Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą atsakovams S. U., R. G., M. P., asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“ dėl lupikavimo, tretieji asmens G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesys į tai, jog teikdamas ieškinį teismui civilinio proceso tvarka, pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis), tačiau duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikta.

7. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismas sprendė, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju ne tik, kad neatitiktų proceso koncentracijos principų, šaliai numatytų pareigų tinkamo įgyvendinimo, bet ir būtų negalimas, todėl nutarė pareiškimą atsisakyti priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad parengtas ieškinys neatitinka jam keliamų turinio, įrodymų įforminimo reikalavimų, yra neaiškus jo pagrindas, o pagal suformuluotą reikalavimą (pripažinti atsakovus nusikaltus) yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

8.1. pareiškėjas 2025 m. lapkričio 21 d. Kaune pradėjo bylą pagal BK 182 ir 183 straipsnius R. G.. Buvo iškeltos jau dvi bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

12. Taigi, civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

14. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju susipažinus su pareiškimu, kuris buvo teiktas „dėl lupikavimo“ nustatyta, jog ano pareiškėjo atsakovai grubiausiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą ir antstolių profesinės etikos kodeksą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai verčiasi išskirtinėmis sąlygomis Kauno miesto savivaldybėje, kuri niekada negynė ir neatlygino miesto ir rajono gyventojams ir gyventojų (neatsiprašė). Žmogžudystės liudininkas S. R. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. gegužės 4 d. užpuolė pareiškėją prie Rimties laidojimo namų. Iki šiol jis yra nenubaustas. Kauno apylinkės teismas pareiškėjui negrąžintais pinigais disponuoja nuo 2001 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nurodo, jog remdamasis administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), prašo teismą pripažinti atsakovus nusikaltus ir įpareigoti grąžinti pinigus į jo sąskaitas.

16. Kaip ir minėta pirmiau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

17. Šiuo atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškimo turinio bei suformuluoto pareiškimo reikalavimo akivaizdu, jog pareiškėjas pareiškimu teismo prašo pripažinti atsakovus nusikaltus ir įpareigoti grąžinti pinigus į jo sąskaitas, t. y. pareiškėjas pareiškimu prašo pagal BK, kuris apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, pripažinti asmenis, nurodytus jo pareiškime, padarius nusikalstamas veikas.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Pažymėtina, kad esant aplinkybei, jog pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tokioje situacijoje, kai pats ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

20. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės jokių nesutikimo su apskųsta teismo nutartimi nenurodė, iš esmės apsiribojo neaiškių aplinkybių nurodymu.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo turinį ir jame suformuluotą reikalavimą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.