Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei B. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas sudarydamas draudimo sutartis kiekvieną kartą vertina prisiimamą draudimo riziką, objektyviuosius faktorius: vairavimo patirtį, drausmingumą ir kt., taip pat atitinkamai nustato pagal sutartį mokėtiną draudimo įmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Ši draudimo sutarties esmė lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė - fiduciarinė, taigi tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas, kuris lemia ir šios prievolės šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Dėl šių priežasčių draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visą nurodytai sutarčiai reikšmingą informaciją gali lemti tiek šio apsisprendimą prisiimti draudimo riziką, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokų bei draudimo išmokų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 546/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas). Taigi aukščiau minėtuose norminiuose teisės aktuose nurodytos draudėjui tenkančios pareigos. Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau -Taisyklės), 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas arjo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Pažymėtina, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurią sudarė ieškovas ir atsakovas (toliau - Sutartis) 1.5.2 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią informaciją. Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis [...] ir į šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): f...į Nevairuoia mažesni nei 5 metu vairavimo stažą turintys asmenys. Taigi draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vairuotojo stažas - kriterijus, apibrėžiantis draudimo riziką, kuris be kita ko pagrįstai pripažįstamas draudimo rizikos kriterijumi bei yra įprastas draudimo rinkoje. Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja [...] Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Draudimo sutartyje įtvirtintas ne tik rizikos kriterijus - vairuotojo stažas. Draudimo sutartyje taip pat aiškiai nurodyta pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą bei neigiamos pasekmės, atsirasiančios pažeidus šią pareigą. Pažymėtina, kad teisę pasirinkti kokią riziką apsidrausti turi draudėjas, t. y. jis pasirenka atitinkamą individualią sąlygą. Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, koks yra transporto priemonės vairuotojo (ne savininko, kuriam tenka pareiga sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį) vairavimo stažas, ar automobilį vairuos ir asmenys, turintys mažesnį vairavimo stažą, draudėja pasirinko draudimo sutarties sąlygą, nustatančia, kad automobilio nevairuos asmenys, turintys mažesni nei 5 metu vairavimo stažą. Vis dėlto transporto priemonės VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas eismo įvykio metu reikiamo stažo neturėjo. Taigi Atsakovė pažeidė Draudėjo ir Draudiko susitarimą dėl vairuotojo vairavimo stažo. Be kita ko, iš eismo įvykio aplinkybių galima spręsti, kad eismo įvykį lėmė vairuotojo nepatyrimas-transporto priemonės VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukdamas į kairę nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovė, sutarties galiojimo metu nepranešusi, kad transporto priemonė vairuojama sutartyje aptarto stažo neturinčio asmens, pažeidė jai tenkančias sutartines prievoles. Taigi atsakovei tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. 7265153) 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės - grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos - 314,12 EUR (788,24 EUR* 50%- 80,00 EUR).

Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė B. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas teisingai pažymi, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02- 13 redakcija), toliau - Taisyklės, 62 p. nuostatų draudikas, esant nurodytoms sąlygoms, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, t.y. iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos draudimo sumos. Tokia draudiko teisė numatyta ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudaly tos tarp šalių. 1.5.6 punkte. Atsakovė šios ieškovo teisės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu grąžinti visus 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos draudimo sumos, t.y. 314,12 Eur (788,24*50%- 80 Eur, sumokėtus atsakovės). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. be kita ko nustatyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti (jo išmokėtos) sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant ir i kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovės nuomone, šiuo atveju būtų teisinga atsižvelgti į jos turtinę padėtį: atsakovė yra išsituokusi, neturi nekilnojamojo turto, dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau nesėkmingai, jokių pajamų iš šios veiklos negauna; yra išlaikoma savo pilnamečių dirbančių vaikų ir užsienyje gyvenančio buvusio sutuoktinio. Atsakovė pripažino savo atsakomybę ir patenkino dalį ieškovo reikalavimo, sumokėdama jam 80 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad nebuvo pažeistos su ieškovu sudarytos sutarties sąlygos, o ieškovas iš karto priėmė sprendimą išieškoti iš jos draudimo išmoką. Ji žinojo, kad pagal sutartį automobilį vairuos tik ji, ji ieškovo neapgavo, tik neatkreipė dėmesio į sutarties sąlygą, kad automobilio nevairuos asmuo neturintis 5 metų stažo. Tą dieną jos motina paprašė atvažiuoti dėl dokumentų ir ji nuvažiavo kartu su sūnumi. Sūnus turėjo 4 metų vairavimo stažą, ji leido sūnui vairuoti, nes neužfiksavo, kad sūnus neturi 5 metų vairavimo stažo. Ji ieškovui sumokėjo dalį draudimo išmokos, nes ji taip įvertino savo aplaidumą dėl sūnaus vairavimo. Ji dalinai prisipažino, kad pažeidė sutarties sąlygas, nes neturėjo leisti sūnui vairuoti automobilio. Bet įstatymas nenumato grąžinti 50 procentų draudimo įmokos, o numato iki 50 procentų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, todėl ieškovas negali reikalauti iš jos visos įmokos. Ji yra išsituokusi, turi įsipareigojimų bankui, nors apie tai įrodymų nepateikė, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, turi automobilį, dirba pagal individualią veiklą, jokių autoįvykių ji neturėjo, turi didelį vairavimo stažą, sumokėjo dalį draudimo įmokos.

Atsakovės atstovas palaikė savo atstovaujamosios poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje nustatyta, kad 2017-11-14 tarp šalių: ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis) LT/AMA Nr.8116979, kuria buvo apdrausta automobilio „VOLVO, XC70“, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojų civiline atsakomybė; Sutarties 1.5.2 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga, tame tarpe, pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją; Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis [...] ir į šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): nustatyti apribojimai, kuriuose, tame tarpe, nurodyta, kad transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys; Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja [...] Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos.

Kaip matyti iš autoįvykio deklaracijos, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu M. B. vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija pripažintas transporto priemonės VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. B.. Iš pateiktų fotonuotraukų ir autoįvykio deklaracijos, 2018-02-05 pranešimo apie transporto priemonės žalą, matyti, kad buvo apgadintos transporto priemonės VW PASSAT keleivio pusės durelės, eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje.

M. B., ieškovės sūnui, vairuotojo pažymėjimas išduotas 2014-02-26, taigi, ieškinyje nurodyto autoįvykio metu, M. B., vairavęs ieškovei priklausantį automobilį turėjo 3 metų, 11 mėnesių vairavimo stažą- 5 metų vairavimo stažo neturėjo, ginčo dėl to nėra.

Ieškovas paskaičiavo ir atlygino 788,24 Eur dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais. Dėl 50 procentų dydžio, t.y. 394,12 Eur dydžio draudimo išmokos atlyginimo ieškovas 2018-03-29 raštu kreipėsi su pretenzija į atsakovę, atsakovė sumokėjo dalį, t.y. 80 Eur draudimo išmokos ieškovui.

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius..

Ginčo byloje, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta draudimo sutartis (CK 6.987, 6.992 str. str.) – nekilo. Pagal CK 6.1010 str. 1 d., jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.

Atsakovė neginčijo tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygų ir pripažino, jog savo veiksmais pažeidė Sutartį, atsakovė taip pat neginčija ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Tačiau mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės maksimalaus 50 procentų dydžio draudimo išmokos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog: jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau -Taisyklės), 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 63 punktas).

Pripažintina, kad draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis, o transporto priemonės valdytojo vairavimo stažas (nagrinėjamu atveju) yra reikšmingas veiksnys vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes mažesnį vairavimo stažą turinčio asmens vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio 2018-02-05 metu ieškovės automobilį vairavo jos sūnus M. B., kurio vairavimo stažas tuo metu buvo 3 metai 11 mėnesių. Taigi draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis už minimalų 5 metų stažą, įtvirtintą Sutartyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė kaip draudėja, perduodama automobilį valdyti asmeniui, neatitinkančiam Sutartyje nustatytų reikalavimų, padidino Sutartyje numatytą draudimo riziką, tačiau apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, ieškovui nepranešė, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti iki 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos.

Kita vertus, pirmiau padaryta išvada dar nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ieškovui reikalauti iš atsakovės grąžinti maksimalią išmokėtos sumos dalį, t. y. 50 procentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant draudėjo atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad viena ta aplinkybė, jog atsakovė perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neatitinkančiam Sutarties reikalavimo turėti 5 metų vairavimo stažą, savaime nereiškia, kad mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Akivaizdu, kad skirtumas tarp draudimo rizikos laipsnio transporto priemonę valdant 1 metų vairavimo stažą turintiems asmenims yra kitoks, nei skirtumas tarp draudimo rizikos laipsnio transporto priemonę valdant 3 metų ir 11 mėnesių vairavimo stažą turintiems asmenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 46 d., redakcija galiojusi autoįvykio metu ir dabar galiojanti šio įstatymo 2 str. 52 d. redakcija, pateikiama pradedančio vairuotojo sąvoka – tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dviejų metų. Turi būti atsižvelgta ir į aplinkybę, jog autoįvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl autoįvykio ieškovės sūnus savo kaltę pripažino.

Kaip nustatyta byloje, ieškovo paskaičiuota draudimo įmoka iš viso sudarė 788,24 Eur, kurios 50 procentų, t.y. 394,12 Eur ieškovas reikalavo atsakovę atlyginti. Atsakovė ieškovui atlygino dalį, t.y. 80 Eur draudimo išmokos, todėl ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės dalį likusios atsakovės nesumokėtos draudimo įmokos, t.y. 314,12 Eur (394,12 Eur – 80 Eur).

Minėta, jog ieškovės sūnus eismo įvykio metu turėjo 3 metų ir 11 mėnesių vairavimo stažą, tuo tarpu Sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad automobilis per sutarties galiojimo laikotarpį nebus naudojamas asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, manytina, kad draudimo rizika dėl atsakovės nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą ieškovui reikalauti būtent maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teismo vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo iš atsakovės reikalaujama priteisti maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo nuomone, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovo prašomą priteisti iš atsakovės draudimo išmokos sumą sumažinant iki 25 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos – t. y. iki 197,06 Eur (788,24 Eur x 25 proc.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui dalį - 80 Eur draudimo išmokos, 197,06 Eur suma mažintina iki 117,06 Eur (197,06 Eur-80 Eur). Kita ieškinio dalis atmestina.

Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji yra išsituokusi, neturi nekilnojamojo turto, dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau nesėkmingai, jokių pajamų iš šios veiklos negauna; yra išlaikoma savo pilnamečių dirbančių vaikų ir užsienyje gyvenančio buvusio sutuoktinio, turi problemų su sveikata, sumokėjo dalį ieškovui draudimo įmokos, nėra pagrindas iš viso nepriteisti ieškovui draudimo įmoką.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 117,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-10 (ieškovo ieškinys priimtas 2019-04-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo nutartimi) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 37 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 5,55 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 37 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ j.a. k. 304080146, iš atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 117,06 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 6 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 117,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5,55 Eur (penkis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.