- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2-515-772/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00952-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei S. V. ir jos atstovui adv. Mindaugui Jonaičiui, atsakovei D. Š. ir jos atstovams adv. J. Šlapaitienei, G. Armanavičiui, Z. Burbai ir R. Raliui,
neatvykus trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti įstaigos atstovei nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. 2012-04-17 patikslintą ieškinį atsakovei D. Š. dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės D. Š. 2010-05-20 ir 2011-01-12 patikslintą priešieškinį ieškovei S. V. dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove, esančio žemės sklypo ir pastatų atidalijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu 2012-04-16 ieškiniu prašė teismo padalinti jai ir atsakovei priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurias jos valdo lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad pagal 2007-09-28 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 14693 iš buvusio nekilnojamųjų daiktų bendraturčio A. A. ji įsigijo nuosavybės teisę į 563 kv. m žemės sklypo ir gyvenamojo namo patalpas su rūsiu, ūkinį pastatą, garažą, esančius nurodytu adresu. Šio sandorio įsigijimo pagrindas esąs Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-559-03-2004. Ieškovė teigė, kad įsigijant nekilnojamuosius daiktus jai buvo paaiškinta, jog jai atitenka: 1/2 dalis ūkinio pastato ir garažo, tačiau nuolatiniam naudojimuisi pereina visas ūkinis pastatas kartu su garažu.
Ieškovė teigė, kad dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe ji nesutaria su atsakove, dažnai kyla įvairūs ginčai, todėl reikia tarp jų vėl perdalinti patalpas ir nusistatyti iš naujo naudojimosi jomis tvarką.
Ieškovė teismo prašė padalinti ir nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką pagal jos pateiktą žemės ir pastatų planą, kadangi prieš jai perkant nekilnojamųjų daiktų dalį buvo nurodyta, kuria išpirkta žemės sklypo dalimi ji turės naudotis, per kurį įėjimą į namą ji turi vaikščioti ir pan. Be to per 4 metų laikotarpį po nekilnojamųjų daiktų dalies įsigijimo ieškovė atliko jai tenkančios namo dalies remontą ir pertvarkiusi įsirengė dušo patalpą, prižiūri žemės sklypo dalyje esančius želdinius, naudojasi visu ūkiniu pastatu ir garažu.
Ieškovė teigė, kad 2011-11-25 dieną atliekant nekilnojamųjų daiktų apžiūra dalyvavo specialistas A. S., kuris teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini)s mieste, žemės sklypo ir statinių kadastrinių matavimų bylas daro išvadą, jog atidalijimas šių nekilnojamųjų daiktų į du atskirus daiktus yra negalimas, nes pirmo aukšto patalpos 1-2 ir 1-3 taškuose A-B-C-D-A dengia rūsio patalpą R-l .
Todėl ieškovė vadovaujantis LR CK 4.75 str., CPK 88 str., 93 str., 119 str.,135 str., 142 str., teismo prašė:
1. Padalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką iš bendros dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) tarp bendrasavininkių S. V. ir D. Š. pagal ieškovės pateiktus planus.
2. Priteisti ieškovei iš atsakovės D. Š. bylos vedimo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovei grindė nekilnojamųjų daiktų padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo A. S. individualioje įmonėje 2012-04-16 ir VĮ Registrų centras Šiaulių filiale 2011-02-23 parengtu planu.
Ieškovė su atsakovės pateiktu patikslintu priešieškiniu nesutiko, kadangi pastarosios siūlomas atidalijimo planas pažeidžia ieškovės teises. Be to mano, jog žemės sklypas kol kas gali būti padalintas, kad liktų kuo mažiau bendrų vietų naudojimuisi, o ne atidalintas. Teigė, kad nelogiška iš naujo šalims suformuoti naujus įėjimus į gyvenamąjį namą, kuomet jos dabar naudojasi atskirais savarankiškais įėjimais. Teigė, jog atidalinus pagal atsakovės pasiūlytą planą, ieškovei tektų atlikti daug nekilnojamųjų daiktų dalių pertvarkymų, o tam ji neturi pakankamai lėšų. Ieškovė sutinka įsirengti atskirą įėjimą į jai priskirtą namo palėpės dalį iš jos valdomos gyvenamojo namo dalies. Pripažino, kad tai yra visiškai įmanoma. Teigė, kad remiantis atsakovės atidalijimo planu ieškovė negalės netrukdomai naudotis priskirta žemės sklypo dalimi, ūkiniu pastatu, o be to ypač sumažėtų jai priklausančio nekilnojamojo daikto vertė. Ieškovė nesutiko iš esmės su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais ir mano, kad atsakovės siūlomas atidalijimo projektas išimtinai tenkina tik pastarosios interesus bei pažeidžia LR CK 1.5 įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
Atsakovė D. Š. su ieškovės patikslintu 2012-04-16 ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pareiškė byloje 2010-05-20 ir 2011-01-12 patikslintą priešieškinį su savo reikalavimais ieškovei, kuriuo prašė atidalinti gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir žemės sklypą pagal jos pateiktą atidalijimo projektą (t. 4, 84 b.l.). Atsakovė savo priešinį reikalavimą ieškovei grindė tuo, kad ieškovės pasiūlytas nekilnojamųjų daiktų padalijimo planas pažeidžia atsakovės interesus, nes nekilnojamieji daiktai vėl bus tik padalinti, kuomet būtina juos atidalinti. Teigė, kad tokiam jos pasiūlytam nekilnojamųjų daiktų atidalijimui pritaria ir projektuotojai parengę jos planą bei architektas. Be to laiko, kad turi būti išspręstas garažo ir ūkinio pastato naudojimosi klausimas, o ieškovės pateiktas planas neatitinka anksčiau jai ir broliui A. A. priklausiusių ir jų paveldėtų nekilnojamojo daikto dalių. Procesiniame dokumente atsakovė pripažino, kad bendraturčių nesutarimų priežastis yra bendrai naudojamos patalpos, todėl anot jos tikslinga nustatyti ne naudojimosi jomis tvarką, o jas atidalinti. Atsakovė pripažino, kad jos naudojama žemė sklypo dalis jau irgi yra privatizuota, todėl sutinka, jog ir šis nekilnojamasis daiktas būtų atidalintas tarp bendraturčių.
Atsakovė su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko priešieškinyje nurodytais argumentais, todėl prašė teismo patvirtinti jos pateiktą nekilnojamųjų daiktų atidalijimo bendraturčiams planą.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius informavo teismą, jog tiek dėl ieškovės patikslinto ieškinio, tiek dėl atsakovės patikslinto priešieškinio savo nuomonės neišreiškia ir šį klausimą palieka išspręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu ieškovė S. V. ir jos atstovas advokatas M. Jonaitis iš esmės palaikė patikslintame ieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes. Atskirai papildė, kad atsakovė D. Š. faktiškai neturi teisės naudotis garažu ir ūkiniu pastatu, kadangi pagal pirkimo - pardavimo sandorį juo gali naudotis tik ieškovė. Pripažino, kad bendraturčių konfliktai tęsiasi jau seniai, todėl ieškovė norėtų, jog tokie santykiai pasibaigtų, o tai įmanoma tik per jos teikiamą padalijimo projektą. Teigė, kad kiekvienai iš šalių taip būtų patogiau, tokiu atveju būtų užtikrintas geriausias naudojimasis namu ir žemės sklypu. Mano, kad aplink namų valdą esantys du keliai, leidžia įrengti du atskirus įvažiavimus į jų namų valdą. Pagal ieškovės pasiūlymą atsakovei tereikės tik retkarčiais prieiti prie namo lango, esančio iš Vytauto Didžiojo gatvės pusės, siekiant jį nuvalyti, o tai bus atsakovei leista, todėl prašė teismo tenkinti jos pateikto plano projekto variantą. Papildomai nurodė, kad teismas šią galimybe galėjo įsitikinti kuomet lankėsi šalių namo valdoje, vietos apžiūros metu. Mano, kad atsakovės planas pažeidžia ieškovės interesus, nes jis negali būti įgyvendintas atsižvelgiant į specialisto išvadą, o be to atidalijimo planas neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų.
Be to ieškovė S. V. ir jos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo reikalavimą atsakovei pagal ieškovės pasiūlytą 2012-04-16 plano projektą, tuo pačiu paliekant ieškovei vienai teisę ir toliau naudotis garažu bei ūkiniu pastatu.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Š. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su patikslintu ieškovės ieškiniu nesutinka, nes nori, kad kuo greičiau pasibaigtų bendraturčių konfliktai. Ieškovės pasiūlymas jai netinka, kadangi ji pageidauja tik daiktų atidalijimo. Tvirtino, jog tai yra jos tėvų palikimas, kuriuo ji naudojasi seniai, tačiau dabar gyvena nuolatinėje baimėje, todėl, kad sunku naudotis jai priklausančia namo dalimi dėl ieškovės ir jos pažįstamų daromų kliūčių.
Atsakovės atstovas advokatas R. Ralys atskirai nurodė, kad ieškovės paruoštas nekilnojamųjų daiktų atidalijimo planas yra be neproporcingos žalos atidalijamų daiktų paskirčiai. Reikalavimą ieškovei grindė vietos apžiūra, kuomet galima buvo įsitikinti, kad yra visos galimybės nekilnojamuosius daiktus atidalinti. Teigė, jog ieškovės pateikti argumentai nėra pakankamai išsamus ir objektyviai atspindintys padėtį. Nurodė, jog atsakovės paaiškinimais galima remtis, nes juos patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai specialistai bei architektas. Tvirtino, kad tarp šalių jau seniai vyksta konfliktai, prasidėję dar nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo momento. Teigė, kad ieškovės pateiktas planas pažeidžia atsakovės teises, nes pastaroji nori beveik vieną valdyti abiems bendraturčiams priklausančias namo dalis. Be to, šalys nuolat konfliktuoja, todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. įtvirtintais principais, būtų objektyviai teisinga, kad kiekvienas šalis turėtų atskiras nekilnojamųjų daiktų dalis.
Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Taip pat prašė teismo vadovautis teisės aktais ir patvirtinti atsakovės pateiktą nekilnojamųjų daiktų atidalijimo planą, kuriame gerai išspręstas bendraturčių daiktų atidalijimas.
Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau nurodė, kad dėl šalių reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra (CPK 247 str. 2d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės patikslintas priešieškinys atmestinas.
Kelmės raj. apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimu tarp atsakovės D. Š. ir A. A. buvo padalintas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiemo įrenginiai, statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), (T. 1, 58-60 b.l.).
Ieškovė S. V. notarinės formos pirkimo - pardavimo 2007-09-28 sutarties ir 2007-10-04 nekilnojamųjų daiktų perdavimo – priėmimo akto pagrindu, įsigijo iš A. A. jo valdomas nekilnojamųjų daiktų dalis, esančias minėtu adresu ir tapo bendraturte su atsakove D. Š.. Pagal minėtą sutartį ir perdavimo aktą, nekilnojamuosius daiktus bendraturtės valdo idealiomis dalimis, kadangi joms priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, kiemo įrenginių, statinių ir žemės sklypo nurodytu adresu, nes šie daiktai nėra atidalinti (T. 1, 61-65 b.l.). Be to minėto teismo sprendimu pagrindu ieškovei buvo perduotas naudojimuisi visas ūkinis pastatas ir garažas (T. 1, 58-60 b.l.). Ši aplinkybė teismo vertinimu turi įtakos ir bendraturčių santykiams. Tenka pažymėti, kad ieškovė įsigijusi naudojimosi teise į bendrai valdomus daiktus, neįgyja į juos nuosavybės teisės. Todėl laikytina, kad iš dalies yra pagrįsti ir atsakovės D. Š. atsikirtimai į ieškovės S. V. reikalavimus dėl tolesnio naudojimosi jai atitekusiais nekilnojamaisiais daiktais. Todėl atsakovei nesutinkant, kad ieškovė ir toliau viena naudotųsi buvusio bendraturčio jai perduotais daiktais, šis klausimas irgi išspręstinas, atsižvelgiant į abiejų šalių kaip bendraturčių interesus.
Ieškovė S. V., atsižvelgusi į specialisto A. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus bei remiantis vietos apžiūra ir jau jos pačios atliktais pertvarkymais gyvenamajame name, patikslino savo reikalavimus ir pateikė A. S. IĮ 2012-04-16 parengtą naują žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp bendraturčių planą (T. 3, 198 b.l.) Atsakovė D. Š. taip pat remiantis specialistų siūlymais patikslino priešieškinio reikalavimus ir pagal VĮ Registrų centras Šiaulių filialo darbuotojų parengus sprendinius siūlo teismui patvirtinti jos pateiktą žemės sklypo ir nekilnojamųjų daiktų atidalijimo planą (T. 4, 84 b.l.). Tiek ieškovės, tiek atsakovės parengtuose nekilnojamųjų daiktų paskirstymo planuose, skirtingais principais siekiama padalinti (atidalinti) žemės sklypą ir kitus nekilnojamuosius daiktus. Pagal ieškovės pasiūlymą siekiama žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atsižvelgiant į jau esamą šių daiktų dalių valdymą, o pagal atsakovę ir jos pateiktą planą yra siekiama minėtų daiktų atidalijimo. Taip pat pateiktuose planuose skirtingai formuojamas bendraturčių patekimas į gyvenamojo namo dalis, tai yra atsakovė nori pakeisti dabar egzistuojančią padėtį. Nors ieškovės planas savo esme labai skiriasi nuo atsakovės plano, tačiau pastarajame tik iš dalies atsispindi nekilnojamųjų daiktų atidalijimui keliami reikalavimai. Tarp šalių jau seniai vyksta principinis ginčas dėl naudojimosi valdomomis nekilnojamųjų daiktų dalimis, tai yra praktiškai nuo 2007 metų spalio mėnesio, kai atsakovė sužinojo, kad ankstesnis valdomų nekilnojamųjų daiktų bendraturtis A. A. 2007-09-28 sudarė su ieškove S. V. pirkimo - pardavimo sutartį.
Kadangi vienu aspektu šalių ginčo esmė susijusi ir su bendraturčių valdomų nekilnojamųjų daiktų atidalijimu, tai teismas pirmiausia, pasisako dėl CK 4.80 straipsnio, reguliuojančio atidalijimą iš bendro turto, aiškinimo ir taikymo.
Civilinio kodekso 4. 80 straipsnis leidžia bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui atsidalyti iš bendro turto. Pagal CK 4. 80 str. 2 dalies prasmę atidalyti iš bendro turto galima šiais būdais: 1) turtas dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai; 2) turtą natūra paskiriant bendrasavininkiui, atsidalijančiajam priteisiant piniginę kompensaciją už jo dalį bendrame turte.
Šalys pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu tapo ginčo žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų bendraturtėmis. Jos patikslintu ieškiniu ir patikslintu priešieškiniu, neginčydamos kiekvienai iš jų priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies po 1/2, skirtingai supranta nekilnojamųjų daiktų atidalijimo ir padalijimo būdus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad pagal atsakovės prašymą atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tiek teisiškai, tiek faktiškai šiandien dar yra neįmanoma, nes ir tokiu būdu šalims bus palikta bendro naudojimo patalpų dalis.
Teismas, tokiu būdu atidalydamas atsakovės bendrosios nuosavybės dalį, pažeistų CK 4. 80 straipsnio nuostatas. CK 4. 80 straipsnis leidžia bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviui atsidalyti iš bendro turto. Turtas gali būti dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Pagal šio įstatymo prasmę atidalijimas natūra iš bendro turto yra galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo pastato dalių, įrengimų ir kt., ir atsidalijęs bendrosios nuosavybės dalyvis gali laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusia žemės, pastato dalimi. Dėl to teismas, palikdamas šalims bendram naudojimuisi atskiras pastatų dalis, įrengimus ir kt., apribotų ieškovės teisę įgyvendinti savininko teises į atidalytą turtą, kas atidalijant yra negalima ir neatitinka CK 4. 80 straipsnio nuostatų.
Bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies, kurią jis gali savarankiškai valdyti ir ja disponuoti. Kai atidalijami iš bendro turto pastatai, žemės sklypai, teismui šiuo atveju nebėra reikalo nustatyti naudojimosi pastatais tvarkos, nes savininkas naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą, dėl atidalijo ar padalijimo iš bendro turto, pirmiausia turi atsižvelgti į tai, kad teisiniu požiūriu šie bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdai yra iš esmės skirtingi. Todėl atsižvelgiant į faktine situaciją konstatuotina, kad dabartinėje situacijoje atidalijimas yra neįmanomas ir tokiu atveju taikytinas padalijimas (CK 4. 75str. 1d.), nustatant naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, pastatais, garažu, įrengimais ir kiemu tvarką.
Kaip jau buvo minėta, bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4. 37 str.). Kadangi atidalijimas neįmanomas, tai atsižvelgiant į ieškovės siūlymą ir iš dalies į pačios atsakovės projektinį pasiūlymą, pagal 2012-06-18 projektinį pasiūlymą, nustatytina naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kitais statiniais bei įrenginiais tvarka, kuri taikoma tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių (CK 4. 75 str.). Naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu ir statiniais bei įrenginiais tvarkos nustatymas yra tam tikros jo dalies, paskyrimas bendrasavininkiui naudotis, paliekant patį pastatą, statinį, priklausomą visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams (CK 4. 72 str., 4. 73 str.).
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai supranta CK 4. 80 straipsnio nuostatas dėl atidalijimo iš bendro turto natūra, neatsižvelgė ne tik į įstatymo nuostatas, bet ir į kitų teisės aktų ( Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybos įstatymo ir kt.), keliamus reikalavimus, kurie suteikia bendraturčiams teisę jų bendrai su kitais savininkais valdomą žemę, pastatus ir statinius formuoti į atskirus kadastro objektus. Tokia teismo išvada yra paremta ir bylos nagrinėjimo metu iš specialisto gauta išvada (T.3, 153-155 b.l.). Teismui nėra pagrindo remtis kitų byloje dalyvavusių specialistų nuomonę, kadangi ji nėra faktine ir teisine prasme pagrįsta atitinkamomis institucijų išvadomis ar atitinkamais projektais (T.4, 95-96, 127, 174-175 b.l.). Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybes, kurios yra būtinos nagrinėjant atsakovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendro turto, nesudaro teismui pagrindo jį tenkinti, kaip ir nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio visą apimtimi dėl daiktų tarp bendraturčių padalijimo ir naudojimosi jais tvarkos nustatymo. Pirmiausia, teismas remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, dėl kurių netaikomas atidalijimas, taip pat pripažįsta, jog ir ieškovės pateiktas nekilnojamųjų daiktų 2012-04-16 padalijimo planas irgi negali būti tenkinamas visiškai (T.4, 168 b.l.). Antra, ieškovės pasiūlytas žemės sklypo padalijimo planas apsunkina atsakovės naudojimąsi bendrąją daline nuosavybe, kas teisiškai yra nepagrįsta, kadangi kaip jau yra nurodyta tarp bendraturčių ji išlieka. Trečia, atsakovei nesutinkant su ieškovės teise tai jai vienai toliau naudotis ūkiniu pastatu ir garažu, ši jos teisė iš dalies apribotina atsižvelgiant į atsakovei priklausančią šių daiktų dalį.
Kaip jau minėta atidalijimas natūra pagal CK 4. 80 str. 2 dalį yra galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo žemės sklypo, pastatų, statinių, įrengimų ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4. 80 straipsnio 2 dalį nustato, jog kompensaciją pinigais gali gauti atsidalijantis bendrasavininkis, kuris pats tokiu būdu sutinka nutraukti bendrąją nuosavybę. Pagal CK 4. 37 straipsnį savininkui priklauso teisė turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti, ir ši teisė gali pasibaigti jo paties noru.
Be to teismas vertindamas šalių pateiktus – atidalijimo ir padalinimo planus, vertina eilę aplinkybių – pirma, kokia yra dabar nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, ar planuose atspindi kiekvieno bendraturčio priėjimas prie jam tenkančios ne tik gyvenamojo namo, bet ir ūkinio pastato dalies bei kiemo statinių, ar išlaikytos išorinės sklypo ribos, į šalių tarpusavio santykius ir pan.
Atskirai pažymėtina, kad norint įgyvendinti atsakovės siūlomą nekilnojamųjų daiktų atidalijimo planą, pirmiausia, turi būti parengtas detalusis planas, o jo tokio kol kas nėra, nes atsakovė teismui jo nepateikė. Nors pagal ieškovės pateiktą projektą ne tik išlieka dar daug šalių bendrai valdomų nekilnojamųjų daiktų dalių, tačiau tai kol kas geresnis jų padalijimo variantas, siekiant sumažinti iki minimumo sąlygas konfliktams tarp bendraturčių kilti. Be to šis projektinis pasiūlymas reikalauja tik minimalių papildomų investicijų dėl bendrai valdomų daiktų pertvarkymo, o pagal atsakovės siūlymą šios išlaidos gali tapti abejoms šalims nepakeliama našta. Remiantis ieškovės pateiktu projektu atsakovei tenka savarankiškas įėjimas į jos namo dalį, jai priskirtą palėpės dalį ir rūsį, kas tuo pačiu šalina ir galimo bendraturčių konflikto galimybę bei užtikriną teisę naudotis atskirai joms tenkančiomis dalimis. O pavyzdžiui, tenkinant atsakovės planą ieškovei tektų vėl atlikti papildomus pertvarkymus jai priskirtoje namo dalyje kas būtų pripažintina, jos kaip bendraturtės teisės pažeidimu. Teismui nėra teisinio pagrindo padalijant tarp bendraturčių nekilnojamuosius daiktus atsižvelgti ir į atsakovės motyvą, kad gyvenamojo namo atidalijimas galimas remiantis jo kapitalinėmis sienomis, kadangi toks atskirų daiktų formavimas, kurį siūlo atsakovė, prieštarauja nustatytoms ir aukščiau jau paminėtoms teisės normoms.
Teismas sutinka su ieškovės atstovo advokato motyvu, kad ginčo atveju nekilnojamieji daiktai turi būti formuojami kuo praktiškiau, todėl palyginus abiejų šalių pateiktus projektinius planus matyti, kad juose protingiau, teisingiau ir sąžiningiau savo valią išreiškė ieškovė. Be to atsižvelgiant į nesibaigiantį šalių ginčą teismo iniciatyva, esant ieškovės sutikimui ir buvo 2012-06-18 parengtas analogiškas jos pateiktam planui, tai yra kitas to paties specialisto, kuris dalyvavo vietos apžiūroje ir pateikė išvadą dėl šalių projektinių pasiūlymų padalijimo planas (T.3, 198 b. l.). Tokia situacija yra paremta teisės principais ir patvirtina, kad nustatant naudojimosi ginčo nekilnojamaisiais daiktais tarp bendraturčių tvarką yra labai svarbu ne tik remtis žemės valdos dydžiu, kitų nekilnojamųjų daiktų paskirtimi, bet ir atsižvelgti į nusistovėjusią tvarką, įvertinant, ar nebus pažeisti visų bendraturčių interesai. Išklausius šalių paaiškinimų, specialisto išvadų ir liudytojų parodymų bei ištyrus rašytinę bylos medžiagą, teismas remiasi tuo, kad šiuo metu geriausiai tokią naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais nekilnojamaisiais daiktais tvarka užtikrins trečiasis projektinis siūlymas, kartu su ieškovės pateiktu gyvenamojo namo padalijimo tvarkos projektu, kuris leis bent minimaliai sumažinti tarp šalių kylančius konfliktus dėl tolimesnio naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos (T.3, 198 b.l., T.4. 169 b.l.). Tokią išvadą teismas grindžia ir 2011-11-25 vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, kada buvo nustatyta, jog geriausia taip padalinti nekilnojamuosius daiktus tarp bendraturčių, kad kiekvienas iš jų patirtų kuo mažesnes išlaidas ir nepatogumus jais naudodamasis. Bendraturčių žemės sklypo valdoje esantis ūkinis pastatas ir garažas Nekilnojamojo turto registro įmonėje įregistruotas kaip atskiri objektai (T.1, 69-73 b.l.). Nors pagal ankstesnį Kelmės raj. apylinkės teismo sprendimą jie naudojimuisi buvo perduoti ieškovei, tačiau atsakovei dėl to reiškiant nesutikimą, keistina ir ankstesnė naudojimosi jais tvarka. Iš ieškovės pateikto žemės valdos padalijimo projekto galima daryti išvadą, kad nors šie daiktai lygiomis dalimis priklauso abiems bendraturčiams, tačiau pagal ieškovės pateiktą 2012-04-16 žemės sklypo padalijimo planą, ji norėtų, kad jie naudojimuisi jai būtų priskirtini vienai. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, atsakovei reiškiant pageidavimą irgi naudotis šiais nekilnojamaisiais daiktais, keistina dabar esanti naudojimosi jais tvarka, atsižvelgiant į trečiąjį projekto variantą, kuris parengtas 2012-06-18. Į bendraturčių valdą yra įrengtas vienas įvažiavimas į kiemą iš Dvaro gatvės pusės, o kitas iš ieškovei priskirtinos žemės sklypo valdomos dalies. Todėl siekiant užtikrinti abiejų bendraturčių lygias teises, atsižvelgiant į jiems tenkančias šių nekilnojamųjų daiktų dalis, pripažintina, kad jie jomis turi teise naudotis vienodai. Todėl teismo nuomone būtina remtis 2012-06-18 žemės sklypo projektu, kadangi šis projektinis siūlymas geriau atitinka abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Pastaroji tvarka užtikrina geresnę situaciją bendraturčiams naudojantis žemės sklypu, ūkiniu pastatu ir garažu bei kiemo statiniais ar įrenginiais pagal 2012-06-18 projektą (T. 3, 198 b. l.). Vertinant šalių rašytinius įrodymus lygiagrečiai su ginčo šalių paaiškinimais, teismas pripažįsta, jog iš dalies konkretesni ir patikimesni naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais pasiūlymai yra nurodyti ieškovės S. V. plane, kuris parengtas VĮ Registrų centras Šiaulių filiale 2011-02-23 (T.4, 169 b.l.). Teismo nuomone, ieškovės atstovo advokato argumentas, jog teismas privalo remtis iš dalies ieškovės plane ir Kelmės raj. apylinkės teismo sprendime užfiksuota situacija, o ne trečiuoju variantu, yra nepagrįstas, kadangi situacija tarp bendraturčių pagal pastarąjį variantą objektyviai yra labiau atitinkanti kiekvieno iš jų interesus. Be to teisinė ir faktinė šalių kaip bendraturčių padėtis objektyviai sąlygoja, kodėl negali būti taikoma ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka, nes ji nepašalintų tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių. Pažymėtina, kad atsakovė niekada nebuvo pradusi teisės naudotis garažu (ūkiniu pastatu), todėl suteikti šią teisę vien ieškovei būtų teisiškai nepagrįsta. Ieškovės argumentai, jog ji naudojimosi teisę šiais nekilnojamaisiais daiktais yra įgijusi nuolat pagal Kelmės raj. apylinkės teismo sprendimą teisiškai tėra pagrįsta tik iš dalies. Todėl vienai iš bendraturčių nesutinkant su tokia naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, pripažintina, kad kita bendraturtė turi tiek pat teisių į šiuos daiktus kaip ir ieškovė.
Vertinant šalių pateiktus gyvenamojo namo dalių paskirstymo planus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal ieškovės planą atsakovės teisės būtų mažiau pažeistos, nei pagal pastarosios planą kuomet yra labiau pažeidžiamos ieškovės teisės. Be to, svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad atsakovės parengtas planas išimtinai minimaliai galėtų tenkinti tik jos pačios interesus, nes sugretinus jos pateiktą planą su trečiuoju variantu ir atlikus aritmetinius apskaičiavimus matyti, kad tokiu atveju tiek atsakovės, tiek ieškovės atskirai interesus labiau užtikrina pastarasis. Tik tokia situacija gali būti pripažinta objektyviai teisinga ir sąžininga, todėl ištirtų įrodymų bei išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, teismas pripažįsta, kad trečiojo projekto plano 2012-06-18 variantas labiau ir objektyviau teisingai atspindi visų bendraturčių interesus, ką beje patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų padalijimo bei naudojimosi šiais daiktais tvarkos nustatymo (LR CPK 178 str., CK 1.5 str. 4 d.) (LAT teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga. Teismų praktika Nr. 32, 323 psl. ).
Pasisakant dėl atsakovės argumento dėl nekilnojamųjų daiktų atidalinimo, pažymėtina, jog atskira namų valda yra formuojama detaliuoju planu, o kaip teismas jau yra konstatavęs, kad nė viena iš šalių nuo ginčo pradžios nėra paruošusi ir pateikusi atskiro nekilnojamųjų daiktų atidalijimo detaliojo plano. Taip pat teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad tokiu atveju ateityje rengiant minėtą planą bus būtina vadovautis LR Žemės įstatymo 2 str. 19 dalimi, apibrėžiančia, kad žemės sklypų atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus ir dėl to turi būti rengiami detalieji planai (LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 5 p.).
Išdėstytų aplinkybių bei motyvų pagrindu, vadovaujantis LR CK 4.75 str. 1 dalimi, numatančia, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai pripažintini tik iš dalies pagrįstais, teisėtais ir įrodytais, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai visiškai atmestini (LR CPK 178 str.).
Teismui yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atmetant jos prašymą palikti jai naudojimosi teise garažu, ūkiniu pastatu, o taip pat atmestini visiškai atsakovės reikalavimai dėl jos pasiūlyto nekilnojamųjų daiktų atidalijimo projekto aukščiau nurodytų argumentų bei motyvų pagrindu.
Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos ieškovės ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (T. 1, 1,3 b.l., T.2, 6 b.l., T.4, 85- 86 b.l.). Taip pat iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos A. S. IĮ, susijusios su teismo iniciatyva parengtu žemės valdos paskirstymo planu (T. 4, b. l. 89) (LR CPK 88 str. 1d. 1,8 p., 93str.).
Iš ieškovės ir atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo (pašto) išlaidos, susijusios su teismo šaukimų, pranešimų, procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.). Teismo posėdžio metu išaiškėjo, kad atsakovė turi nedideles pajamas, todėl teismas atsižvelgdamas į vienos iš šalių turtinę padėtį, daliai iš atsakovės priteistų sumų išieškojimui taiko jų mokėjimo išdėstymą.
Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad atsakovė turi sumokėti gana didelę pinigų sumą tiek ieškovei, tiek ir valstybei už suteiktas teisines paslaugas. Tuo pačiu paminėtina, kad negali būti pažeistas ir šalių lygiateisiškumo principas, nes turi būti ginama ir ieškovės teisė susigrąžinti patirtas išlaidas iš atsakovės, dėl ko pastaroji privalo gerbti ieškovės teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę.
Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovei keturias įmautes su jos dokumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93, 96, 177-197, 259, 265 str.,
nusprendŽIA:
1. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti.
2. Nustatyti ieškovei S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės (į/k 145641937) 2012-06-18 parengtą žemės sklypo paskirstymo projektinį planą, priskiriant ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri šiame plane pažymėtą raudona spalva, o atsakovei D. Š. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri šiame plane pažymėtą žalia spalva ir pagal šį planą, priskiriant ieškovei S. V. ir atsakovei D. Š. lygiomis dalimis bendrai naudotis ūkiniu pastatu (pažymėjimas plane 2I1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) ir garažu (pažymėjimas plane 3G1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis), bei paliekant bendram naudojimui kitus kiemo statinius ir įrenginius.
3. Nustatyti ieškovei S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centras Šiaulių filialo (į/k 144126368) 2011-02-23 parengtą Nekilnojamojo turto objekto padalijimo tvarkos projektą, priskiriant ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu dalimi, šiame plane pažymėta žalia spalva, o atsakovei D. Š. priskiriant asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu, šiame plane pažymėta raudona spalva.
4. A. S. individualios įmonės (į/k 145641937, buv. Pagėgių g. 7, Šiauliai) 2012-06-18 parengtas žemės sklypo paskirstymo projektinis planas ir VĮ Registrų centras Šiaulių filialo (į/k 144126368) 2011-02-23 parengtas Nekilnojamojo turto objekto padalijimo tvarkos projektas, skirtas bendraturtėms S. V. ir D. Š. ((duomenys neskelbtini)) yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis.
5. Priteisti A. S. individualiai įmonei (į/k 145641937, buv. Pagėgių g. 7, Šiauliuose) iš ieškovės S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 272,25 Lt (du šimtus septyniasdešimt du litus 25 ct) už žemės valdos paskirstymo plano paruošimą.
6. Priteisti iš atsakovės D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 132, 00 Lt žyminio mokesčio ir 1 500,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas, iš viso: 1 632,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt du litus). Iš atsakovės D. Š. priteistos 1 632,00 Lt sumos sumokėjimą ieškovei S. V. išdėstyti per 6 mėnesius, įpareigojant atsakovę sumokėti kiekvieną mėnesį po 272,00 Lt po sprendimo įsiteisėjimo.
7. Priteisti iš atsakovės D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 75,80 Lt (septyniasdešimt penkis litus 80 ct) teismo (pašto) išlaidų.
8. Priteisti iš ieškovės S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 54,80 Lt (penkiasdešimt keturis litus 80 ct) teismo (pašto) išlaidų.
9. Priteisti iš atsakovės D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 1 102,90 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą du litus 90 ct) už valstybės patirtas išlaidas už atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės D. Š. priteistos 1 102,90 Lt sumos sumokėjimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių tarnybai išdėstyti per 5 mėnesius, įpareigojant atsakovę D. Š. mokėti kiekvieną mėnesį po 220,58 Lt pradedant mokėti nuo 2013-10-19.
10. Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.