Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ATRASA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mortaga“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Magum“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Magum“. Bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Nemokumo valdymas“. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi BUAB „Magum“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečiosios eilės kreditorės UAB „ATRASA“ 41 861,22 Eur finansinis reikalavimas, kuris 2018 m. spalio 24 d. teismo nutartimi padidintas iki 45 513,15 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi BUAB ,,Magum“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Ieškovė UAB „ATRASA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mortaga“ 41 861,22 Eur skolą, ieškinio reikalavimus grįsdama 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo, kuria UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola sudaro 43 097,39 Eur sumą, o už šios prievolės įvykdymą laidavo UAB „Mortaga“ 2017 m. birželio 28 d. sudaryta laidavimo sutartimi.

3. Atsakovė UAB „Mortaga“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigdama, kad ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių skolos atsiradimo faktą bei galimą skolos dalies padengimą, ir kad, anot atsakovės, buvo nustatyti darbų trūkumai vykdant 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „ATRASA“ iš solidariosios skolininkės atsakovės UAB „Mortaga“ 41 861,22 Eur skolą, 275,25 Eur palūkanų, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola sudaro 43 097,39 Eur sumą, kurią BUAB „Magum“ įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d., jei sumokama visa skolos suma, arba iki 2018 m. kovo 31 d., jei skolos suma sumokama dalimis. Skolos suma grindžiama 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos Nr. MAG-2015-002 ir 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. O ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę, kaip solidariąją skolininkę, atsirado laidavimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sudarytoje laidavimo sutartyje nenumatytos jokios kitos sąlygos, nei nustatyta įstatyme dėl solidariosios skolininko ir laiduotojo atsakomybės. Teismas atsakovės nurodytus argumentus dėl dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, nepateikimo vertino kaip deklaratyvius. Priešingai, byloje pateikti ne tik rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys skolos susidarymo aplinkybes, bet ir išsamūs paaiškinimai dėl skolos susidarymo aplinkybių. Taip pat teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus ir atsakovės teiginius, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad galbūt dalis skolos ieškovei buvo sumokėta. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė skolininkė skolą pripažino, ir tai lėmė, kad BUAB „Magum“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „ATRASA“ finansinis reikalavimas, kurio suma 45 513,15 Eur (2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi dėl pagrindinės skolos – 41 861,22 Eur, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi padidintas 3 651,93 Eur suma, kurią sudaro 275,25 Eur palūkanos ir 3 376,68 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal nurodytą 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 nei užsakovė BUAB „Magum“, nei laiduotoja UAB „Mortaga“ jokių reikalavimų rangovei UAB „ATRASA“ nėra pareiškusios, o vienintelis pateiktas dokumentas, t. y. atsakovės UAB „Mortaga“ surašytas 2018 m. liepos 10 d. defektinis aktas, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis ieškinio nepagrįstumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mortaga“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4115-866/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad ieškovė statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, ir tai įrodo į bylą pateiktas defektinis aktas. Jame nurodyta, kad ant šiuo metu įrengto įvažiavimo panduso (nuovažos) betono paviršiaus yra matomi žymūs ir grubūs nelygumai, taip pat betonas tinkamai nesutankintas, todėl nėra galimybės suformuoto panduso padengti betono impregnantu. Ieškovė nukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir numatytų statybos darbų rodiklių, todėl neįgijo teisės į mokėjimus pagal 2015 m. liepos 24 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002, o apeliantė – pareigos atlikti mokėjimus ieškovei. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apeliantės pateiktą defektinį aktą vertino kaip nepakankamą įrodymą ieškinio reikalavimų nepagrįstumui įrodyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių darbų atlikimą pagal UAB „Gincity“ ir trečiojo asmens BUAB „Magum“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą statybos rangos sutartį. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009 ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo skolą pripažino, todėl ieškovės reikalavimas buvo patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje. Apeliantės teigimu, laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui atsikirtimus net ir tais atvejais, kai bankroto byloje įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas pagrindiniam skolininkui ir tai negali būti laikoma aplinkybe, įrodančia kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės, pateikto ieškinio pagrįstumą.

7. Atsiliepime į atsakovės UAB „Mortaga“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „ATRASA“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad BUAB „Magum“ pažeidė sutartyje nustatytą terminą skolai sumokėti. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje, taip pat kad BUAB „Magum“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama bei kad skolos sumokėjimas užtikrintas atsakovės laidavimu, ieškovė pagrįstai reikalavimą sumokėti skolą nukreipė į laiduotoją. Nors apeliantė ir nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių darbų atlikimą pagal 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą statybos rangos sutartį, ieškovės teigimu, priešingai nei teigia atsakovė, ji pateikė ne tik darbų priėmimo–perdavimo aktus, bet ir UAB „Gincity“ patvirtinimą, kad ji perleido 36 711,70 Eur dydžio reikalavimą į BUAB „Magum“ kreditorei UAB „ATRASA“ ir kad BUAB „Magum“ nėra įvykdžiusi šio reikalavimo UAB „Gincity“. Atsakovė, pasirašydama laidavimo sutartį, patvirtino, kad BUAB „Magum“ skola ieškovei yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės pateiktas defektinis aktas nėra pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimams paneigti. Be to, jis pasirašytas praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo sudarytas paskutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas. Iki defektinio akto surašymo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovei pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų nereiškė. Net jeigu būtų nustatyta, kad atlikti darbai turi trūkumų, tai būtų pagrindas mažinti skolą, reikalauti šiuos darbus atlikti iš naujo arba atlyginti nuostolius, o ne atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo pagal laidavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos iš solidariojo skolininko pagal laidavimo sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl prašymo atidėti teismo posėdį

10. 2019 m. gruodžio 3 d. byloje buvo gautas atsakovės UAB „Mortaga“ prašymas atidėti teismo posėdį ir suteikti šalims galimybę susitarti dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Tą pačią dieną nagrinėjamoje byloje taip pat buvo gautas ir ieškovės UAB „ATRASA“ prieštaravimas dėl atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį.

11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu atidėti teismo posėdį suteikiant šalims galimybę derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atidėti teismo posėdį.

12. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. BUAB „Magum“ ir UAB „ATRASA“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 (sutarties kaina 36 000 Eur).

13. 2016 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta BUAB „Magum“ ir UAB „Gincity“ statybos rangos sutartis Nr. MAG-2016-II-001-1 (preliminari darbų atlikimo kaina – 36 905 Eur, išrašytos PVM sąskaitos faktūros suma – 41 711,70 Eur).

14. 2017 m. birželio 21 d. trišale dalies skolos perkėlimo sutartimi, kurią sudarė UAB „ATRASA“ (kreditorė), BUAB „Magum“ (pradinė skolininkė) ir UAB „Mortaga“ (naujoji skolininkė), pradinės skolininkės BUAB „Magum“ 16 074,32 Eur skola kreditorei UAB „ATRASA“, kilusi iš 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-002, perkelta naujajai skolininkei UAB „Mortaga“. Sulygta, kad sutarties pasirašymo dieną BUAB „Magum“ skola, kilusi iš statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-002, ieškovei iš viso sudarė 22 460,01 Eur. Naujoji skolininkė UAB „Mortaga“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 16 074,32 Eur sumą iki 2017 m. liepos 1 d. Taigi po sutarties pasirašymo BUAB „Magum“ nesumokėta skolos dalis ieškovei pagal statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 sudarė 6 385,69 Eur.

15. 2017 m. birželio 27 d. sutartimi, kurią sudarė UAB „Gincity“ ir UAB „ATRASA“, UAB „Gincity“ perleido 36 711,70 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Magum“ pagal 2016 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2016-II-001-1 ieškovei. Tos pačios dienos pranešimu skolininkė BUAB „Magum“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimą bei kreditoriaus pasikeitimą.

16. Sudėjus pirmiau nurodytas BUAB „Magum“ skolas UAB „ATRASA“, t. y. perleistą 36 711,70 Eur sumą ir likusią mokėti 6 385,69 Eur sumą, susidarė bendra 43 097,39 Eur skola. 2017 m. birželio 28 d. sutartimi dėl įsipareigojimų įvykdymo UAB „ATRASA“ (kreditorė) ir BUAB „Magum“ (skolininkė) susitarė, kad skola pagal 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 ir 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš viso sudaro 43 097,39 Eur sumą. BUAB „Magum“ įsipareigojo nurodytą sumą sumokėti iki 2018 m. vasario 28 d., jei sumokama visa skolos suma, arba iki 2018 m. kovo 31 d. (galutinis skolos grąžinimo terminas), jei skolos suma sumokama dalimis.

17. Tą pačią dieną, 2017 m. birželio 28 d., buvo sudaryta UAB „ATRASA“ ir UAB „Mortaga“ laidavimo sutartis, kuria pastaroji laidavo už BUAB „Magum“ 43 097,39 Eur prievolę ieškovei UAB „ATRASA“ pagal pirmiau nurodytą 2017 m. birželio 28 d. sutartį dėl įsipareigojimų įvykdymo.

18. 2018 m. kovo 5 d. UAB „ATRASA“ ir BUAB „Magum“ pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame patvirtino, kad skolininkės neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei suma yra 41 861,22 Eur, kurią ieškovė ir prašė priteisti pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu.

19. 2018 m. liepos 10 d. buvo surašytas defektinis aktas Nr. MO-S-2018-34, kuris pasirašytas atsakovės direktoriaus ir statybos techninės priežiūros vadovo. Jame nurodyta, kad po darbų atlikimo buvo nustatyta, kad pagal 2015 m. liepos 24 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-002 įvažiavimo pandusas į (automobilių) aikštelę įrengtas nesivadovaujant statybos projektu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

21. Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

22. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Nagrinėjamu atveju tai įrodo tas faktas, kad BUAB „Magum“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išnagrinėjo ieškovės reikalavimus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

24. Įmonių bankroto teisiniu reglamentavimu nustatyta, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą laikoma, kad visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui. Pažymėtina, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskirai pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu.

25. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai, skolininkei BUAB „Magum“ iškėlus bankroto bylą, jos kreditorė UAB „ATRASA“ savo reikalavimą nukreipė į skolininkės laiduotoją UAB „Mortaga“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę ir šis įgyja teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę jam.

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytoje laidavimo sutartyje iš esmės nenustatytos kitokios sąlygos, nei nustatyta įstatyme. Priešingai, joje nustatyta solidarioji skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui.

27. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skolos susidarymo aplinkybes. Priešingai, apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomus argumentus apie ieškovės reikalavimų nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino apeliantės argumentus, jog ieškovė turėjo teismui pateikti įrodymus, kad skolos dalis jau gali būti sumokėta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodyti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji onus probandi (įrodinėjimo naštos) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju, esant pareikštiems reikalavimams dėl skolos priteisimo, įrodinėjimo pareiga dėl skolos (ar jos dalies) sumokėjimo tenka būtent skolininkui. O ieškovui, pareiškusiam reikalavimą dėl skolos priteisimo, tenka pareiga įrodyti skolos dydį, jos susidarymo aplinkybes, tai, kad jis į skolininką turi reikalavimo teisę, bei kitas ieškinyje nurodomas aplinkybes. Kadangi nagrinėjamu atveju bankrutavusi bendrovė pripažino susidariusią skolą ieškovei (tai įrodo ir šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas), ieškovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Magum“ bankroto byloje, ieškovė laikytina tinkamai įvykdžiusia jai tenkančią įrodinėjimo naštą. Ir nors yra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsikirsti į ieškovės reikalavimą net ir tuo atveju, jei pagrindinė skolininkė pripažino skolą, tačiau, kaip minėta, ji į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima daryti išvadas apie ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.

28. Atsakovės gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba CK 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi, be kita ko, nurodydama, kad ieškovė tinkamai neįvykdė rangos sutarties, darbus atliko nekokybiškai. Atsakovė atliktų darbų nekokybiškumą grindė tik vienašališkai surašytu defektiniu aktu, kuris nebuvo pateiktas ieškovei, reikalaujant darbų trūkumus pašalinti, o buvo pateiktas į bylą, kartu su atsiliepimu. Pastebėtina, kad kitų įrodymų (tokių, kaip pavyzdžiui, ekspertizės aktas ir pan.), įrodančių atsakovės nurodomas aplinkybes dėl netinkamai atliktų darbų, į bylą pateikta nėra.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsakovas, pastebėjęs darbų rezultato kokybę bloginančius nukrypimus nuo rangos sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik pats savaime vienašališkai sudarytas defektinis aktas nėra pakankamas ir svarbus įrodymas ieškinio dėl skolos priteisimo nepagrįstumui nustatyti. Šis aktas turėjo būti siunčiamas UAB „ATRASA“ kartu su pretenzija (arba kitais būdais pranešama apie defektus), reikalaujama pašalinti akte nurodomus defektus bei nurodomi defektų nepašalinimo padariniai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei atsakovės sudarytas defektinis aktas buvo išsiųstas kartu su reikalavimu pašalinti jame nurodomus defektus. Šių aplinkybių nepaaiškina ir apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą. Be to, ieškovė nurodė, kad iki 2018 m. liepos 10 d. (iki defektinio akto sudarymo dienos) nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jai nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Defektinis aktas buvo sudarytas ne tik, kaip teigia ieškovė, po vienerių metų nuo tada, kai buvo pasirašytas paskutinis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas, bet ir po bylos dėl skolos priteisimo iškėlimo (2018 m. birželio 18 d.) Vilniaus apygardos teisme. UAB „Mortaga“ atsiliepimą į ieškovės UAB „ATRASA“ ieškinį pateikė 2018 m. liepos 12 d., kartu pridėdama ir 2018 m. liepos 10 d. defektinį aktą Nr. MO-S-2018-34. Be to, iš defektiniame akte esančių nuotraukų akivaizdu, kad atsakovės nurodomi trūkumai galėjo paaiškėti ir būti užfiksuoti iš karto tik atlikus statybos darbus ir (ar) pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pati apeliantė skunde nurodė, kad ant šiuo metu įrengto įvažiavimo panduso betono paviršiaus yra vizualiai matomi žymūs ir grubūs nelygumai, taip pat betonas tinkamai nesutankintas. Todėl lieka neaišku, kodėl šiuo atveju apeliantė delsė ilgiau nei metus ir negynė savo interesų iškart po to, kai ieškovės atlikti statybos darbai buvo baigti ir perduoti užsakovams, o vizualiai matomi defektai galėjo būti nustatyti iš karto.

31. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

32. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančią medžiagą, aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bei atsakovės pateiktą 2018 m. liepos 10 d. defektinį aktą Nr. MO-S-2018-34, konstatuoja, kad jame nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, o reikalavimas dėl darbų trūkumų pašalinimo galėjo būti pareikštas ieškovei įstatymų numatytais terminais.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą ir aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apeliantės UAB „Mortaga“ apeliacinio skundo argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų dėl skolos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei UAB „ATRASA“ iš atsakovės UAB „Mortaga“ priteistina atlyginti 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, o prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „ATRASA“, juridinio asmens kodas 186716368, buveinės adresas: Vilniaus r., Zujūnų k., Gegužės Pirmosios g. 8, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Mortaga“, juridinio asmens kodas 303287715, buveinės adresas: Vilnius, Tuskulėnų g. 58, 1 028,50 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.