- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5802-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00421-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė R. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja I. V. paaiškino, kad jos vyras R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties ji kreipėsi į notarų biurą, kur paaiškėjo, kad jos vyras nebuvo susitvarkęs palikimo po mamos K. V. mirties. Nors jos vyras po motinos mirties nesikreipė į notarų biurą, bet faktiškai valdė ir tvarkė po jos mirties likusį turtą. Jie persikėlė gyventi į mamos namą, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines atliekas, vandenį ir žemę. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą R. V. palikimą priėmė. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. VMI neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po K. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė R. V. VMI neprieštaraus pareiškėjos I. V. pareiškimui dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymui.
Suinteresuotas asmuo V. J. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko. Patvirtino, kad brolis R. V. su šeima persikėlė gyventi į mamos K. V. namus. Ji nežinojo, kad brolis buvo nesusitvarkęs paveldėjimo dokumentų. Šiuo metu sodyba apleista, išdužę langai. Jai skaudu tai matyti, nes mama buvo labai tvarkinga ir viskas pas ją buvo išpuoselėta ir prižiūrėta.
Suinteresuoto asmens atstovas A. S. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Jie neturi duomenų, kad žemės sklypas būtų neprižiūrėtas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos vyras R. V. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo mama K. V. 2013-11-12 buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko sūnui R. V.. K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau palikimo pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą niekas nepriėmė. Tai paaiškėjo 2025-01-20 tvarkant paveldėjimo dokumentus (duomenys neskelbtini) notarų biure. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų matyti, kad palikėjos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų atsiliepime ir posėdyje išreikštos valios dėl pareiškimo sutikimo, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos vyras po motinos K. V. mirties nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti likusį nekilnojamąjį turtą, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius. Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad Šios aplinkybės leidžia manyti, jog tokiu būdu buvo išreikšta valia dėl mirusios motinos palikimo priėmimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos vyras priėmė po motinos K. V. mirties atsiradusį palikimą, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Iš pareiškėjos K. V. pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes byloje jai buvo paskirta nemokama teisinė pagalba.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.