Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-02 · Administracinė byla Nr. I-3158-764/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
I-3158-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01030-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Vilniaus apygardos teismui
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3158-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-01030-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014-01-17 įsakymo Nr. P-19 1 punktą, kuriame nustatytas 18 metų 5 mėnesių ir 1 dienos darbo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą mokėti pareiškėjui atlyginimą, priedą prie pareiginės algos, apskaičiuotą vadovaujantis teisėjo darbo stažu, ir į jį įskaityti šiuos laikotarpius: nuo 1991-09-01 iki 1995-01-01 – studijos Lietuvos policijos akademijoje ir nuo 1995-01-02 iki 1995-03-26 – Lietuvos policijos akademijos studento V kurso stažuotė.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas į jo stažą priedams gauti ir atostogų trukmei nustatyti buvo įskaitęs studijų Lietuvos policijos akademijoje ir stažuotės laikotarpius, tačiau sudaryta komisija nusprendė, kad studijų, stažuotės bei pedagoginio darbo laikotarpis nuo 2002-07-01 iki 2004-07-07 į pareiškėjo stažą Lietuvos valstybei buvo įtraukti nepagrįstai. Ginčijamu Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu nepagrįstai į pareiškėjo stažą nebuvo įtrauktas studijų Lietuvos policijos akademijoje ir stažuotės laikotarpis. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Pagal Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str., teisėjams yra mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11 jiems einant Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas. Į stažą Lietuvos valstybei įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, dirbdamas Lietuvos policijos akademijoje asistentu, pareiškėjas buvo laikomas statutiniu valstybės tarnautoju, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, studijų ir stažuotės laikotarpiai turėtų būti įskaityti į stažą Lietuvos valstybei. Iš Vidaus tarnybos statuto 37 str. nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto šių nuostatų aiškinimo matyti, kad statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažas yra sudėtinė tarnybos Lietuvos valstybei stažo dalis. Vadinasi, pareiškėjo, kaip buvusio statutinio valstybės tarnautojo, vidaus tarnybos stažas turi būti įskaitytas į stažą Lietuvos valstybei. Priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, taip pat sumažintos teisėjui garantuojamos socialinės garantijos, pažeistas teisėjų nepriklausomumo principas.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 23–26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina ginčui taikytas materialines teisės normas, todėl nepagrįstai teigia, kad laikotarpiai, kurie pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. nuostatas yra įskaitomi į vidaus tarnybos stažą, turi būti įskaityti ir į ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagal Teisėjų atlyginimo įstatymą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014-01-17 įsakymo Nr. P-19, kuriuo nustatytas 18 metų 5 mėnesių ir 1 dienos pareiškėjo darbo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Teismų įstatymo 97 str. 1 d., Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 str., Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. ir Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtintų Lietuvos valstybės stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, taip pat atsižvelgus į Komisijos teisėjų bei valstybės tarnautojų stažams perskaičiuoti atliktus skaičiavimus (b. l. 10–11).

Pagal Teismų įstatymo 97 str. 1 d., teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos.

Pareiškėjas A. B. į teisėjo pareigas buvo paskirtas nuo 2004-07-07 (b. l. 33).

Tuo metu teisėjų darbo stažo priedams gauti skaičiavimą reglamentavo Teismų įstatymo 97 str. 2 d. nuostatos, kuriose buvo įtvirtinta, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

Paskyrimo į teisėjo pareigas metu galiojusiame Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11, einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1–4 d. ir 5 d. 1–4 p. (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 str. 1 d. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė (5 str. 2 d.).

Nuo 2008-11-15 įsigaliojus specialiam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuojančiam Teisėjų atlyginimo įstatymui, buvo pakeistos Teismų įstatymo 97 str. 2 d. nuostatos, o Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos teisėjų atžvilgiu neteko galios. Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11 einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1–4 d. ir 5 d. 1–4 p. (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d., apskaičiuoti pagal Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles.

Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. nustatyta, kad tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990-03-11 einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 str. 3 ir 4 d., 5 d. 1–4 p. nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. 8 p., perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 19 str. 3 d., darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 37, 38 ir 39 str. suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti pagal nurodytas teisės aktų nuostatas apskaičiuotas teisingai. Su nurodytu atsakovo įsakymu pareiškėjas nesutinka, nes mano, kad į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti taip pat turėtų būti įskaityti studijų, praktikos ir stažuotės Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiai, kurie, pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. nuostatas, įskaitomi į statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažą ir stažą Lietuvos valstybei.

Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nei paskyrimo į teisėjo pareigas metu galioję, nei vėliau priimti teisės aktai, reglamentuojantys teisėjų stažo priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti skaičiavimo tvarką, nenustatė, kad studijų, praktikos bei stažuotės Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiai turi būti įskaityti į teisėjų stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

Pagal ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas, į teisėjų darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti, inter alia, gali būti įskaitomi laikotarpiai, kai teisėjas ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Kita vertus, anksčiau nurodyti teisės aktai nenustato, kad statutinio valstybės tarnautojo mokymosi aukštojoje policijos mokykloje laikas gali būti įskaitomas į teisėjo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Pažymėtina, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimo tvarką reglamentuoja specialios teisės normos, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybos stažas turėtų būti apskaičiuojamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto, reglamentuojančio statutinės valstybės tarnybos teisinius santykius, nuostatomis. Pažymėtina, kad toks pats ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-22 nutartyje (Nr. A-1396-146/2015), kuri priimta faktiniu ir teisiniu požiūriu analogiškoje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamu Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014-01-17 įsakymu Nr. P-19 pareiškėjo tarnybos stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti nustatytas teisingai, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo stažą bei mokamo priedo dydį nėra. Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar: Valstybos tarnybos įstatymo 42 str. 1 d. (2002-04-23 redakcija) ir Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės tiek kiek jomis nenustatytas reglamentavimas, kad buvusių statutinių valstybės tarnautojų, tęsiančių tarnybą Lietuvos valstybei, vidaus tarnybos stažas, t. y. mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas, neįskaitomas į tarnybos laiką stažui Lietuvos valstybei apskaičiuoti neprieštarauja Konstitucijos 29 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 str. 2 d.). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b. Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b. Nr. A756-152/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatanti, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nemato pagrindo abejoti ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimų atitiktimi Konstitucijai. Teismų praktikoje yra aiškiai suformuotos nuostatos, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažas nėra tapačios kategorijos, todėl jų skaičiavimo tvarka gali skirtis. Skirtinga stažo skaičiavimo tvarka savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, nes ją nustatydamas įstatymų leidėjas vadovaujasi jam suteikta diskrecija.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė