Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) atstovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu A. V. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 33 straipsnio2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinė nuobauda kam paskirta 1550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda be transporto priemonės ,,Belarus“ 1, be valstybinio numerio, konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 15 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – traktorių ,,Belarus“ 1, be valstybinio numerio ženklo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus – 2,64 promilės, neblaivumas. Transporto priemonės nesuvaldė, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino kapų tvorą. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127; 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad šiuo atveju skirti 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą alternatyvią papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą pagrindo nėra, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas, patikėdamas A. V. transporto priemonę remonto tikslais, elgėsi nerūpestingai, todėl pagrįstai galima teigti, jog duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, jog jo transporto priemonė bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti 2016 m. birželio 8 d. apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl transporto priemonės ir ją konfiskuoti. Apeliantas tvirtina, kad įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylose papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo - taikymo nesieja su transporto priemonės savininko atsakomybe dėl transporto priemonės panaudojimo padarant pažeidimą. Pabrėžia, jog vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai", pažymėjo, jog „<...> turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Laikinasis turto naudotojas ar valdytojas, priešingai sudarytai sutarčiai, daikto paskirčiai ar savininko interesams, tyčiniais ar neatsargiais veiksmais daiktą gali sugadinti, sunaikinti ar kitaip prarasti. Apeliantas nurodo, kad aplinkybė, jog A. V. jau kartą padarė KET pažeidimą su K. N. priklausančiu automobiliu, suponuoja išvadą, kad pastarasis negalėjo nežinoti jog pažeidėjas ir vėl gali panaudoti jam priklausančią techniką pažeidimui daryti, tačiau nebuvo pakankamai apdairus, paliko transporto priemonė e užvedimo raktelius, taip neapsaugojo savo turto nuo jo panaudojimo neteisėtiems veiksmams atlikti. Apeliantas tvirtina, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad automobilio savininkas K. N. ėmėsi kokių nors veiksmų apsaugoti savo turtą nuo neteisėto naudojimusi juo, ar automobilis būtų paimtas priešų jo valią, kas leistų spręsti apie situacijos išskirtinumą ir duotų pagrindo nekonfiskuotų transporto priemonės. ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš toki teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apelianto nuomone, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas atitiktų padaryto pažeidimo pobūdį bei būtų proporcinga ir teisinga administracinė nuobauda.Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą veiką, tačiau apeliaciniame skunde Institucija prašo teismo nutarimą pakeisti, paskiriant pažeidėjai sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Skundą nagrinėjantis teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apeliacinio skundo ribose.A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje visiškai pagrįstai, administracinė nuobauda jam paskirta teisingai. Šio pažeidimo padarymas, kai asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kauno apylinkės teismas pažeidėjai skyrė baudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tačiau alternatyvios nuobaudos – automobilio konfiskavimo, nutarė netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pažeidėjai administracinės nuobaudos kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas akcentavo, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į ATPK 30 straipsnio 2 dalis nuostatas: į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų administracinių nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui. Taikant administracinę nuobaudą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, taikant papildomą administracinę nuobaudą –transporto priemonės konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas taip pat turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas, A. V. padarė vairuodamas ne savo, o pažįstamam asmeniui, K. N. priklausančią transporto priemonę – traktorių. Iš jo parodymų teisme matyti, kad K. N. jo buvo paprašęs paremontuoti traktorių. Traktorius buvo paliktas K. N. priklausančiame sandėlyje. 2016 m. gegužės 15d. A. V. buvo neblaivus ir du vyrai jo paprašė pavežti, todėl jis nutarė pavairuoti traktorių. Liudytojas K. N. parodė, kad A. V. kartais paremontuoja jam techniką. Traktorių, su kuriuo A. V. padarė pažeidimą, buvo jam palikęs remontui. Jis A. V. traktoriumi naudotis leidimo nedavė. Šių asmenų nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais kitais duomenimis. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad A. V. kartą jau yra baustas už KET pažeidimus, kai vairavo K. N. priklausančią transporto priemonę, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. N. negalėjo žinoti apie jo turto panaudojimą ir jo veiksmai turtų būti vertinami kaip nerūpestingumas ir transporto priemonę konfiskuojama. Iš pažymos apie administracinius teisės pažeidimus matyti, kad iš tiesų A. V. 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturint tokios teisės, tačiau pažymoje nenurodytas automobilio savininkas ( b. l. 19). Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarime taip pat nėra duomenų, kam priklausė automobilis, kurį vairuodamas jis padarė pažeidimą( Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1387-888/2015). Institucija šio skundo teiginio taip pat nepatvirtino jokiais dokumentais, todėl teismas negali šio argumento laikyti faktine aplinkybe ir juo remtis. Pagal turimus duomenis, traktorius buvo paliktas A. V. suremontuoti ir K. N. leidimo traktoriumi važiuoti A. V. nedavė ir šis traktoriaus savininkui nesakė, kad jis juo važiuos. K. N. traktorių A. V. remontavo pirmą kartą. Nėra jokių duomenų paneigti ir apylinkės teismo argumentus, kad K. N. priklausančia technika A. V. niekada nėra naudojęsis ir ją vairavęs. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas, patikėdamas A. V. transporto priemonę remonto tikslais, elgėsi nerūpestingai, todėl pagrįstai galima teigti, jog duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, jog jo transporto priemonė bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad minėtos transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jam priklausančiu traktoriumi pasinaudos neblaivus, teisės vairuoti transporto priemones neturintis asmuo. Taigi, darytina išvada, kad traktoriaus savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl netaikytinas minėtos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti nėra jokio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.