Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Ginto Badikonio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintas Badikonis ir išieškotoja UAB „Conlex“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo papildymo ir naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo.

13. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

14. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 8 d. užregistruoti antstolio Ginto Badikonio paaiškinimai, kuriuose, nepaisant jų pavadinimo (atskirojo skundo paaiškinimai / papildymas), tik pateikiama informacija apie Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2S-1867-275/2019 ir joje priimtą procesinį sprendimą, tačiau nekeičiamas nei atskirojo skundo dalykas, nei pagrindas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, jog naujai antstolio pateikti įrodymai nagrinėjamu atveju buvo gauti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinimui, teismas sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl įrodymus priima ir vertina kartu su kitais įrodymais (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolio patvarkymas vykdymo procese mirusią skolininkę pakeisti jos įpėdine Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai, skolininkui mirus, jo turtą paveldi valstybė.

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

18. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Ginto Badikonio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0040/07/03309 ir Nr. 0040/08/03827 dėl išieškojimo iš skolininkės A. S. išieškotojai UAB „Conlex“, perėmusiai reikalavimus iš išieškotojos UAB „Vilniaus energija“, pagal 2006 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9259-171/2006 dėl 9535,78 Lt skolos už šilumos energiją nuo 2000-08-01 iki 2006-04-30, 644,39 Lt delspinigių ir 805,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ir pagal 2008 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11675-235/2008 dėl 3391,82 Lt skolos už šildymą, karštą vandenį, 185,43 Lt delspinigių, 107 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 200 Lt už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą, 313,50 Lt išlaidų už dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827 esančio Testamentų registro išrašo matyti, jog palikėjos A. S. turtą 2019 m. gegužės 29 d. priėmė Lietuvos Respublika.

21. Antstolis 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo: Nr. 0040/08/03827 vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827; Nr. 0040/07/03309/JJ5 vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309, kuriais pradinę skolininkę (mirusią) A. S. pakeitė jos turtinių teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

22. Pareiškėja VĮ Turto bankas, pateikdama skundą dėl nurodytų antstolio patvarkymų pakeisti skolininkę, įrodinėjo, jog nebuvo įvykdyta CK 5.63 straipsnio 1 dalies sąlyga, taip pat, kad nebuvo išviešinta informacija apie antstolio Ginto Badikonio vykdomus iš skolininkės A. S. išieškojimus kreditorės UAB „Conlex“ (buvusi kreditorė UAB „Vilniaus energija“) naudai.

23. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje.

24. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog skolininkės turto areštas atliktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, taip pat, kad antstolis neįrodė, jog duomenys apie kreditoriaus reikalavimus skolininkei buvo prieinami valstybei Antstolių informacinėje sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenis, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

27. Taigi tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą.

28. Skunde dėl antstolio veiksmų VĮ Turto bankas įrodinėjo, jog skolininkės turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309 išviešintas tik 2017 m. spalio 10 d., tai yra ženkliai praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą. Nurodė, jog antstolis 2004 m. kovo 10 d. areštavo skolininkės turtą vadovaudamasis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomaisiais raštais; praėjus 9 metams po skolininkės mirties įregistruotas turto arešto patikslinimas, nurodant, kad areštas taikomas ir vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827, kurioje vykdomojo dokumento išdavimo data 2008 m. lapkričio 4 d., todėl, antstoliui areštavus skolininkės turtą 2004 m. kovo 10 d., areštas negalėjo būti išviešintas ir vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827, o turto arešto akto pakeitimas atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą.

29. Iš byloje esančio Turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog Turto arešto aktu, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti kreditorės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus, skolininkės turtui taikytas areštas (turto arešto pagrindas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomieji raštai, turto arešto akto įregistravimo data ir laikas 2004-03-10 15:49 val.), turto arešto pakeitimas įregistruotas 2018-03-22, nurodant vykdomųjų bylų numerius; Turto arešto aktu, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti kreditorės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus, skolininkės turtui taikytas areštas (turto arešto pagrindas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9259-171/2006, turto arešto akto įregistravimo data ir laikas 2006-07-04 11:59 val.). 2017-10-10 antstolis Gintas Badikonis įregistravo turto arešto aktą, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto pagrindas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9259-171/2006), nurodant vykdomosios bylos numerį.

30. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog areštai skolininkės turtui Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti dar iki skolininkės mirties, tai yra 2004-03-10 (šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėja) ir 2006-07-14, tik turto areštų pakeitimai (nurodant vykdomųjų bylų numerius) įregistruoti praėjus ilgesniam laiko tarpui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien tik formalių nuorodų nepadarymas į vykdomąsias bylas nagrinėjamu atveju neturėtų būti traktuojamas kaip priežastis, jog informacija apie viso UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo apimtį nebuvo tinkamai išviešinta Turto arešto aktų registre.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, plėtodamas teismų praktiką dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, kai mirusiojo asmens turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, sprendė, jog išieškotojo reikalavimų dydį atitinkančio skolininko turto arešto pritaikymas, nors ir nenurodant kitų turto arešto akto duomenų (asmens, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditoriaus), turto arešto pagrindo), ir šio turto arešto akto išviešinimas dar iki skolininko mirties CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas tinkamu mirusio skolininko kreditoriaus reikalavimų pareiškimu jo turtą paveldėjimo teise perėmusiai valstybei.

32. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0040/08/03827 duomenų matyti, jog po skolininkės mirties, praėjus daugiau nei trims mėnesiams, antstolis 2013 m. spalio 1 d. raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją dėl skolininkės mirties ir galimo palikimo perėjimo valstybei, taip pat pranešė apie mirusios skolininkės kreditorius (apie antstolio kontoroje vykdomus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-09-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9529-171/2006 dėl 10985,18 Lt skolos išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ naudai bei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-04 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11675235/2008 dėl 4200,65 Lt skolos išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ naudai). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. spalio 11 d. raštu nurodė, kad jei valstybė paveldės A. S. turtą, skolų pagal vykdomuosius įrašus apmokėjimo klausimai bus sprendžiami pakeitus skolininką pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tokius valstybei palikimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos veiksmus vertinti kaip pripažinimą, kad kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendintas, kadangi toks pripažinimas buvo duotas įvertinus tai, kad 2013 m. spalio 1 d. antstolio raštas buvo gautas pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui (CK 6.2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, 43 punktas).

33. Vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309 yra ir 2014-04-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl paveldėjimo, kuriame nurodyta, kad VMI, atlikdama veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) mirusios A. S. turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo valstybės vardu, surinko informaciją, kad mirusiosios sūnūs išdavė vekselį UAB „Vilniaus energija“, tuo patvirtindami, jog prisiima skolą už butui teiktas komunalines paslaugas bei taip pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl VMI neturi pagrindo tęsti veiksmų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog valstybę atstovaujanti institucija žinojo apie palikėjos skolas UAB „Vilniaus energija“; palikėjos sūnums palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti faktas nebuvo nustatytas ir 2019-05-29 palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

34. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų, gautų naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0040/07/03309 išieškojimas iš skolininkės A. S. turto išieškotojos UAB „Conlex“ (buvęs išieškotojas UAB „Vilniaus energija“) vykdomas nuo 2007-11-19, o vykdomojoje byloje Nr. 0040/08/03827 išieškojimas vykdomas nuo 2008-12-01.

35. VĮ Turto bankas įrodinėja, jog Antstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie e. varžytinių, todėl negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas, taip pat, kad VĮ Turto bankas turi galimybę matyti tik tas vykdomąsias bylas, kuriose pats yra skolininkas ar išieškotojas, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Antstolis prašo teismo vadovautis naujai suformuotais kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, taip pat atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1867-275/2019.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 yra pasisakyta, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, kad įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau.

37. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 mirusiojo skolininko turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją šioje byloje atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nagrinėjamoje byloje mirusiosios A. S. turtą paveldėjo valstybė, tačiau ją šiuo atveju atstovauja VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, jog viena iš VĮ Turto banko funkcijų taip pat yra inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

38. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vykdydama aukščiau nurodytą funkciją, VĮ Turto bankas turi naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose, konkrečiu atveju AIS. Pažymėtina, jog pareiškėja, teigdama, kad VĮ Turto bankas nesinaudoja AIS, negauna duomenų iš šios sistemos bei iki palikimo priėmimo jokios informacijos apie mirusių asmenų, kurių palikimas nepriimtas, skolas nemato, į bylą nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

40. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 11.2 punkte nurodyta, jog Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nuostatų 23 punkte nurodyta, jog antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys.

41. Vertintina, jog remiantis Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2 punktu, o taip pat 23 punktu, VĮ Turto bankas, kaip ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdydama savo funkcijas, susijusias su turto paveldėjimo valstybės vardu, priskirtina prie institucijų, kurios turi teisę gauti duomenis iš AIS teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

42. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, formuodamas horizontalią teisminę praktiką, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko vykdymo procese pakeitimą, kai, skolininkui mirus, jo turtą paveldi valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, 2019 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1867-275/2019, nurodė, jog aplinkybė, kad VĮ Turto bankas nesinaudoja jai suteikta teise, nepaneigia valstybę atstovaujančių institucijų galimybės naudotis AIS, kaip tai numato AIS nuostatai.

43. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta ir tai, jog antstolis dėl mirusiosios palikėjos turto perėjimo valstybei iki palikimo priėmimo raštu bendravo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taigi ir ši aplinkybė patvirtina, kad valstybei atstovaujančioms institucijoms buvo žinoma apie palikėjos skolas ir vykdomus išieškojimus iš palikėjos turto.

44. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Turto arešto aktų registre, o taip pat Antstolių informacinėje sistemoje dar iki skolininkės mirties buvo išviešinta informacija apie antstolio taikytus areštus, tokiu būdu mirusios skolininkės įpėdiniui (valstybei) tapo žinoma apie palikėjai pareikštų reikalavimų sumą ir palikėjos kreditorę UAB „Vilniaus vandenys“. Tai reiškia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje kreditorei nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pranešti apie turimą reikalavimą palikimą priėmusiai paveldėtojai nepraleistas. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimai pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį yra įvykdyti, papildomi kreditorės veiksmai nereikalingi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mirusi skolininkė anstolio Ginto Badikonio skundžiamais patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0040/08/03827 ir Nr. 0040/07/03309 galėjo būti vykdymo procese pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti.