Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta baudos bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir turto konfiskavimas;

2) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais ir 1744,49 eurų dydžio bauda, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos, 2024 m. sausio 30 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. rugpjūčio 24 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą savo sugyventinei R. N. į dešinę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad viskas įvyko dėl veikiančio televizoriaus, kurį jis norėjo parsinešti namo iš konteinerio. Jis, būdamas neblaivus, į namus parsinešė minėtą televizorių, dėl to jo sugyventinė R. N. ant jo supyko, pradėjo ant jo šaukti, nes nenorėjo, kad jis temptų šiukšles į namus, todėl ji sudavė į televizorių ir jį sudaužė. Jis, reaguodamas į tai, supyko ir jai vieną kartą sudavė kaire ranka (delnu) į dešinę veido pusę, dėl to jai ryte ant veido, šalia akies, atsirado mėlynė. Po šio įvykio jis susitaikė su sugyventine R. N., jie kitą rytą pasikalbėjo, pasibučiavo, ji jam atleido, jie toliau gyvena kartu. Nepamena, ar nukentėjusioji įvykio metu smurtavo prieš jį, nes jis buvo neblaivus, vartojo alų. Netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 3,18 promilių girtumo laipsnis. Alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų sudavęs nukentėjusiajai. Paprastai alkoholį vartoja maždaug kartą per savaitę. Nuo alkoholio nėra priklausomas. Anksčiau prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Nepamena nieko apie Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudos bausmę.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini), yra medinis, pusiau geltonos, pusiau rudos spalvos namas, prie kurio padėti keturi mėlynos, geltonos, žalios ir rudos spalvos šiukšlių konteineriai. Priėjus rudos spalvos namo dalį, dešinėje pusėje matomos betoninės trinkelės, ant kurių guli išmestas juodos spalvos „Samsung“ televizorius. Taip pat matomos rudos spalvos durys, kurias pradarius patenkama į namo prieškambarį. Įėjus į namo vidų, priešais yra spintelė, ant kurios viršaus padėta mikrobangų krosnelė, kiek toliau padėta dujinė viryklė, ant jos padėta keptuvė ir puodas. Pažvelgus kairiau, viduryje namo yra metalinė ir plytomis apmūryta krosnis, už kurios yra sofa–lova. Dar šiek tiek kairiau yra lova, ant kurios yra pamesta patalynė su pagalvėmis. Šiek tiek aukščiau yra ant pakabinto staliuko padėtas juodos spalvos televizorius (b. l. 13-23).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 24 d. asmens apžiūros protokolo bei jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d. apie 9.45 val. apžiūrint R. N., ant jos veido, dešinėje pusėje, matosi patinimas su kraujosruva (b. l. 48-53).

Iš greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 24 d. kortelės duomenų matyti, kad R. N. nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei R. N.. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamojo E. B. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad susitaikė su nukentėjusiąja, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. B. gailėjimasis yra nuoširdus. Todėl jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaltinamąjį E. B. recidyvistu pripažįsta, įvertinęs tai, kad jis jau teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, padarytą jam būnant pilnamečiu, jo teistumas nėra išnykęs, padarė naują analogišką smurtinį nusikaltimą tos pačios nukentėjusiosios, sugyventinės R. N., atžvilgiu praėjus apie 1,5 metų nuo už pirmąjį nusikaltimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo, naują nusikaltimą padarė esant sunkinančioms aplinkybėms (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Prokurorės pareiškime nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, savo baigiamosios kalbos teisiamojo posėdžio metu prokurorė dėl šios aplinkybės nepasisakė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, kuris turėtų įtakos kaltinamojo teisei priešingiems veiksmams (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Kaip jau minėta, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas teigti, kad nukentėjusiosios elgesys būtų provokuojantis, t. y. ji prieš kaltinamąjį nesmurtavo, tą patvirtino ir pats kaltinamasis, nukentėjusioji neatliko kokių nors kitų, iš esmės pavojingų ar neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad dėl televizoriaus kilęs buitinis konfliktas ir apsižodžiavimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, nėra tinkamas ir pateisinamas elgesys, sprendžiant buitinius reikalus, tačiau, teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios elgesys nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomas pakankamai provokuojančiu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Priešingai, kaltinamojo teisei priešingas elgesys buvo neadekvatus byloje susiklosčiusiam ginčui išspręsti.

Kaltinamasis anksčiau yra teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nukentėjusiosios R. N. atžvilgiu, teistumas neišnykęs (b. l. 116-124), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 131-134), nedirba (b. l. 135–137), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 138). Pagal VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašo duomenis E. B. VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre per pastaruosius 3 metus nesigydė (b. l. 142).

Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, kaip jau minėta, teistas už analogiško pobūdžio veiką sugyventinės R. N. atžvilgiu (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendis). Minėtu nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas su įpareigojimais ir bauda, kuri iki šiol nesumokėta (b. l. 129–130). Visa tai rodo, kad paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio, kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką tos pačios sugyventinės atžvilgiu, kaltinamasis nepadarė išvadų dėl savo elgesio.

Minėtos aplinkybės didina E. B. pavojingumą visuomenei ir rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad E. B. skirtina 72 parų arešto bausmė, kuri atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 48 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 48 parų arešto bausmės visiškai pridedama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausmė ir E. B. skirtina galutinė 48 parų arešto bausmė ir 1744,49 Eur dydžio bauda, kurią jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi sumokėti per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d. 9.40 val. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. 15.21 val. (b. l. 75-82). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į arešto bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, galimybes įsidarbinti, tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja, kaltu prisipažino visiškai. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog E. B. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nors byloje nustatyta, kad E. B. nevisiškai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir E. B. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą įstatyme nustatytam maksimaliam terminui – 1 metų terminui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-115). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirtą 48 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1744,49 Eur baudos bausme, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto ir 1744,49 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 49 ct) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d. 9.40 val. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. 15.21 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10 punktais, atidėti E. B. paskirtos 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir paskirti įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. B. pripažinti recidyvistu.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Urbo bankas“ (buvęs AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.