Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl neteisėto atlyginimo sumažinimo perskaičiavus stažą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1180 buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. Į teisėjo darbo stažą priedams gauti, atostogų trukmei nustatyti atsakovas įskaitė stažą vidaus reikalų sistemoje, t. y. 5 metus 6 mėnesius 24 dienas, ir pedagoginį darbo stažą, dirbant Mykolo Romerio Universitete teisės fakultete dėstytoju, o būtent: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1995 m. sausio 1 d. pareiškėjui būnant Lietuvos policijos akademijos studentu (3 metai 4 mėnesiai); 1995 m. vasario 27 d.–1995 m. kovo 26 d. Lietuvos policijos akademijos studento IV kurso mokomąją praktiką (1 mėnuo); 1996 m. sausio 15 d.–1996 m. balandžio 7 d. Lietuvos policijos akademijos studento V kurso studento stažuotę (2 mėnesiai 22 dienos); 1996 m. liepos 8 d.–1998 m. birželio 8 d. užimant Lietuvos policijos akademijos (šiuo metu – Mykolo Romerio universiteto) asistento pareigas (1 metai 11 mėnesių). Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-44 „Dėl teisėjų bei valstybės tarnautojų stažų perskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – Komisija) nuomone, į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpį nepagrįstai buvo įtraukti studijų Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiai, įskaitant mokomąją praktiką ir stažuotę, taip pat pedagoginio darbo laikotarpis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d., kai teisėjas dirbo dėstytoju universitete. Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. P-19 „Dėl priedų nustatymo teisėjams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ pareiškėjui 2013 m. sausio 1 d. nustatytas bendras stažas Lietuvos valstybei – 16 metų 10 mėnesių 6 dienų (į bendrą stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti įtrauktas pedagoginio darbo stažas, įgytas po 2002 m. liepos 1 d., o studijų Lietuvos policijos akademijoje laikas neįtrauktas), o finansų skyrius atlikęs paskaičiavimus nustatė, kad pareiškėjui permokėta 8 450,06 Lt suma ir šią sumą pareiškėjas turėtų grąžinti teismui. Toks įsakymas pažeidžia materialinę teisę, Konstitucijoje įtvirtintus teisėjų nepriklausomumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principus. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatantis Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) 5 straipsnis dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimo tiesiogiai nukreipia į Vyriausybės patvirtintas taisykles. Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 1-371 „Dėl Lietuvos policijos akademijos laikinojo statuto“ 5 punktu, 1991 m. redakcijos Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 punktu, Policijos įstatymo, galiojusio nuo 1990 m. gruodžio 21 d. iki 1991 m. gegužės 25 d., 5 straipsniu, Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 1 punktu ir daro išvadą, kad dirbdamas Lietuvos policijos akademijoje asistentu pareiškėjas buvo ir statutinis valstybės tarnautojas. Pareiškėjui einant statutinio valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos policijos akademijoje, tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo paskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Vadovaujasi šio nutarimo 4.2 punktu, nustatančiu, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Pagal Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6 punktą, į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. šie teisiniai santykiai analogiškai buvo sureguliuoti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 37 straipsnyje. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant: mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laiką (9 punktas). R. V. tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalimi ir aiškina, kad įstatymų leidėjas numatė, jog statutiniams valstybės tarnautojams į tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra įskaitomi Valstybės tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje apibrėžti laikotarpiai (taip pat ir mokslas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), sistemiškai aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytos vidaus tarnybos stažo sąvokos turinį ir šio stažo santykį su kitais įstatymų numatytais tikslais skaičiuojamu vidaus tarnybos pareigūno tarnybos laiku, yra konstatavęs, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas tik šiame įstatymo straipsnyje numatytais tikslais ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę; 2) suteikiant galimybę įsigyti kvalifikacinę kategoriją; 3) nustatant priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011; 2011 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-460/2011; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-16/201; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al46-1241/2010). Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnį, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis pareigūnui nustatomas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vidaus tarnybos stažas, kurį nustato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį nustato VTĮ, nėra tapačios sąvokos, nes įstatymo leidėjas į vidaus tarnybos stažo skaičiavimą pagrįstai įtraukia ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Todėl vidaus tarnybos stažas Lietuvos valstybei yra sudėtinė tarnybos Lietuvos valstybei stažo dalis. Paaiškina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje bylos Nr. A556-984/2008 yra konstatavusi, jog, jei iki tam tikro teisės akto įsiteisėjimo, asmeniui galiojusių teisės aktų buvo suteikta teisė – siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, ši teisė asmeniui turi būti išsaugota. Todėl būtina įvertinti iki tam tikro teisės akto įsigaliojimo buvusį teisinį reguliavimą, nes nustačius, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą tam tikri laikotarpiai turėjo būti įskaityti į pareiškėjo stažą, šie laikotarpiai, remiantis teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu bei socialinių garantijų principu, turėtų būti įskaitomi į pareiškėjo stažą ir šiuo metu. Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnis nustato valstybinių pensijų rūšis, t. y. išskiriama teisėjų valstybinė pensija ir pareigūnų bei karių valstybinė pensija ir kt. Nurodytos pensijos yra skiriamos valstybei ypatingai svarbioje tarnyboje dirbantiems asmenims, jas skiriant yra vertinamas asmenų tarnybos (darbo) stažas. Įstatymo leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Vidaus tarnybos statutą bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus, į tarnybos laiką, skirtą valstybinei pensijai gauti, iki 1995 m. sausio 1 d. yra įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Nuo 1995 m. sausio 1 d. jau įskaitomas Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemos įstaigose. Nustatant statutinio valstybės tarnautojo priedo už tarnybai Lietuvos valstybei stažo dydį, negali būti skirtingai traktuojamas vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas ir kuris skirtas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui apskaičiuoti, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato VTĮ. Remdamasis nurodytų teisės normų sisteminiu aiškinimu ir taikymu pareiškėjas daro išvadą, kad nepagrįstai ir neteisėtai, kaip buvusiam statutiniam valstybės tarnautojui, atsakovas neįskaičiavo vidaus tarnybos stažo, kurį nustato Vidaus tarnybos statutas, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kurį Vilniaus apygardos teismas jau buvo anksčiau įskaičiavęs, kai pareiškėjas pradėjo eiti teisėjo pareigas 2007 m.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teisme 2014 m. spalio 18 d. gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodyta, kad pareiškėjas palaiko skunde išdėstytą poziciją (b. l. 68).

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas yra dėl teisėjo darbo stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo, nuo kurio priklauso teisėjui apskaičiuojamas priedų dydis bei atostogų trukmė. Šis stažas įstatyme yra apibrėžiamas kaip stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti (Teisėjų atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymo „Dėl priedų nustatymo teisėjams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ Nr. P-19 dalį, kurioje pareiškėjui apskaičiuotas tarnybos stažas yra 16 metų 10 mėnesių 6 dienos, priedas procentais – 15 procentų (b. l. 8–9). Pareiškėjas mano, kad į stažą jam turėjo būti įskaityti laikotarpiai, kurių įskaitymas numatytas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje, nes šio straipsnio 3 dalis nustato, kad būtent taip turi būti skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas nustatant priedą už tarnybą pareigūnams. Tuo pačiu pareiškėjas teigia, kad perskaičiavus jo stažą, buvo pažeisti konstituciniai principai, mažinamos teisėjo socialinės garantijos, tai pažeidžia teisėjo nepriklausomumo principą.

Atsakovo įsakymas yra priimtas galiojant atitinkamam teisiniam reguliavimui, kuris nepasikeitė iš esmės ir šiuo metu. Ši teisinė bazė buvo nurodyta teismo pirmininko sudarytos komisijos 2013 m. gruodžio 10 d. išvadoje (b. l. 45–48): Teisėjų atlyginimo įstatymas (Nr. X-1771), VTĮ (Nr. VIII-1316), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 910, kuriuo patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės. Daroma išvada, kad teisėjo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skundžiamoje įsakymo dalyje apskaičiuotas teisingai, atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, todėl ginčijama įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas pateikia argumentaciją, pagal kurią ištarnautų Lietuvos valstybei metų skaičiavimas turi būti atliekamas taip pat tiek statutiniams pareigūnams pagal Vidaus tarnybos statutą, tiek teisėjams, t. y. jiems irgi taikant Vidaus tarnybos statuto ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatas. Su tokiu aiškinimu sutikti negalima. Teisėjų atlyginimų skaičiavimui ištarnautų Lietuvos valstybei metų sąvoka yra apibrėžta 2008 m. lapkričio 6 d. Teisėjų atlyginimų įstatyme X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos (1 punktas) ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (2 punktas). Tačiau ir iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojęs Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų” nustatė analogišką atlyginimų skaičiavimo būdą. Pagal šio įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos teismų teisėjų tarnybinius atlyginimus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisėjų darbo apmokėjimas buvo sureguliuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“. Teisėjo atlyginimą sudarė tarnybinis atlyginimas ir tarnybinio atlyginimo priedas už ištarnautą laiką (Nutarimo Nr. 666 1.1, 2.1 punktai ir 1, 2 priedai). Nutarimo 2.1 punkte buvo nustatyta, kad į teisėjo ištarnautus metus įskaitomas darbo prokuroru, tardytoju, advokatu ir notaru laikas, taip pat teisinio pedagoginio darbo laikas (asmeniui, turinčiam mokslo laipsnį). Taigi ir iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo nebuvo numatyta galimybė pareiškėjui į stažą įskaityti jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio (tiek būnant studentu, tiek asistentu, tiek stažuotės mokymosi metu laikotarpių), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tuo labiau, jeigu iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjui stažas buvo apskaičiuotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, pareiškėjas dėl to negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas VTĮ 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (toliau – Taisyklės). Taigi Lietuvos valstybei ištarnautas stažas turi būti apskaičiuotas vadovaujantis VTĮ 42 straipsniu. VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

Pareiškėjas į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas paskirtas 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1180, nuo šios datos jis ėjo teisėjo pareigas (b. l. 29). Iki stažo perskaičiavimo į teisėjo A. R. stažą buvo įskaičiuoti laikotarpiai: 1991 m. rugsėjo 1 d.–1995 m. sausio 1 d., kai jis buvo Lietuvos policijos akademijos studentas, 1995 m. vasario 27 d.–1995 m. kovo 26 d., kai būdamas Lietuvos policijos akademijos IV kurso studentas atliko mokomąją praktiką, 1996 m. sausio 15 d.–1996 m. balandžio 7 d., kai būdamas minėtos akademijos V kurso studentas atliko stažuotę, 1996 m. liepos 8 d.–1998 m. birželio 8 d., kai buvo Lietuvos policijos akademijos (šiuo metu Mykolo Romerio universitetas) asistentu, o taip pat ir laikotarpis, kuris įskaitytas į stažą ir šiuo metu – 1998 m. birželio 9 d.–2001 m. spalio 18 d., kai pareiškėjas buvo Lietuvos teisės akademijos doktorantas, bei 2001 m. spalio 19 d.–2002 m. liepos 1 d., kai ėjo Lietuvos teisės universiteto docento pareigas. Ginčas yra dėl laikotarpio, kai pareiškėjas mokėsi Lietuvos policijos akademijoje.

Ginčijamo įsakymo dalis atitinka Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir VTĮ 42 straipsnio nuostatas, nes mokymosi laikotarpis Lietuvos policijos akademijoje galėtų būti įskaitytas pareiškėjui į tarnybos stažą atlyginimo priedui gauti tik tuo atveju, jeigu jis eitų statutinio valstybės tarnautojo pareigas pagal pareiškėjo nurodomas Vidaus tarnybos statuto nuostatas.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatas teisėjo stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negalėjo būti skaičiuojamas, nes tai prieštarautų ir Teisėjų atlyginimų įstatymo, ir VTĮ aiškioms nuostatoms, kurios labai detaliai apibrėžia, kokie laikotarpiai įskaitomi į tokio pobūdžio stažą (Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, VTĮ 42 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis). Į tarnybos stažą Lietuvos valstybei teisėjui gali būti įskaitoma tik tarnyba einant minėtose VTĮ normose nurodytas pareigas. Nei VTĮ 4 straipsnio 1–4 dalyse, nei 4 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose, nei Taisyklėse nėra nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų mokymosi laikas galėtų būtų įskaitytas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus teisėjui. Nurodytų įstatymų normos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kadangi šiuo atveju aiškinamos administracinės teisės nuostatos, tuo labiau negali būti taikomos normos, kurios taikomos tik statutiniams valstybės tarnautojams. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo įskaityti pareiškėjo nurodomų mokymosi ir mokymosi stažuočių, mokomosios praktikos laikotarpių, kai pareiškėjas studijavo Lietuvos policijos akademijoje, į stažą už Lietuvos valstybei ištarnautus metus, skaičiuojamą teisėjui.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuota teisės taikymo taisyklė, kuri teigia, kad vidaus tarnybos stažas, kurį numato Vidaus tarnybos statutas, ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, kurį numato VTĮ, nėra tapačios sąvokos ir šių stažų skaičiavimą reguliuoja skirtingi įstatymai (žr. LVAT administracinės bylas Nr. A756-74/2010, A146-518/2010). VTĮ 4 straipsnis nustato, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems taikomos tik tos šio įstatymo normos, kurios išvardytos VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, arba tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Tačiau šis reguliavimas liečia tik statutinius valstybės tarnautojus, bet jis nenumato, kad statutiniams valstybės tarnautojams taikomos stažo skaičiavimo taisyklės, nustatytos Vidaus tarnybos statute, galėtų būti papildomai taikomos visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir teisėjams.

Priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas ėjo teisėjo pareigas, todėl pareiškėjui tarnybos stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio ir jame nurodytomis VTĮ nuostatomis.

Dėl stažo perskaičiavimo 2014 m. sausio 17 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-19. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad egzistuoja galimybė, jog jam reikės grąžinti ankstesniais metais per daug priskaičiuotą atlyginimo priedą, tačiau šioje byloje toks ginčas nėra sprendžiamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš pareiškėjo būtų reikalaujama grąžinti priedo permoką. Teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, nustatęs, kad stažas buvo skaičiuojamas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, turėjo pagrindą perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos taikyti šį stažą apskaičiuojant teisėjui atlyginimo priedą. Nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Taisyklių 9 punkto reikalavimų, kadangi pareiškėjas nesutiko su stažo perskaičiavimu (tai nurodyta atsiliepime, pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė), Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-44 „Dėl teisėjų bei valstybės tarnautojų stažų perskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija, kuriai pavesta patikrinti teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo stažus, naudojamus atlyginimams skaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., nustačius netikslumus, stažus perskaičiuoti (b. l. 30). Ši komisija 2013 m. gruodžio 10 d. parengė išvadą dėl teisėjo A. R. darbo stažo (b. l. 45–48), įvertino visą surinktą medžiagą. Ginčijamas įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į šios komisijos išvadą (iš dalies).

Todėl daroma išvada, kad stažas galėjo būti perskaičiuotas, perskaičiavimas atliktas tinkamai laikantis nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo.

Kiti pareiškėjo nurodomi argumentai (susiję su Policijos įstatymu, anksčiau galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais statutinių valstybės tarnautojų statusą, Lietuvos policijos akademijos statuto aiškinimu ir kt.), atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų detaliai nepasisakoma. Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, susijusiais su Konstitucinio Teismo jurisprudencijos taikymu šioje byloje. Neteisėtai nustatytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas negali būti pagrindu pripažinti, kad pažeidžiami pareiškėjo nurodomi konstituciniai principai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti visų pareiškėjo keliamų reikalavimų, taip pat ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjui atlyginimo priedą prie pareiginės algos, apskaičiuotą į darbo stažą įtraukus pareiškėjo skundo reikalavimuose nurodytus laikotarpius, kadangi nėra pagrindo šiuos laikotarpius įskaičiuoti į ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuojant teisėjo atlyginimo priedą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.