- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2KT-10/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00952-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. Š.
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ir pareiškėjos D. Š. prašymu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. V. kreipėsi su ieškiniu į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Savo pareiškime nurodė, kad su atsakove D. Š. nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, todėl mano, kad ginčą ir nesutarimus turi išspręsti teismas.
Atsakovė D. Š. yra pateikusi šioje byloje priešieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su ieškiniu. Byla pradėta nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme 2010-08-09, atidėjus bylos nagrinėjimą, kitas posėdis vyko 2010-09-23, kuriame iš esmės buvo ištirti dauguma bylos įrodymų. Vėliau, teismui atidėjus bylos nagrinėjimą – 2010-09-29 ieškovė S. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo savo reikalavimus patikslino. Atsakovė 2010-10-19 pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą, o 2010-10-25 pareiškimu teismui pareiškė nušalinimą visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams, motyvuodama, kad nepasitiki Kelmės rajono apylinkės teismu, nes anot pareiškėjos, „byla vedama tendencingai, šališkai“, kiti to paties teismo teisėjai įvairiais aspektais yra nagrinėję bylas, kurios dalyviu buvo pareiškėja. Visi teisėjai, anot pareiškėjos, jos bylas nagrinėjo tendencingai. Todėl pareiškėjai susiformavo nusistatymas prieš šio teismo teisėjus, jais nebegali pasitikėti, taigi reiškia jiems nušalinimą.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi išsprendęs klausimą dėl pareiškėjos pareikšto nušalinimo Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams ir pareiškėjos prašymo netenkinęs, sprendė, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją proceso šalies su bylą nagrinėjančiu teismu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Kelmės rajono apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas spekuliacijas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Kelmės rajono apylinkės teismo nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui. Byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui siekiant, kad byla būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo žinion byla priimta 2010-11-22 nutartimi ir paskirta teismo posėdin. 2011-04-12 teismo posėdžio metu atsakovė D. Š. pareiškė nušalinimą visam Šiaulių miesto apylinkės teismui (visiems teisėjams). Savo motyvus raštu įteikė 2011-04-14. Pareiškėja nurodė, kad ji nepasitiki Šiaulių miesto apylinkės teismu, nes, anot pareiškėjos, „byla vedama tendencingai, šališkai“, teisėja klauso ieškovės advokato, o jos pateiktų dokumentų visai netiria, neišklauso jos ir jos advokato nuomonės, atsisako atlikti būtinus procesinius veiksmus, leidžia meluoti liudytojams. Visos šios jos nurodytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, rodo teismo šališkumą, todėl prašo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Šiaulių apygardos teismą.
Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.
Apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams ar teismui) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Ir nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.
Išimtinais atvejais, esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti.
Šiaulių apygardos teisme Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, su pareiškėjos prašymu gauta 2011-04-15. Pareiškimo turinys byloja, kad nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams (in corpore).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, todėl būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001-02-12 nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu dar kartą primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Šiame kontekste primintina, kad teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis).
Nagrinėjant šios bylos faktus, aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjos pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, jog pareiškėja nušalinimą Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir Kelmės rajono apylinkės teismui. Stebima tendencija, kuri leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėja gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl pareiškėjai primintina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, yra nepriklausomas, ir turi diskrecijos teisę pasirinkti bylos nagrinėjimo taktiką ir strategiją, kaip ir kokiais aspektais bei apimtimi tirti įrodymus, vadovaujantis civilinio proceso įstatymu. Visais atvejais teismas privalo procesinius sprendimus priimti savarankiškai, taigi pareiškėjos argumentai nėra pagrindas teisėjams (teisėjui) nusišalinti arba juos nušalinti, arba a priori (lot. iš anksto) laikyti tokius argumentus pagrįstais, pakankamais ir pareiškimą dėl nušalinimo šiuo pagrindu tenkinti.
Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais prašymas nušalinti Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjus netenkinamas
Sprendžiant šio konkretaus nušalinimo pagrįstumą, analizuojant jo teisinius argumentus, pažymėtina, kad pareiškėja apskritai nenurodė jokių įstatyme numatytų motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą. Atsakovė savo argumentais reikšdama nepasitikėjimą teismu, iš esmės pateikė tik savo subjektyvų matymą ir manymą, kurį suformavo išankstinis nepasitikėjimas teismu – šį kartą Šiaulių miesto apylinkės teismu. Primintina, kad tokį nepasitikėjimą pareiškėja reiškia ne pirmą kartą ir ne tik šiuo teismu, todėl formuojasi pagrįsta abejonė ar pareiškėja savo pareiškimais nepiktnaudžiauja procesu, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti motyvai yra iš esmės procesinio pobūdžio klausimai, kurie turi būti sprendžiami bylą nagrinėjančio teismo. Todėl iš jų spręsti ir daryti prielaidą, kad teisėja (teisėjai) nagrinėdami bylą gali būti neobjektyvūs vien dėl pareiškėjos nurodytų motyvų, būtų neobjektyvu ir neteisinga. Toks išankstinis nusistatymas, nepasitikėjimas – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės viršenybės principui. Teisėjas klauso tik įstatymo. Tai Konstitucinė nuostata.
Todėl remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmetamas. Kartu pareiškėja įspėtina dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir jai primintina, kad už tokius veiksmus gali būti taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti atsakovės D. Š. nušalinimo pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams (teismui) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinę bylą grąžinti Šiaulių miesto apylinkės teismui.