Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. atstovės advokatės Žanos Vašcovos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19623-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19623-2025 (toliau – ir nutarimas) D. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 21 d. 13 val. 50 min., Šalčininkų rajono sav., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), leistiną greitį viršijo 31 km/h. Savo veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 129 punkto reikalavimus. Dėl to jam paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Žana Vašcova prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams arba, jei, teismas spręstų, kad specialiosios teisės atėmimas vis dėl to taikytinas – sutrumpinti jos trukmę iki minimalaus laikotarpio (1 mėnesio).

Skunde nurodoma, kad Pareiškėjo vertinimu jam paskirta sankcija per griežta. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų neskirti. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką skunde pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo atveju fiksuotas greitis buvo 81 km/h (įvertinus prietaiso paklaidą), t. y. 1 km/h viršijo būtent tą 30 km/h viršijimo ribą, nuo kurios pradedama taikyti griežtesnė sankcija – teisės vairuoti atėmimas, o skaičiuojant nuo viso leistino greičio, šis viršijimas sudarė 1,2 proc. Jeigu faktinis greitis būtų buvęs vienu kilometru per valandą mažesnis – 80 km/h, nusižengimas būtų buvęs kvalifikuojamas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, kurioje teisės vairuoti atėmimas netaikomas. Taigi šio atvejo situacija yra ties sankcijos taikymo riba, todėl pažeidimo pavojingumas objektyviai nesiskiria nuo mažesnio griežtumo kategorijos ir yra didesnis tik formaliai. Toks nežymus viršijimas negali būti laikomas objektyviai pavojingesnis nei važiavimas 80 km/h greičiu, kuris patektų į švelnesnės atsakomybės ribas (viršijimas nuo 20 iki 30 km/h), už kurį teisės vairuoti atėmimas nenumatytas. Be to, Pareiškėjas pripažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, o tai rodo atsakingą jo požiūrį ir sudaro papildomą pagrindą taikyti švelnesnę administracinę sankciją. Nors teismų praktikoje vien tai, kad asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, savaime nelaikoma pakankama išimtimi netaikyti teisės vairuoti atėmimo, tačiau šiuo atveju egzistuoja individualios ir reikšmingos aplinkybės, kurias būtina įvertinti. D. Ž. dirba vairuotoju bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra tik du vairuotojai. Jam netekus teisės vairuoti, bendrovė prarastų net pusę savo transporto pajėgumų, o tai tiesiogiai sutrikdytų darbo procesus bei trukdytų vykdyti komercinius įsipareigojimus. Be to, šiai pareigybei būtini ne tik vairavimo įgūdžiai, bet ir specifinės žinios, susijusios su medienos atranka, pakrovimu ir transportavimu, todėl surasti tinkamą pakaitinį darbuotoją per trumpą laiką faktiškai neįmanoma. Teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju ne tik neproporcingai paveiktų patį pažeidėją, bet ir sukeltų nepagrįstai didelius neigiamus padarinius socialinėje bei ūkinėje srityse, viršijančius administracinės atsakomybės tikslus.

Pažeidimas padarytas esant geram matomumui, normalioms meteorologinėms ir eismo sąlygoms, nesant jokių papildomų trikdžių ar veiksnių, didinančių pavojų kitiems eismo dalyviams. Eismo įvykis nekilo, nei asmenims, nei turtui žalą nepadaryta. Be to, Pareiškėjas yra itin patyręs vairuotojas, turintis 40 metų vairavimo patirtį. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorijoje nėra užfiksuota daug ar sisteminių pažeidimų. Tai liudija ne tik apie jo sąmoningumą ir atsakingą požiūrį į eismo taisyklių laikymąsi, bet ir apie tai, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinio, atsitiktinio pobūdžio, o ne sisteminio neatsakingumo požymis.

Skunde taip pat pažymima, kad Pareiškėjas turi du vartojimo kreditus – transporto priemonei įsigyti ir būsto remontui, todėl kredito įsipareigojimų vykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo nuolatinių pajamų gavimo. Vienintelis stabilus ir realus Pareiškėjo pajamų šaltinis – darbas vairuotoju, kurio vykdymas neatsiejamai susijęs su teisės vairuoti turėjimu. Netekus teisės vairuoti, Pareiškėjas negalėtų tęsti profesinės veiklos ir prarastų galimybę gauti pajamas, reikalingas kreditų įmokoms mokėti. Tokia situacija ne tik pablogintų jo asmeninę socialinę ir ekonominę padėtį, bet ir sudarytų riziką nevykdyti finansinių įsipareigojimų, kas savo ruožtu galėtų lemti ir kitas neigiamas teisines pasekmes. Net ir vien piniginė bauda šioje situacijoje Pareiškėjui pakankamai reikšminga sankcija, todėl prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tiek teismų, tiek policijos praktikoje ne kartą taikytos švelnesnės poveikio priemonės, kai pažeidimas buvo ties ribine taikymo riba, nepadarė žalos ir neturėjo realaus pavojingumo. Administracinių nuobaudų taikymas negali būti grindžiamas vien formaliu įstatymo normos pritaikymu pagal formalius kriterijus, ignoruojant konkrečias faktines aplinkybes bei pažeidimo realų pavojingumą. Šiuo atveju – teisės vairuoti atėmimas už vos 1 km/h viršytą ribą būtų ne tik neproporcingas pažeidimo pavojingumui, bet ir sukeltų žalingas pasekmes Pareiškėjui ir tretiesiems asmenims. Taikant griežčiausią sankciją, nevertinant individualios situacijos – nuobaudos tikslas virstų ne poveikiu pažeidėjui, o neproporcingu bausmės taikymu, todėl skunde prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 3, 6 dalis, panaikinti nutarimo dalį, kuria Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimoo trukmę iki minimalaus laikotarpio (1 mėnesio).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į Pareiškėjo atstovės skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Institucijos vyresnioji tyrėja, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis ir Pareiškėjui paskyrė nuobaudą už nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Institucijos pareigūnė Pareiškėjui skyrė sankcijos ribose numatytą 130 Eur piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui. Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija pažymi, kad ANK 416 straipsnio 7 dalies dispozicijoje numatyta, be kita ko, atsakomybė transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t vairuotojui. Transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t vairuotojas yra specialusis subjektas, kuriam įstatymų leidėjas iškėlė griežtesnius reikalavimus ir sankcijas už jų nevykdymą, nesilaikymą. Pareišėkjo skunde nurodyos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinei veiklai, o netekus teisės vairuoti nukentės asmeniniai ir šeimos narių interesai nelaikytinos išskirtinėmis. Institucijos nuomone, Pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas formaliu, mažareikšmiu ar mažai pavojingu. Padaryto nusižengimo pavojingumą lemia iš esmės tai, kad jis buvo padarytas valdant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonė, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t) ir kartu ženkliai viršijant važiavimo greitį, todėl sustabdyti transporto priemonę iki kelyje numatomos kliūties tampa sudėtinga, be to, nusižengimas padarytas ryte, kai eismo intensyvumas paprastai yra didesnis, tuo metu kelyje buvo ir daugiau transporto priemonių. Nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti nutarimo dalį, kuria Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams arba sutrumpinti jos trukmę iki 1 mėnesio.

Pareiškėjas ir institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovė prašė bylą nagrinėti Pareišėkjui nedalyvaujant, argumentuodama tuo, kad jis tinkamai atstovaujamas. Institucija taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Pareiškėjui ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, kuris užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. Ž. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 130 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, už tai, kad jis, 2025 m. liepos 21 d. 13 val. 50 min., Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), t. y. leistiną greitį viršijo 31 km/h, savo veiksmais pažeisdamas KET 129 punkto reikalavimus.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad Pareiškėjo D. Ž. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, įrodyta – tiek paties D. Ž. duotais paaiškinimais nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, pareiškėjo atstovės rašytiniais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltės klausimas ir paskirtos nuobaudos dydis byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Pareiškėjo atstovė prašo teismo panaikinti nutarimo dalį, kuria Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams arba sutrumpinti jos trukmę iki 1 mėnesio. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Pareiškėjui paskirta sankcija yra per griežta, nes fiksuotas greitis buvo 81 km/h, t. y. 1 km/h viršijo 30 km/h viršijimo ribą, nuo kurios pradedama taikyti griežtesnė sankcija – teisės vairuoti atėmimas, todėl pažeidimo pavojingumas objektyviai nesiskiria nuo mažesnio griežtumo kategorijos ir yra didesnis tik formaliai. Toks nežymus viršijimas negali būti laikomas objektyviai pavojingesnis nei važiavimas 80 km/h greičiu. Teisės vairuoti atėmimas už vos 1 km/h viršytą ribą – būtų ne tik neproporcingas pažeidimo pavojingumui, bet ir sukeltų žalingas pasekmes. Netekęs teisės vairuoti Pareiškėjas negalėtų tęsti profesinės veiklos ir prarastų galimybę gauti pajamas, reikalingas kreditų įmokoms mokėti.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus).

Nagrinėjamu atveju Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nustatė, kad D. Ž. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, Institucija nutarimu paskyrė pažeidėjui artimą minimaliam dydžiui baudą (130 Eur) ir nustatė minimalų – 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pažeidėjas nuo administracinio nusižengimo teisenos pradžios prisipažino, jog, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje viršijo leistiną greitį. Institucijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir teismui pateiktame skunde nurodyta, kad užfiksuotas greitis buvo 81 km/h (įvertinus prietaiso paklaidą), t. y. 1 km/h viršijo ribą, nuo kurios pradedamos taikyti griežtesnės teisinės pasekmės – teisės vairuoti atėmimas. Taigi, viršyto greičio riba, lemianti administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimą) taikymą, nagrinėjamu atveju itin nedidelė, todėl būtina įvertinti ar paskirta administracinio poveikio priemonė proporcinga padarytam nusižengimui.

ANK 416 straipsnio 7 dalies dispozicijoje nustatyta atsakomybė transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t vairuotojui, todėl nėra pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad padaryto nusižengimo pavojingumą lemia iš esmės tai, kad jis buvo padarytas valdant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonė, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t) ir kartu ženkliai viršijant važiavimo greitį, nes sustabdyti transporto priemonę iki kelyje numatomos kliūties tampa sudėtinga. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tokios kategorijos transporto priemonių vairuotojas yra specialusis subjektas, kuriam įstatymų leidėjas iškėlė griežtesnius reikalavimus ir sankcijas už jų nevykdymą, nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl to, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, nekyla. Tačiau, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į ne tik veikos rūšį, bet ir į individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą bei į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismo vertinimu, greičio viršijimas 30 km/h, patenkantis į švelnesnės atsakomybės ribas, už kurį teisės vairuoti atėmimas nenumatytas, ir greičio viršijimas 31 km/h, patenkantis į sunkesnės atsakomybės ribas, už kurį privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą, vertinant administracinio nusižengimo pavojingumo aspektu, nėra didelis. Iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų darytina išvada, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Dėl padaryto administracinio nusižengimo papildomų trikdžių ir veiksnių, didinančių pavojų kitiems eismo dalyviams, nekilo, eismas nebuvo sutrikdytas, neigiami padariniai kitiems asmenims ir (ar) jų turtui nekilo. Nors nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad D. Ž. nepadarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tačiau laikytinos reikšmingomis, vertinant paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą.

Skunde taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas dirba vairuotoju bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra tik du vairuotojai, Pareiškėjas yra itin patyręs vairuotojas, turintis 40 metų vairavimo patirtį. Netekęs teisės vairuoti Pareiškėjas negalėtų tęsti profesinės veiklos ir prarastų galimybę gauti pajamas, reikalingas kreditų įmokoms mokėti, o bendrovė prarastų net pusę savo transporto pajėgumų, o tai tiesiogiai sutrikdytų darbo procesus, todėl teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju ne tik neproporcingai paveiktų patį pažeidėją, bet ir sukeltų nepagrįstai didelius neigiamus padarinius socialinėje bei ūkinėje srityse, viršijančius administracinės atsakomybės tikslus.

Vertindamas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su darbine veikla, finansinių įsipareigojimų vykdymu, šeimos išlaikymu, galimais nepatogumais nėra išskirtinės bei pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo ar netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, negali būti suabsoliutinamas. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo už padarytą nusižengimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią nusižengimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Be to, skunde akcentuojama ir tai, kad Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorijoje nėra užfiksuota daug ar sisteminių pažeidimų. Tai liudija ne tik apie jo sąmoningumą ir atsakingą požiūrį į eismo taisyklių laikymąsi, bet ir apie tai, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinio, atsitiktinio pobūdžio, o ne sisteminio neatsakingumo požymis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir vertinant D. Ž. asmenybę, iš bylos duomenų matyti, kad praeityje D. Ž. baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, t. y. pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, ANK 432 straipsnio 1 dalį, ANK 459 straipsnio 4 dalį, ANK 417 straipsnio 1, 2, 3 dalis, ANK 459 straipsnio 8 dalį, ANK 463 straipsnio 4 dalį, bei pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (už nustatyto greičio viršijimą). Nors šie pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs ir sistemingi, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pažeidėjui iki skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo taikyta, vis tik nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia D. Ž. asmenybės vertinti kaip išskirtinai teigiamos bei teigti, kad šis jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, nelaikytina proporcingu padarytam nusižengimui. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip poveikio priemonės, tikslai gali būti pasiekti, paskyrus trumpesnį terminą nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus terminas. Todėl, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, D. Ž. administracinio poveikio priemonė švelninama, šioje dalyje pakeičiant skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinant iki 2 mėnesių.

Pagrindų dar labiau švelninti teisinę padėtį ir D. Ž. neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra. Administracinio poveikio priemonės skyrimas už ANK 416 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusižengimą yra privalomas, todėl jos netaikymas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19623-2025 dalyje dėl D. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.