Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „MGP Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Saltoniškių verslo centras“ pareiškimą skolininkui UAB „MGP Investicija“ dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-03 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko UAB „MGP Investicija“ kreditoriaus AB „Saltoniškių verslo centras“ naudai išieškoti 2 249,73 Eur skolos, 738,80 Eur delspinigių ir 6 proc. procesinių palūkanų bei 187 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas skolininko UAB „MGP Investicija“ prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti bei priimti prieštaravimus. Skolininkas nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą jam tapo žinoma antstolei pradėjus vykdymo veiksmus priimto teismo įsakymo pagrindu, nors faktiškai procesinius dokumentus (teismo įsakymą bei kreditoriaus pareiškimą) atsiėmė tik 2017 m. liepos 5 d. atvykęs į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus. Teismas pažymėjo, kad civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Teismo įsakymas išsiųstas registracijos (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas. Taip pat išsiųstas įmonės direktoriui G. G. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Remdamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi teismas procesinius dokumentus išsiuntė įmonės registracijos adresu ir 2017-05-12 teismo įsakymas įsiteisėjo.

Skolininkas nurodė, kad įmonės veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi pareigą išviešinti savo, kaip veikiančio juridinio asmens, veiklos adresą. Skolininkas deklaruotu juridinio asmens adresu veiklos nevykdo, todėl visą riziką dėl negautos korespondencijos turi prisiimti sau.

Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkas, nenurodo jokių argumentų, neteikia ir įrodymų, kurie galėtų įtakoti išduoto teismo įsakymo pagrįstumą. Iš šio darytina išvada, kad kreditoriaus paskaičiuotas įsiskolinimas yra pagrįstas ir skolininko formaliai surašyti prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą juos priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu UAB „MGP Investicija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-01 nutartį, atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams pateikti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apeliantas nurodo, kad veiklą vykdo ne registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o faktinės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Apie teisminį procesą skolininko vadovas sužinojo 2017-07-01, kai iš antstolės B. P. gavo raginimą įvykdyti teismo sprendimą, o teismo įsakymą gavo 2017-07-05, nuvykęs į teismą. Teismo raštinėje atsiėmė teismo įsakymą, 2017-03-02 pareiškimą ir 2017-03-03 teismo pranešimą. Skolininkas nedelsdamas 2017-07-10 pateikė prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo bei prieštaravimus.

Skolininkas prieštaravimų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl aplaidumo. Verslo praktika, kai faktinė veikla vykdoma kitu adresu, pasitaiko dažnai ir nėra neteisėta. Tokia praktika negali užkirsti kelio būti išklausytam teisme.

Teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies dokumentais, jis neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, todėl ypač svarbu, kad skolininkas būtų informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir galėtų pateikti prieštaravimus. CPK 431 straipsnis yra specialioji norma CPK 123 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.

Skolininko direktorius itin dažnai būna išvykęs į komandiruotes, o siuntos su procesiniais dokumentais saugomos tik 7 dienas arba 5 darbo dienas. Į komandiruotę išvykęs asmuo neturi galimybės pasiimti procesinių dokumentų dėl per trumpo saugojimo termino.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad skelbiamas skolininko internetinės svetainės adresas, kuriame nurodoma skolininko faktinė buveinė. Skolininko faktinė buveinė nurodyta „Facebook“ paskyroje, viešai prieinama įmonių kataloge „rekvizitai.lt“. Teismas, naudodamasis viešo registro duomenimis, kita viešai prieinama informacija, galėjo nustatyti skolininko faktinės buveinės adresą bei išsiųsti procesinius dokumentus. Skolininkas ėmėsi veiksmų išviešinti savo veiklos adresą, neslėpė nuo kreditorių ar valstybės institucijų.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog skolininkas nepateikė argumentų ar įrodymų dėl išduoto teismo įsakymo pagrįstumo. Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad prieštaravimai dėl teismo įsakymo turi būti motyvuoti. Skolininkas negalėjo pateikti motyvuotų prieštaravimų ir dėl to, kad jam nepateikti kreditoriaus argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikti juridiniam asmeniui teismo įsakymą bei kitus susijusius procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka ir termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo pagrindų.

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nustatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. CPK 123 straipsnio 4 dalies normų pažeidimų nenustatyta, dokumentai išsiųsti įmonės registracijos adresu pakartotinai, laikantis 10 dienų termino. Apeliantas jokių procedūrinių pažeidimų neįrodinėja, teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė. Dokumentai du kartus išsiųsti bendrovei (2017-03-16 ir 2017-04-21) bei vieną kartą įmonės direktoriui G. G. (2017-03-31).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismo įsakymo įteikimas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka, kai teismo siunčiami procesiniai dokumentai realiai fiziškai nėra įteikiami skolininkui, gali būti laikomas tinkamu teismo įsakymo įteikimu. Aiškinant teisės normas, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs atskirą teisės normą, pagal kurią vertinamas teismo įsakymo įteikimo tinkamumas bei jo teisinės galios atsiradimas. CPK 431 straipsnio 3 dalis nurodo, jog tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Nors teisės normoje kalbama apie fizinį asmenį, ką rodo vartojamos sąvokos gyvenamoji ir darbo vieta, tačiau teismų praktikoje ši norma pagal analogiją taikoma ir procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui situacijai. Atskiros teisės normos, kuri yra skirtinga nuo kitų bendrų procesinių dokumentų įteikimo procedūras nustatančių teisės normų, įtvirtinimas rodo įstatymų leidėjo nuostatą, jog teismo įsakymas turi būti realiai įteiktas. Remtis vien registrų duomenimis teismo įsakymo įteikimo atveju būtų nepakankama dėl to, kad, numačius galimybę fiziniam asmeniui procesinius dokumentus laikyti įteiktais, jų realiai neįteikus (CPK 123 straipsnio 3 dalis), CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostata galėtų būti taikoma tik tada, kai fizinis asmuo yra nedeklaravęs gyvenamosios vietos, nors tokie atvejai yra labai reti. Kiekvienas juridinis asmuo visada turi Juridinių asmenų registre įregistruoti buveinės adresą. Teisės normos (CPK 431 straipsnio 3 dalies) nustatymas itin mažai deklaruoti gyvenamąją vietą vengiančių asmenų grupei būtų nelogiškas. Tuo patvirtinama įstatymų leidėjo valia užtikrinti realų teismo įsakymų įteikimą.

Tokią padėtį sąlygoja ir tai, kad teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, kai pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su skola susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka tik nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą, įrodymus reikalaujama tik nurodyti, bet nereikalaujama pridėti (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Išduodamas teismo įsakymą teismas netikrina nei faktinių nei teisinių skolos atsiradimo pagrindų. Teismo įsakymo galią sustiprina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis, 587 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisės aiškinimą, teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, spręstina, kad teismo įsakymą skolininkui reikalinga įteikti fiziškai. Sutiktina su apelianto pozicija, jog CPK 431 straipsnis yra specialioji norma CPK 123 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.

Šiuo metu 2017-03-03 teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir svarstomas klausimas dėl termino skolininko prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Terminas prieštaravimams pateikti bei galimybė terminą atnaujinti nustatyta CPK 439 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, teismas terminą prieštaravimams pateikti gali atnaujinti.

Asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai jam realiai nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Byloje neginčijama, jog realiai skolininkas teismo įsakymą gavo tik 2017-07-05, o prieštaravimus pareiškė jau 2017-07-10. Skolininko procesinis elgesys rodo, jog jis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nevilkino laiko dokumentams pateikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog juridinis asmuo turi pareigą Juridinių asmenų registre nurodyti realią įmonės buveinę. Tokia įmonės pareiga įtvirtinta CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nors skolininkas ir teigia, jog juridinio asmens buveinės faktinės veiklos adreso neatitikimas įregistruotam Juridinių asmenų registre, yra dažna praktika, tačiau nustatytos tvarkos nesilaikymas gali įmonei sukelti neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, numatytas CPK 123 straipsnio 4 dalyje. Pastebėtina tai, kad Juridinių asmenų registre yra nurodyti skolininko telefonai, internetinė svetainė, elektroninis paštas. Procesinius dokumentus teismas gali įteikti būdais, kurie išvardinti CPK 117 straipsnyje – t. y. registruota siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus bei kitais kodekse nurodytais būdais. Manytina, jog tikrindamas skolininko buveinės vietą Juridinių asmenų registre, teismas gali naudoti ir kitas tame registre nurodytas komunikacijos galimybes.

Apeliantas motyvuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, jog realiai skolininkas negalėjo pareikšti prieštaravimų ir nieko nežinojo apie vykstantį teisminį procesą iki tol, kol teismo įsakymas nebuvo pradėtas vykdyti. Įvertinus anksčiau išdėstytus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, pripažįstama, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama nei teismui patikrinus skolos susidarymo dokumentus, nei skolininkui suteikus realią teisę susipažinti su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2012).

Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, jog termino pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo praleidimo priežastis laikina svarbia priežastimi ir terminas turi būti atnaujinamas. Teismo argumentai dėl to, kad skolininkas turi pateikti motyvuotus prieštaravimus paneigiami CPK 438 straipsnio 2 dalies taisykle, jog prieštaravimuose nereikalinga nurodyti prieštaravimų pagrindą. CPK 78 straipsnio 3 dalis įpareigoja kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo paduoti ir procesinį dokumentą, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, tačiau jokių papildomų reikalavimų procesiniams dokumentui nekelia, todėl turi būti vadovaujamasi CPK 438 straipsnio 2 dalies taisykle.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, terminą atnaujinti ir perduoti teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

skolininko UAB “MGP Investicija” atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. panaikinti, atnaujinti skolininkui terminą UAB “MGP Investicija” prieštaravimams dėl 2017-03-03 teismo įsakymo pateikti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.