- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- A-1396-146/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00969-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl atlyginimo sumažinimo perskaičiavus stažą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir atsakovas) pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. P-19 (toliau – ir Įsakymas Nr. P-19) 1 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad jo (teisėjo) tarnybos stažas priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti 16 metų 10 mėnesių 6 dienos; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą mokėti pareiškėjui atlyginimo priedą prie pareiginės algos, apskaičiuotą vadovaujantis pareiškėjo (teisėjo) darbo stažu, į jį įskaičius šiuos laikotarpius: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1995 m. sausio 1 d. studijas Lietuvos policijos akademijoje; 1995 m. vasario 27 d.–1995 m. kovo 26 d. Lietuvos policijos akademijos IV kurso mokomąją praktiką; 1996 m. sausio 15 d.–1996 m. balandžio 7 d. Lietuvos policijos akademijos studento V kurso stažuotę.
Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1180 jis buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. Pareiškėjui dirbant teisėju, atsakovas pats į jo teisėjo darbo stažą priedams gauti, atostogų trukmei nustatyti įskaitė stažą vidaus reikalų sistemoje, t. y. 5 metus 6 mėnesius 24 dienas, ir pedagoginį darbo stažą dirbant Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete dėstytoju: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1995 m. sausio 1 d. – studijas Lietuvos policijos akademijoje (3 metai 4 mėnesiai); 1995 m. vasario 27 d.–1995 m. kovo 26 d. Lietuvos policijos akademijos studento IV kurso mokomąją praktiką (1 mėnuo); 1996 m. sausio 15 d.–1996 m. balandžio 7 d. Lietuvos policijos akademijos studento V kurso studento stažuotę (2 mėnesiai 22 dienos); 1996 m. liepos 8 d.–1998 m. birželio 8 d. asistento pareigų ėjimą Lietuvos policijos akademijoje (šiuo metu – Mykolo Romerio universitetas) (1 metai 11 mėnesių). Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-44 sudaryta Teisėjų bei valstybės tarnautojų stažų perskaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija) nuomone, 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. P-19 į jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą nepagrįstai neįtraukė studijų Lietuvos policijos akademijoje laikotarpių, įskaitant mokomąją praktiką ir stažuotę, taip pat pedagoginio darbo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d. dirbant universitete dėstytoju. Ginčijamu Įsakymu Nr. P-19 pareiškėjui 2013 m. sausio 1 d. buvo nustatytas bendras stažas Lietuvos valstybei – 16 metų 10 mėnesių 6 dienų (į bendrą stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti įtrauktas pedagoginio darbo stažas, įgytas po 2002 m. liepos 1 d., o studijų Lietuvos policijos akademijoje laikas neįtrauktas), o Finansų skyrius, atlikęs skaičiavimus, nustatė, kad pareiškėjui permokėta 8 450,06 Lt suma ir šią sumą pareiškėjas turėtų grąžinti teismui.
Pareiškėjo teigimu, Įsakymas Nr. P-19 pažeidžia materialiąją teisę, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintus teisėjų nepriklausomumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principus. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatantis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) 5 straipsnis dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo nukreipia į Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 1-371 „Dėl Lietuvos policijos akademijos laikinojo statuto“ 5 punktu, 1991 m. redakcijos Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 punktu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, galiojusio nuo 1990 m. gruodžio 21 d. iki 1991 m. gegužės 25 d., 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 1 punktu, teigė, kad dirbdamas Lietuvos policijos akademijoje asistentu jis buvo ir statutinis valstybės tarnautojas. Pareiškėjui einant statutinio valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos policijos akademijoje, tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Pagal šio Nutarimo 4.2 punktą, asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6 punktą, į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šie teisiniai santykiai analogiškai buvo sureguliuoti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 37 straipsnyje. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant: mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laiką (9 punktas). Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas numatė, jog statutiniams valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra įskaitomi Valstybės tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje apibrėžti laikotarpiai (taip pat ir mokslas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), sistemiškai aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytos vidaus tarnybos stažo sąvokos turinį ir šio stažo santykį su kitais įstatymų numatytais tikslais skaičiuojamu vidaus tarnybos pareigūno tarnybos laiku, yra konstatavęs, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas tik šiame įstatymo straipsnyje numatytais tikslais ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę; 2) suteikiant galimybę įsigyti kvalifikacinę kategoriją; 3) nustatant priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, 2011 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-460/2011, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-16/2011, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1241/2010). Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnį, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vidaus tarnybos stažas, kurį nustato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra tapačios sąvokos, nes įstatymų leidėjas į vidaus tarnybos stažo skaičiavimą pagrįstai įtraukia ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Taigi vidaus tarnybos stažas Lietuvos valstybei yra sudėtinė tarnybos Lietuvos valstybei stažo dalis. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 yra konstatavusi, kad jeigu iki tam tikro teisės akto įsiteisėjimo asmeniui galiojusių teisės aktų buvo suteikta teisė, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, ši teisė asmeniui turi būti išsaugota. Būtina įvertinti iki tam tikro teisės akto įsigaliojimo buvusį teisinį reguliavimą, nes nustačius, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą tam tikri laikotarpiai turėjo būti įskaityti į pareiškėjo stažą, šie laikotarpiai, remiantis teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu bei socialinių garantijų principu, turėtų būti įskaitomi į pareiškėjo stažą ir šiuo metu. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnis nustato valstybinių pensijų rūšis, išskirdamas teisėjų valstybinę pensiją bei pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nurodytos pensijos yra skiriamos valstybei ypatingai svarbioje tarnyboje dirbantiems asmenims, jas skiriant yra vertinamas asmenų tarnybos (darbo) stažas. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Vidaus tarnybos statutą bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus, į tarnybos laiką, skirtą valstybinei pensijai gauti, iki 1995 m. sausio 1 d. yra įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Nuo 1995 m. sausio 1 d. jau įskaitomas Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemos įstaigose. Nustatant statutinio valstybės tarnautojo priedo už tarnybai Lietuvos valstybei stažą dydį, negali būti skirtingai traktuojamas vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas ir kuris skirtas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui apskaičiuoti, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato Valstybės tarnybos įstatymas. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad jam, buvusiam statutiniam valstybės tarnautojui, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neįskaičiavo vidaus tarnybos stažo, kurį nustato Vidaus tarnybos statutas, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kurį Vilniaus apygardos teismas jau buvo anksčiau įskaičiavęs, kai pareiškėjas 2007 m. pradėjo eiti teisėjo pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apygardos teismas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 19–22) atsakovas paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio 15 d. teisėjų atlyginimo dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatė Teisėjų atlyginimų įstatymas. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį, į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (toliau – ir Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės).. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Nei Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, nei 4 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, nei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų mokymosi laikas galėtų būtų įskaitytas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Todėl Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo įskaityti pareiškėjo studijų, mokomosios praktikos bei stažuotės Lietuvos policijos akademijoje laikotarpius į stažą už Lietuvos valstybei ištarnautus metus. Pareiškėjo nurodomo Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1538) 37 straipsnio 9 punkto nuostata yra specialioji teisės norma, kuri yra taikoma tik statutiniams valstybės tarnautojams, t. y. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų statutiniams valstybės tarnautojams. Minėta įstatymo norma nustato vidaus tarnybos stažo skaičiavimą pareigūnams, kurie dirba statutiniais vidaus reikalų sistemos tarnautojais. Pareiškėjui dirbant statutiniu valstybės tarnautoju, šis mokymosi laikotarpis galėjo būti (ir buvo) įskaitytas į jo vidaus tarnybos stažą, tačiau priimant pareiškėjo skundžiamą Įsakymą Nr. P-19 pareiškėjas dirbo ir tebedirba teisėju, kurio atlyginimo dydžiui turintis įtakos tarnybos Lietuvos valstybei stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal minėtus Teisėjų atlyginimų įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įstatymus įgyvendinančių aktų nustatytas taisykles. Skaičiuojant Lietuvos valstybei ištarnautą laiką, pareigūno vidaus tarnybos stažas gali būti įskaitomas tik tas, kurį įskaityti leidžia teisės aktai, reguliuojantys ištarnauto laiko Lietuvos valstybei skaičiavimą. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 7 punkte yra išvardyti išimtiniai atvejai, kai į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuojami laikotarpiai, neišvardyti Valstybės tarnybos įstatyme. Mokslo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose tarp jų nėra. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra tapačios sąvokos ir šių stažų skaičiavimą nustato skirtingi įstatymai. Tokią praktiką formuoja LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A756-74/2010, A146-518/2010 ir kt.). Remiantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalimi, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Ši Vidaus tarnybos statuto nuostata yra specialioji teisės norma, taikytina statutiniams tarnautojams (bet ne teisėjams), ir jos pagrindu negalima daryti išvados, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažo įtraukimas į vidaus tarnybos stažą gali būti suprantamas ir atvirkščiai – t. y. kad vidaus tarnybos stažas yra sudėtinė tarnybos Lietuvos valstybei stažo dalis. Pareiškėjo skunde minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ taip pat yra specialusis teisės aktas, reguliuojantis valstybinių pensijų pareigūnams skyrimą ir mokėjimą, ir šio nutarimo 4 punkto bei juo patvirtintų Nuostatų 6 punkto, kuriuose kalbama apie mokymosi laiko įskaitymą į tarnybos laiką, nuostatos neprieštarauja atsakovo nuomonei, kad vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapačios sąvokos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyta LVAT praktika šioje byloje negalima remtis, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 73–79) pareiškėjo A. R. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl teisėjo darbo stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo, nuo kurio priklauso teisėjui apskaičiuojamas priedų dydis bei atostogų trukmė. Šis stažas įstatyme yra apibrėžiamas kaip stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti (Teisėjų atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. P-19 dalį, kurioje pareiškėjui apskaičiuotas tarnybos stažas yra 16 metų 10 mėnesių 6 dienos, priedas procentais – 15 procentų (b. l. 8–9). Pareiškėjo nuomone, į jo stažą turėjo būti įskaityti laikotarpiai, kurių įskaitymas numatytas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje, nes šio straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad būtent taip turi būti skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas nustatant priedą už tarnybą pareigūnams. Pareiškėjas teigė, kad perskaičiavus jo stažą, buvo pažeisti konstituciniai principai, mažinamos teisėjo socialinės garantijos, taip pat pažeistas teisėjo nepriklausomumo principas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo Įsakymas Nr. P-19 buvo priimtas galiojant atitinkamam teisiniam reguliavimui, kuris nepasikeitė iš esmės ir šiuo metu. Ši teisinė bazė nurodyta Komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. išvadoje (b. l. 45–48), t. y.: Teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771, Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 910, kuriuo patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės. Konstatavo, kad teisėjo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiškėjo skundžiamoje Įsakymo Nr. P-19 dalyje apskaičiuotas teisingai, atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, todėl ginčijama Įsakymo Nr. P-19 dalis yra teisėta ir pagrįsta.
Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ištarnautų Lietuvos valstybei metų skaičiavimas turi būti atliekamas taip pat tiek statutiniams pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, tiek teisėjams, t. y. jiems irgi taikant Vidaus tarnybos statuto ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatas. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymėjo, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui ištarnautų Lietuvos valstybei metų sąvoka yra apibrėžta 2008 m. lapkričio 6 d. Teisėjų atlyginimų įstatyme Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos (1 punktas) ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (2 punktas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojęs Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” nustatė analogišką atlyginimų skaičiavimo būdą. Pagal šio įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų teisėjų tarnybinius atlyginimus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisėjų darbo apmokėjimas buvo sureguliuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (toliau – ir LRV nutarimas Nr. 666). Teisėjo atlyginimą sudarė tarnybinis atlyginimas ir tarnybinio atlyginimo priedas už ištarnautą laiką (LRV nutarimo Nr. 666 1.1, 2.1 punktai ir 1, 2 priedai). LRV nutarimo Nr. 666 2.1 punkte buvo nustatyta, kad į teisėjo ištarnautus metus įskaitomas darbo prokuroru, tardytoju, advokatu ir notaru laikas, taip pat teisinio pedagoginio darbo laikas (asmeniui, turinčiam mokslo laipsnį). Taigi ir iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo nebuvo numatyta galimybė pareiškėjui į stažą įskaityti jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio (tiek būnant studentu, tiek asistentu, tiek stažuotės mokymosi metu laikotarpių). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog yra pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, tuo labiau, jeigu iki ginčijamo Įsakymo Nr. P-19 priėmimo pareiškėjui stažas buvo apskaičiuotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, pareiškėjas dėl to negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių.
Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910). Atsižvelgdamas į tai, teismas pabrėžė, kad Lietuvos valstybei ištarnautas stažas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas paskirtas 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1180 ir nuo šios datos eina teisėjo pareigas (b. l. 29). Iki stažo perskaičiavimo į teisėjo A. R. stažą buvo įskaičiuoti laikotarpiai: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1995 m. sausio 1 d., kai jis buvo Lietuvos policijos akademijos studentas; 1995 m. vasario 27 d.–1995 m. kovo 26 d., kai būdamas Lietuvos policijos akademijos IV kurso studentas atliko mokomąją praktiką; 1996 m. sausio 15 d.–1996 m. balandžio 7 d., kai būdamas minėtos akademijos V kurso studentas atliko stažuotę; 1996 m. liepos 8 d.–1998 m. birželio 8 d., kai buvo Lietuvos policijos akademijos (šiuo metu Mykolo Romerio universitetas) asistentu, taip pat ir laikotarpis, kuris įskaitytas į stažą ir šiuo metu, – t. y.1998 m. birželio 9 d.–2001 m. spalio 18 d., kai pareiškėjas buvo Lietuvos teisės akademijos doktorantas, bei 2001 m. spalio 19 d.–2002 m. liepos 1 d., kai ėjo Lietuvos teisės universiteto docento pareigas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjas mokėsi Lietuvos policijos akademijoje.
Teismas vertino, kad ginčijama Įsakymo Nr. P-19 dalis atitinka Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir VTĮ 42 straipsnio nuostatas, nes mokymosi laikotarpis Lietuvos policijos akademijoje galėtų būti įskaitytas pareiškėjui į tarnybos stažą atlyginimo priedui gauti tik tuo atveju, jeigu jis eitų statutinio valstybės tarnautojo pareigas pagal pareiškėjo nurodytas Vidaus tarnybos statuto nuostatas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatas, teisėjo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negalėjo būti skaičiuojamas, nes tai prieštarautų tiek Teisėjų atlyginimų įstatymo, tiek Valstybės tarnybos įstatymo aiškioms nuostatoms, kurios detaliai apibrėžia, kokie laikotarpiai įskaitomi į tokio pobūdžio stažą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, VTĮ 42 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis). Į tarnybos stažą Lietuvos valstybei teisėjui gali būti įskaitoma tik tarnyba einant minėtose Valstybės tarnybos įstatymo normose nurodytas pareigas. Nei Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, nei 4 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, nei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų mokymosi laikas galėtų būtų įskaitytas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus teisėjui. Nurodytų įstatymų normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo įskaityti pareiškėjo nurodytų laikotarpių į stažą už Lietuvos valstybei ištarnautus metus, skaičiuojamą teisėjui.
Administracinių teismų praktikoje yra suformuota teisės taikymo taisyklė, kuri skelbia, jog vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato Valstybės tarnybos įstatymas, nėra tapačios sąvokos ir šių stažų skaičiavimą reguliuoja skirtingi įstatymai (žr. LVAT administracines bylas Nr. A756-74/2010, A146-518/2010). Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsniu, šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems taikomos tik tos šio įstatymo normos, kurios išvardytos Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, arba tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Teismas pabrėžė, jog šis reguliavimas skirtas tik statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau jis nenumato, kad statutiniams valstybės tarnautojams taikomos stažo skaičiavimo taisyklės, nustatytos Vidaus tarnybos statute, galėtų būti papildomai taikomos visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir teisėjams. Atsižvelgęs į tai, kad priimant ginčijamą Įsakymą Nr. P-19 pareiškėjas ėjo teisėjo pareigas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybos stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio ir jame nurodytomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis.
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam galimai teks grąžinti ankstesniais metais netinkamai apskaičiuotą atlyginimo priedą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, nustatęs, jog stažas buvo skaičiuojamas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, turėjo pagrindą perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir nuo skundžiamo Įsakymo Nr. P-19 priėmimo dienos taikyti šį stažą apskaičiuojant teisėjui atlyginimo priedą. Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 9 punkto reikalavimų: pareiškėjui nesutikus su stažo perskaičiavimu (tai nurodyta atsiliepime, pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė), Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-44 sudarytai komisijai buvo pavesta patikrinti teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo stažus, naudojamus atlyginimams skaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., nustačius netikslumus, stažus perskaičiuoti (b. l. 30); Komisija 2013 m. gruodžio 10 d. parengė išvadą dėl teisėjo A. R. darbo stažo (b. l. 45–48) įvertinusi visą surinktą medžiagą; Įsakymas Nr. P-19 priimtas atsižvelgiant į Komisijos išvadą (iš dalies). Stažas galėjo būti perskaičiuotas, perskaičiavimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 85–87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu, apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Apeliantas pabrėžia, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta nuomone, jog ginčo laikotarpiai (mokslas Lietuvos policijos akademijoje), kuris yra įtrauktas į vidaus tarnybos stažą ir yra skirtas stažui Lietuvos valstybei nustatyti, negali būti įtrauktas į ištarnautų Lietuvos valstybei metų stažą dirbant teisėjo pareigose. Apeliantas pažymi, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnį, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, apelianto nuomone, galima vienareikšmiai teigti, kad vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato Valstybės tarnybos įstatymas, glaudžiai susiję, nes įstatymų leidėjas į vidaus tarnybos stažo skaičiavimą įtraukė ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Todėl pagrįstai galima teigti, kad vidaus tarnybos stažas Lietuvos valstybei yra sudėtinė tarnybos Lietuvos valstybei stažo dalis. Statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas ir statutinė valstybės tarnyba yra sudėtinė valstybės tarnybos dalis. Toje pačioje valstybėje tam pačiam valstybės tarnautojui stažas už tarnybą Lietuvos valstybei, priklausomai nuo dirbamo darbo pobūdžio valstybės tarnyboje, negali būti skaičiuojamas skirtingai. Apeliantas mano, kad jam, buvusiam statutiniam valstybės tarnautojui, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįskaičiavo vidaus tarnybos stažo, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tuo labiau, kad šį stažą Vilniaus apygardos teismas jau buvo įskaičiavęs anksčiau, kai apeliantas 2007 metais buvo pradėjo eiti teisėjo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas A. R. iškėlė administracinį ginčą nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. P-19 dalimi, kuria buvo patvirtinta, kad šio teismo teisėjo A. R. darbo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti 2013 m. sausio 1 dienai yra 16 metų 10 mėnesių 6 dienos.
Pareiškėjo (apelianto) nuomone atsakovas Įsakymu Nr. P-19 į jo darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiuoti nepagrįstai neįskaičiavo pareiškėjo mokymosi vidaus reikalų sistemos aukštojoje mokykloje (Lietuvos policijos akademijoje), t.y. studijų nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d., mokomosios praktikos nuo 1995 m. vasario 27 d. iki 1995 m. kovo 26 d. studijuojant IV kurse, V kurso studento stažuotės nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. balandžio 7 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė prieštaraujantį teismų praktikai, pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sprendimą.
Pareiškėjo pozicija dėl jo nurodyto laikotarpio įskaitymo į darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiuoti byloje iš esmės yra grindžiama argumentais ir teisės aktais, kurie reguliuoja statutinės valstybės tarnybos teisinius santykius. Apeliantas ypač akcentuoja Vidaus tarnybos 37 straipsnį, kuris nustato statutinių valstybės tarnautojų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles, pagal kurias mokymasis vidaus reikalų aukštojoje mokykloje įskaitomas į vidaus tarnybos stažą. Apelianto nuomone, tam pačiam valstybės tarnautojui stažas už tarnybą Lietuvos valstybei negali būti skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo darbo pobūdžio valstybės tarnyboje.
Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. P-19 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu, Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėmis (Vyriausybės 2006 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 570 redakcija), atsižvelgiant į Komisijos, sudarytos teisėjų darbo stažui apskaičiuoti, išvadą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iki paskyrimo teisėju (2007 m. lapkričio 29 d.) yra dirbęs vidaus reikalų sistemoje, tačiau ši aplinkybė nustatant pareiškėjo (teisėjo) darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra reikšminga tiek, kiek tai numato Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis ir Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 42 straipsniai.
Teisėjų atlyginimų struktūrai reikšmingas kriterijus – ištarnauti Lietuvos valstybei metai numatyti 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėjas į teisėjo pareigas buvo paskirtas nuo 2007 m. lapkričio 29 d., t.y. iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus buvo numatytas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1904), kurio nuostatos galiojo teisėjų darbo užmokesčio struktūros nustatymui iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo ir tuo metu, kai pareiškėjas buvo paskirta į teisėjo pareigas. Nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusi Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcija) numatė, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos teisėjų atžvilgiu neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 15 d., t.y. įsigaliojus specialiajam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui. Taigi ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus, kuris yra reikšmingas apskaičiuojant darbo stažą priedui prie teisėjo pareiginės algos nustatyti, galiojo ir pareiškėjo paskyrimo į teisėjo pareigas metu, tačiau Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas nenumatė tokios veiklos, dėl kurios pareiškėjas iškėlė šį administracinį ginčą (mokymasis aukštojoje policijos mokykloje), įskaitymo į teisėjo darbo stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti.
Paskiriant pareiškėją į teisėjo pareigas galiojusios Teismų įstatymo 97 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 redakcija) 2 dalis nustatė, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista Teismų įstatymo pakeitimu 97 straipsni 2 dalis. Pagal šį pakeitimą, minėtoje Teismų įstatymo normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarkos teisinis reguliavimas, nes priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarką nuo 2008 m. lapkričio 15 d., pradėjo reguliuoti specialusis Teisėjų atlyginimų įstatymas.
Taigi pareiškėjo paskyrimo į teisėjo pareigas metu galioję įstatymai pareiškėjui negalėjo sukelti pagrįstų lūkesčių, kad jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas bus įskaitytas į teisėjo darbo stažą, priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti. Tokių lūkesčių pareiškėjui negalėjo sukelti ir nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas.
Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio, kuris numato priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, 1 dalis nustatė, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus valstybei metus mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Šioje įstatymo normoje minimos Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (atsakovui priimant Įsakymą Nr.3V-51 galiojo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr.1327 redakcija). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš esmės yra analogiškas, tam, kuris buvo nustatytas 2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1254 redakcijos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo normas. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Teisėjų atlyginimų įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui yra reikšmingos šios įstatymo normoje nustatytos sąlygos: priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus prie pareiginės algos mokamas nuo 1990 m. kovo 11 d., todėl stažo skaičiavimui yra reikšmingas darbo atitinkamose pareigose laikotarpis nuo šios datos; į ištarnautus Lietuvos valstybei metus priedui prie tarnybinės algos nustatyti gali būti įskaitytas tik tų pareigų, kurios nurodytos Teisėjų atlyginimų įstatymo 1 dalyje (ji nukreipia į išvardytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 42 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles), atlikimas nuo 1990 m. kovo 11 d.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad minėti įstatymai nenumato statutinio valstybės tarnautojo mokymosi aukštojoje policijos mokykloje įskaitymo į ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kurie skaičiuojami teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.
Minėta, kad teisėjų atlyginimo struktūra nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatymu. Teisėjų atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimas aiškiai sureglamentuotas šio įstatymo 5 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalimis ir 5 dalies 1-4 punktais bei 42 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas šias įstatymo normas taikė iš esmės teisingai ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kad atsakovas Įsakymu Nr. P-19 pareiškėjo mokymosi laikotarpio Lietuvos policijos akademijoje pagrįstai neįskaičiavo į pareiškėjo (teisėjo) darbo stažą, apskaičiuotą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Pabrėždama, kad priedų teisėjams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Vidaus tarnybos statutas ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja statutinės valstybės tarnybos teisinius santykius, ginčo atveju neaktualūs ir netaikytini. Todėl teisėjų kolegija šiais klausimais išsamiau nepasisako.
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės analogiškos arba labai panašios, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į panašiose bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl atitinkamų laikotarpių įskaitymo į teisėjų darbo stažą priedui už ištarnautus metus apskaičiuoti. Tuo tarpu apelianto nurodytose administracinėse bylose LVAT priimtais procesiniais sprendimais (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, 2011 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-460/2011, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-16/2011, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1241/2010) nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi kaip teismų precedentais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir taikytina teisė. Minėtose bylose pareiškėjai (statutiniai valstybės tarnautojai) buvo iškėlę ginčus dėl stažo skaičiavimo pareigūnų ir karių valstybinės pensijai, nepertraukiamam tarnybos laikui, išeitinei kompensacijai. Šiose bylose iškeltiems ginčams spręsti buvo aktualios Vidaus tarnybos statuto, vienu atveju ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normos.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.