks E. K. sprendimas (padidinti G.E. J. darbo užmokestį net 12 kartų) buvo ekonomiškai nepagrįstas, nes tik didino sąnaudas, neduodant jokių pajamų, ir prieštaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pelno siekiančios įmonės, ir jos kreditorių interesams. Bendrovės 2008 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytas 232.855 Lt veiklos nuostolis, nuosavas kapitalas įvertintas neigiama (-) 89.299 Lt suma, iš kurios 62.535,10 Lt arba 70% sudarė G.E. J. priskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos nuo jo.

Atlyginimo G.E. J., socialinio draudimo įmokų, mokesčių nuo jo apmokėjimo šaltinis buvo akcininkų įnašai. 2008 m. spalio 20 d. akcininkė R. A. (1 proc. akcijų turėtoja) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą DnB Nord banke, įnešė pinigus, iš kurių 45.000,00 Lt bankiniu pavedimu 2008-10-20 į jos sąskaitą pervedė kaltinamosios G.E. J. vaiko tėvas K. M., pagal 2008-10-20 beprocentinę paskolos sutartį (3 t. b.l. 112-113). Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. A. paskolos jam negrąžino ir atsisakė paaiškinti, kokiu tikslu paskolino pinigus R. A.. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu tvirtino, kad pinigus bendrovei skolino dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – akcininkės įnašą jai grąžino, o ji pinigus grąžino K. M.. Tokiu būdu, atlyginimas G.E. J. faktiškai buvo sumokėtas iš jos pačios (vaiko tėvo K. M.) bendrovei pervestų lėšų. Tuo tarpu kitiems įmonės darbuotojams (direktorei E. K., pavaduotojai R. A. ir užsienio klientų vadovui R. K.) priskaičiuotas darbo užmokestis už 2008 m. ir atleidimo kompensacijos dėl sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties buvo išmokėtas tik 2009 m. birželio mėnesį.

Kaltinamosios G.E. J. darbo fiktyvumą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaltinamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. K. paaiškino, kad G.E. J. įdarbino jos pačios prašymu, žinodama, kad ši yra nėščia ir nori gauti maksimalią VSDFV mokamą motinystės pašalpą. G.E. J. darbo vieta nebuvo sukurta, ji įmonėje neatliko jokių darbo funkcijų ir dėl jos veiklos įmonė negavo jokių pajamų. Liudytoja R. A. parodė, kad G.E. J. neturėjo įmonėje jai skirtos darbo vietos, ją įmonėje matė keletą kartų, tačiau niekada nematė su klientais. Liudytojas D. M. parodė, kad 2008-07-07 paslaugų teikimo sutartį Nr.S807-1, 2008-08-05 paslaugų teikimo sutartį Nr.S807-3 ir 2008-10-02 paslaugų teikimo sutartį S810-1, jam atvežė draugo sesuo G.E. J. tą pačią dieną. Dvi sutartis: 2008-07-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir 2008-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis pasirašė vieną ir tą pačią dieną, tačiau sutarčių pasirašymo dienos neatsimena. Kitą sutartį tą pačią dieną padavė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P.. Jokių veiksmų šių sutarčių pagrindu G.E. J. neatliko, daugiau su ja susitikęs nebuvo. Liudytojas D. P. parodė, kad 2008-10-02 paslaugų teikimo sutartį S810-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jam padavė pasirašyti D. M.. Sutarties pasirašymo datos neatsimena, sutartyje nurodytą dieną įmonės direktoriumi nebedirbo. Kaltinamosios G.E. J. įmonės patalpose nėra matęs.

Kaltinamosios G.E. J. ir jos gynėjos prašymu apklaustų liudytojų J. D. S. J., N. L. ir Ž. J. parodymai taip pat nepaneigia šios kaltinamosios darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvumo. Liudytojas Ž. J. parodė, kad sesers E.G. J. pasiūlymu prieš tris metus jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko sklypą, už tarpininkavimą E.G. J. jokio mokesčio nesumokėjo. Liudytojo pateiktas dokumentas 2008 m. balandžio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis, patvirtina, kad ši kaltinamosios pagalba broliui įsigyjant nekilnojamąjį turtą suteikta dar iki jai įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja N. L. parodė, kad G.E. J. ir K. M. vyko į Gruziją verslo reikalais, siekdami ten įsigyti nekilnojamojo turto, tačiau pati kaltinamoji G.E. J. patvirtino, jog ši kelionė įvyko prieš jos nėštumą ir įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja J. D. parodė, kad G.E. J. 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo suradusi pirkėją jos namui Šienpjovių g., tačiau namo pardavimo sandoris taip ir neįvyko (namas neparduotas iki šiol), tarpininkavimo sutartis su G.E. J. sudaryta nebuvo. S. J. parodė, kad 2008 m. važiavo su kaltinamąja G.E. J. apžiūrėti žemės sklypo ir kotedžo, tačiau į kotedžo vidų įėjęs nebuvo ir nekilnojamojo turto tarpininkaujant G.E. J. nepirko ir nepardavė. Akivaizdu, kad tokie kaltinamosios G.E. J. veiksmai nesukūrė ir negalėjo sukurti ekonominės naudos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikti sąžiningų įmonės kreditorių turtinių interesų apsaugos funkcijų.

Visi šie kaltinamųjų G.E. J. ir E. K. naudotos sudėtingos apgaulės elementai vienas kitą papildo ir egzistuoja tik kaip visuma aplinkybių, iškraipančių valstybės institucijos, įstatymo įgaliotos apskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpas, tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidinančių VSDFV Klaipėdos skyrių dėl valstybės turto perleidimo. G.E. J. ir E. K., veikdamos bendrininkų grupėje apgaule, G.E. J. naudai, įgijo svetimą turtą - 27819,12 Lt su pajamų mokesčiu (išmokėti 24913,47 Lt atskaičius pajamų mokestį) motinystės (tėvystės) pašalpą ir turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą –119 413,85 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą (neatskaičius pajamų mokesčio). Kaltinamųjų G.E. J. ir E. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant G.E. J. ir E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę kaltinamosios apgaule įgijo G.E. J. ir E. K. naudai. Nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2009-01-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl G. E. B. teisės į motinystės pašalpą. Jame G.E. J. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 apskaičiavo 32364 Lt motinystės pašalpą (tame tarpe ir 4544,88 Lt motinystės pašalpa pagal Klaipėdos dramos teatro apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas) ir laikotarpiu iki 2009-05-31 į G.E. J. sąskaitą išmokėjo 24913,47 Lt (atskaičius išmoką pagal Klaipėdos dramos teatro draudžiamąsias pajamas ir pajamų mokestį) (I t., b.l. 73). 2009-06-05 VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. SMTM-2647 Dėl G. E. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą. Sprendime G.E. J. nuo 2009-05-11 iki 2011-01-29 apskaičiavo 139968 motinystės pašalpą (tame tarpe pašalpos dalis pagal Klaipėdos dramos teatro draudžiamąsias pajamas), kurią turėjo išmokėti į G.E. J. sąskaitą iki 2011 m. kaltinamoji E. K. iš savo ir G.E. J. nusikalstamos veikos (svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo apgaule) turtinės naudos neturėjo, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad svetimas turtas ir didelės vertės turtinė teisė apgaule įgyta E. K. naudai.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje E. K. ir G.E. J. padarė tiesiogine tyčia: jos svetimo turto įgijimui naudodamos apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko (valdytojo) valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji E. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, nepateikė dalies 2008 m. kasos operacijų dokumentų, atsargų (investicijų) apskaitos registro, nesudarė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutarčių su fiziniais asmenimis (tame tarpe ir su akcininkais) ir nevedė ir buhalterinės apskaitos analitinės sąskaitos „kitos finansinės skolos“ registro, nepateikė vertybių ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, neorganizavo bendrovės turto atsiskaitymo būklės inventorizacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje įrašė duomenis, nepagrįstus atitinkamų inventorizacijų duomenimis, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. E. K. organizavo aplaidų teisės aktų reikalaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

E. K. buvo kaltinama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tyčiniu trukdymu valstybės institucijoms nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Jos veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą. Įrodyta, kad E. K. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų atsargų (investicijų) apskaitos ir analitinės sąskaitos „kitos finansinės skolos“ registrų, neorganizavo bendrovės turto atsiskaitymų būklės inventorizacijų. Šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovės E. K. nusikalstamo nerūpestingumo. E. K. nenumatė, kad dėl tokio jos neveikimo gali atsirasti BK numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirba įmonės vadove) galėjo ir turėjo tai numatyti.

BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Vadinasi, tinkamai nefiksuodama atliktų ūkinių operacijų duomenų, E. K. realizavo BK 223 straipsnyje nustatytą neatsargaus nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamoji E. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo du metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų ji nepadarė. E. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, mokosi ISM Verslo ir Ekonomikos Universitete. E. K. yra labai jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vos 22 metų. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu ji tvirtino norėjusi padėti kūdikio besilaukiančiai kaltinamajai G.E. J. gauti didesnę motinystės pašalpą. Kaltinamoji E. K. iš savo nusikalstamos veikos jokios materialinės naudos negavo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios E. K. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors E. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamas veikas (nepripažino susitarimo su G.E. J. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), tačiau davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines nusikaltimų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Ji savo iniciatyva 2011-03-17 su civiliniu ieškovu VSDFV Klaipėdos skyriumi sudarė susitarimą dėl dviejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pagal nustatytą mokėjimų grafiką viena atlygina turtinę žalą, tokiu savo poelgiu stengdamasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. E. K. gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jai žinomas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, atskleidė nusikalstamos veikos bendrininkės G.E. J. veiksmus. Šios aplinkybės lengvina kaltinamosios E. K. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas (BK 59 str.1 d. 2 p.3 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ji padarė bendrininkų grupėje su G.E. J.. Abi kaltinamosios buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojos, šių nusikaltimų sudėtys realizuotos kiekvienai iš jų įvykdant nusikaltimų objektyviąją pusę. Teismas pripažįsta E. K. atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus ji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Visos šios aplinkybės nepašalina E. K. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamosios šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamosios asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai, bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant E. K. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, E. K. prarastų galimybę artimiausiu laiku baigti Universitetą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą bei aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jos socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas E. K. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai E. K. skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai E. K. skiriamos BK 223 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas), 223 straipsnio 1 dalyje (neatsargus nusikaltimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą, bei priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamoji G.E. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir sunkų savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo du metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų ji nepadarė. G.E. J. dirba Klaipėdos dramos teatre aktore. Nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo nėščia, nuosprendžio priėmimo metu viena augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš vaikų neturi trejų metų amžiaus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios G.E. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

G.E. J. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Ji nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdama sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Teisminio įrodymų tyrimo metu kaltinamoji G.E. J. tvirtino, kad kaltinimai jai buvo pareikšti tik dėl kitos kaltinamosios E. K. ir G.E. J. vaiko tėvo K. M. melagingų paaiškinimų, keršto, bei siekio sužlugdyti jos - visuomenėje žinomos aktorės reputaciją ir karjerą. G.E. J. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jai žinomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, detalių, taip nepadėdama nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios G.E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ji padarė bendrininkų grupėje su E. K.. Abi kaltinamosios buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojos, šių nusikaltimų sudėtys realizuotos kiekvienai iš jų įvykdant nusikaltimų objektyviąją pusę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau kaltinamoji G.E. J. viena augina du nepilnamečius vaikus, kurių dėl paskirtos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo, nebūtų kam prižiūrėti. Ši aplinkybė ir kaltinamosios G.E. J. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jos padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamosios šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamosios asmenybė, jos gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis (padarytas turtinis savanaudiškas nusikaltimas), veikos pavojingumas – nors nusikalstama veika yra sunki, tačiau negrįžtamų pasekmių nesukėlė, didžioji dalis pašalpos nebuvo išmokėta kaltinamajai G.E. J., bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant G.E. J. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, G.E. J. prarastų galimybę rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jos socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas G.E. J. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai G.E. J. skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą kaltinamajai G.E. J. paskirti švelnesnę, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, suteikia galimybę jai įrodyti, jog jos padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai G.E. J. skiriama BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, didesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą, bei priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Civilinis ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kaltinamosioms E. K. ir G.E. J. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, patirtą 32119 Lt turtinę žalą (IV t., b.l. 47-48).

Civilinis ieškinys turtine žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). VSDFV Klaipėdos skyrius, suklaidintas kaltinamųjų G.E. J. ir E. K. pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų apie G.E. J. 2008 m. liepos – gruodžio mėn. gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-01-23 ir 2009-06-05 priėmė sprendimus skirti kaltinamajai G.E. J. 32119 Lt (su pajamų mokesčiu) didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Šių sprendimų pagrindu į G.E. J. asmeninę sąskaitą banke VSDFV Klaipėdos skyrius pervedė 21606,81 Lt motinystės pašalpą ir sumokėjo 6212,31 Lt pajamų mokesčio, bei pervedė 3306,66 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos dalį ir sumokėjo 993,22 Lt pajamų mokesčio. Tarp kaltinamųjų G.E. J. ir E. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Kaltinamoji E. K. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos atlygino dalį -9774,13 Lt turtinės žalos. Likusi neatlyginta turtinės žalos dalis - 22344,87 Lt, priteisiama solidariai iš kaltinamųjų G.E. J. ir E. K.. Asmuo, atlyginęs civiliniam ieškovui turtinę žalą, vadovaujantis CK 6.280 straipsniu, turi regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš bendraskolio, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį.

Laikinas kaltinamosios G.E. J. nuosavybės teisės į turtinę teisę – motinystės (tėvystės) pašalpos, kuri buvo apskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie kaltinamosios draudžiamąsias pajamas, apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tyrimui reikšmingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, supakuotus policijos pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui, arba jo įgaliotam asmeniui.

Tyrimui reikšmingi dokumentai, teisiamojo posėdžio metu pateikti kaltinamosios G.E. J., susegti dokumentų segtuve, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninė laikmena (CD) ir kasetė „Fuji film“ su tyrimo eksperimento vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninė laikmena (DVD) –su telefoninių pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirti baudą 120 MGL (15 600 Lt).

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti baudą 30 MGL (3 900 Lt).

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti baudą 40 MGL (5 200 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę baudą 120 MGL (15 600 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirti baudą 160 MGL (20 800 Lt).

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti baudą 60 MGL (7 800 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę baudą 160 MGL (20 800 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų E. K. ir G.E. J. solidariai 22344,87 Lt;

Laikiną kaltinamosios G.E. J. nuosavybės teisės į turtinę teisę – motinystės (tėvystės) pašalpos, kuri buvo apskaičiuota pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie kaltinamosios draudžiamąsias pajamas, apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tyrimui reikšmingus dokumentus- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui, arba jo įgaliotam asmeniui.

Tyrimui reikšmingus dokumentus, teisiamojo posėdžio metu pateiktus kaltinamosios G.E. J., susegtus dokumentų segtuve, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninę laikmeną (CD) ir kasetę „Fuji film“ su tyrimo eksperimento vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninę laikmeną (DVD) –saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.