Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Byla Nr. 2KT-26/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-10/2011Nutartis · 2011-04-19Šiaulių apygardos teismas
  2. 2KT-26/2012Nutartis · 2012-07-04Šiaulių apygardos teismas
  3. 2KT-26/2012Nutartis · 2012-08-14Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-18Šiaulių apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-10-23Šiaulių apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2013-11-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2KT-26/2012
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00952-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-26/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00952-2009-7Procesinio sprendimo kategorijos 98.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Šiaulių miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-386-772/2012 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ir pareiškėjos (atsakovės) D. Š. prašymu nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos aplinkybės

Šalies argumentai

Ieškovė S. V. ieškinio pareiškimu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Savo pareiškime nurodė, kad su atsakove D. Š. nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, todėl mano, kad ginčą ir nesutarimus turi išspręsti teismas.

Atsakovė D. Š. yra pateikusi šioje byloje priešieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su ieškiniu. Byla pradėta nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme 2010-08-09, atidėjus bylos nagrinėjimą, kitas posėdis vyko 2010-09-23, kuriame iš esmės buvo ištirti dauguma bylos įrodymų. Vėliau, teismui atidėjus bylos nagrinėjimą – 2010-09-29 ieškovė S. V. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo savo reikalavimus patikslino. Atsakovė D. Š. 2010-10-19 pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą, o 2010-10-25 pareiškimu pareiškė nušalinimą visiems Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams, motyvuodama, kad nepasitiki Kelmės rajono apylinkės teismu, nes anot pareiškėjos, „byla teisėjos vedama tendencingai, šališkai“, o kiti to paties teismo teisėjai įvairiais aspektais yra nagrinėję bylas, kurios dalyviu buvo pareiškėja. Visi teisėjai, anot pareiškėjos, jos bylas nagrinėjo tendencingai. Todėl pareiškėjai susiformavo nusiteikimas prieš šio teismo teisėjus, jais nebegali pasitikėti, nes mano, kad byla bus išnagrinėta tendencingai, taigi reiškia jiems nušalinimą.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi išsprendęs klausimą dėl pareiškėjos pareikšto nušalinimo Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjams, pareiškėjos prašymo netenkino, tačiau sprendė, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją proceso šalies su bylą nagrinėjančiu teismu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, jog bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Kelmės rajono apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas abejones dėl Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų, susijusių su pareiškėja ir siekiant didinti pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, sprendė, kad yra pagrindas, nenušalinant Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjų nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Tuo pagrindu byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui siekiant, kad ji būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai, taip pat atsižvelgiant į šiame teisme dirbančių teisėjų didesnį skaičių (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.)

Šiaulių miesto apylinkės teismo žinion byla priimta 2010-11-22 nutartimi ir paskirta į nagrinėti teismo posėdyje. 2011-04-12 teismo posėdžio metu atsakovė D. Š. pareiškė nušalinimą visam Šiaulių miesto apylinkės teismui (visiems teisėjams). Savo motyvus raštu įteikė 2011-04-14. Pareiškėja nurodė, kad ji nepasitiki Šiaulių miesto apylinkės teismu, nes, anot pareiškėjos, „byla vedama tendencingai, šališkai“, teisėja klauso ieškovės advokato, o jos pateiktų dokumentų visai netiria, neišklauso jos ir jos advokato nuomonės, atsisako atlikti būtinus procesinius veiksmus, leidžia meluoti liudytojams. Visos šios jos nurodytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, rodo teismo šališkumą, todėl prašo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Šiaulių apygardos teismą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjos prašymo nušalinti, nurodė, kad pareiškėja nenurodė įstatyme numatytų motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą. Nutartyje taip pat teigiama, kad atsakovė savo argumentais reikšdama nepasitikėjimą teismu, iš esmės pateikė tik savo subjektyvų matymą ir manymą, kurį suformavo iš esmės niekuo nepagrįstas nepasitikėjimas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjais, kurie net nenagrinėja šios bylos. Kartu pareiškėjai buvo priminta, kad tokį nepasitikėjimą pareiškėja reiškia ne pirmą kartą ir ne tik šiuo teismu, todėl formuojasi pagrįsta abejonė kad pareiškėja reiškiamais nušalinimo pareiškimais piktnaudžiauja procesu, siekdama kitokių nei reikalauja proceso normos tikslų, t. y. vilkinti bylos nagrinėjimą. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti motyvai yra iš esmės procesinio pobūdžio klausimai, kurie turi būti sprendžiami bylą nagrinėjančio teismo ir negali būti pagrindu teisėjui (teisėjams) nušalinti. Jiems patikrinti nustatyta kitokia – instancinė tvarka, t. y. dėl jų galima paduoti skundą, kuris atskirais, įstatyme nustatytais atvejais, nagrinėjamas apeliacine tvarka, arba gali būti įrašomas į apeliacinį skundą dėl galutinio teismo sprendimo. Taip pat nutartyje nurodoma, kad toks išankstinis nusistatymas prieš visus to teismo, kuris nagrinėja bylą teisėjus, nepasitikėjimas jais – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės viršenybės principui. Pareiškėjai buvo priminta, kad pagal Konstituciją, teisėjas klauso tik įstatymo, todėl negali būti niekieno įtakojamas, taip pat ir procese dalyvaujančių asmenų priešiškumo ar nepagrįstų skundų teikimo. Minėtoje nutartyje pareiškėja buvo įspėta dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir jai priminta, kad už tokius veiksmus gali būti taikomos sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje.

Pareiškėja D. Š. Šiaulių m. apylinkės teismo pirmininkei 2012 m. birželio 29 d. pateikė prašymą, kurio rezoliucinėje dalyje vėl reiškia nušalinimą visiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams (teismui). Pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu perduotas spręsti Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teisme gautas 2012 m. liepos 2 dieną.

Šalies argumentai

Pareiškėja, reikšdama nušalinimą teismui nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 163 straipsnio reikalavimus dėl privalomo bylos sustabdymo, todėl ji negali teismu pasitikėti. Kartu teigia, kad teismas pažeidė ir kitus CPK ir BK straipsnius, o teismo pirmininkė nereagavo į šiuos pažeidimus, nors bylą nagrinėję ir nagrinėjantys teisėjai šioje byloje visiškai nesilaikė ir netaikė įstatymų, vadinasi yra ypatingai šališki. Kartu pareiškėja nurodo kitus teismo atliktus procesinius veiksmus nagrinėjant civilinę bylą, kurie susiję su įrodymais, jų ištyrimu ir vertinimu, bei įvardija visą eilę Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių, reguliuojančių Žmogaus ir Valstybės teisinius santykius, bei Konvencijos atitinkamus straipsnius, nurodydama, kad teismas nesilaikė ir jų. Teigia, kad procesas vyksta pažeidžiant Teismų įstatymo 34 straipsnį ir CPK 72 straipsnio reikalavimus, tačiau neįvardija ir nenurodo, kokie teismo veiksmai yra tendencingi ir šališki ir kuo pasireiškė jos pareiškime nurodytų teisės normų pažeidimai.

Teisiniai nušalinimo klausimo sprendimo aspektai.

Pareiškėjai primenama, kad apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas gali būti reiškiamas tik individualiai konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, nurodant konkrečias aplinkybes ar faktus, rodančius teisėjo šališkumą. Ir nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis ar piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, siekiant bylos vilkinimo.

Išimtinais atvejais, esant absoliutiems nusišalinimo (nušalinimo) pagrindams ir kitais konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 68 str. 4 d.). Tačiau visais atvejais pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, privalo gerbti įstatymą, protingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, draudžia įstatymas (CPK 68 straipsnio 5 d.).

Grįžtant prie pareiškimo turinio ir nagrinėjamos bylos, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teisme Šiaulių miesto apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. 2-386-772/2012 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, su pareiškėjos prašymu gauta 2012-07-02. Pareiškimo turinys byloja, kad nušalinimas reiškiamas visiems šio teismo teisėjams (teismui in corpore), dėl bylą nagrinėjančių teisėjų atliekamų procesinių veiksmų tiriant įrodymus teismo procese ir prašymų sprendimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, todėl būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001-02-12 nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu dar kartą primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ja piktnaudžiaujantis asmuo gali būti baudžiamas piniginėmis baudomis. Šiame kontekste dar kartą primintina, kad teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis).

Nagrinėjant šios bylos faktus, aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjos pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, jog pareiškėja nušalinimą Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškė iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir anksčiau - Kelmės rajono apylinkės teismui ir Šiaulių miesto apylinkės teismui, dėl kurių pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Todėl pareiškėjai primintina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, yra nepriklausomas, ir turi diskrecijos teisę pasirinkti bylos nagrinėjimo taktiką ir strategiją, kaip ir kokiais aspektais bei apimtimi tirti įrodymus, vadovaujantis civilinio proceso įstatymu. Bylos sustabdymas pareiškėjos pareiškime nurodytais pagrindais yra teismo teisė, bet ne pareiga. Visais atvejais teismas privalo procesinius sprendimus priimti savarankiškai, taigi pareiškėjos argumentai nėra pagrindas teisėjams (teisėjui) nusišalinti arba juos nušalinti, arba a priori (lot. iš anksto) laikyti tokius argumentus pagrįstais, pakankamais nušalinti šiuo pagrindu bylą nagrinėjantį teisėją ar juo labiau visus šio teismo teisėjus.

Minėta, kad bylos medžiaga ir atsakovės pareiškimo turinys leidžia daryti išvadą, kad nušalinimai teisėjui (teismui) reiškiami dėl teisėjo procesinės veiklos nagrinėjant bylą. Šie pareiškėjos argumentai jau buvo svarstyti ir atmesti Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi. Vertinant pareiškėjos pareiškimo turinį konstatuotina, kad jokių naujų esminių argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir juo labiau dėl viso teismo teisėjų šališkumo, pareiškėja nepateikė. O ta aplinkybė, kad pareiškėja, kaip nurodoma jos pareiškime, nepasitiki, nenurodant jokių argumentų visu Šiaulių miesto apylinkės teismu, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė D. Š. piktnaudžiauja procesu (procesine nušalinimo teise), pateikdama nepagrįstus nušalinimo pareiškimus visomis priemonėmis siekdama daryti poveikį bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visam teismui. Kadangi pareiškėja nepagrindė savo nušalinimo pareiškimo, jis netenkinamas.

Kartu, atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškimo turinį ir akivaizdų pareiškėjos piktnaudžiavimą nušalinimo teise, bei atsakovė daromą nepateisinamą poveikį bylą nagrinėjančiam teisėju ir teismui, siekiant sau palankaus proceso, pareiškėjai D. Š. skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad CPK 64, 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra, todėl jis atmestinas. Pareiškėjai už piktnaudžiavimą nušalinimo procesine teise skirtina 1000 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, 95 straipsnio 2 d. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti atsakovės D. Š. pareiškimo, kuriuo reiškiamas nušalinimas teisėjui Jonui Stubriui ir visam Šiaulių miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-386-772/2012, pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo.

Atsakovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti 1000 litų baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo procesine teise.

Išaiškinti D. Š., kad ji per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius