- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- eA-1931-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01250-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Tadžikistano Respublikos
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tadžikistano Respublikos piliečio A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tadžikistano Respublikos piliečio A. T. (A. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Tadžikistano Respublikos pilietis A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S81029 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas jam (pareiškėjui) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodytų faktų teisiniu vertinimu. Pareiškėjui nepagrįstai pritaikytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) normos (50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 p., 5 p.), nes pareiškėjui nebuvo inkriminuoti fiktyvūs sandoriai.
2.2. Sprendime taikyta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 30 d., nors nuo 2022 m. liepos 1 d. galiojanti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija yra palankesnė pareiškėjui.
2.3. Migracijos departamentas Sprendime įvertino aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo, kaip neteisingų duomenų apie save pateikimą, Migracijos departamentas nusprendė, kad nebuvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Toks faktų interpretavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes Migracijos departamentui pateikta darbo sutartis liudijo apie visą darbo dieną su visu darbo užmokesčiu. Pareiškėjas negali būti atsakingas už darbo krūvį, nes darbo krūvį paskirsto darbdavys. Darbdavys, neužtikrindamas darbo krūvio, pažeidė darbo sutartį ir pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš darbdavio kompensacijos per darbo ginčų institucijas. Migracijos departamentas neprivalo pasiūlyti pareiškėjui darbo teisės pažeidimo gynybos atvejus, tačiau būtų užtekę informuoti pareiškėją, kad jo teisės pažeistos, ir nurodyti, kur pareiškėjui reikia kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo, ir Sprendimui nebūtų pagrindo.
2.4. Pareiškėjas buvo gavęs licenciją keleiviams vežti, kad nesėdėtų be darbo ir gautų pajamų.
2.5. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 129¹ punkto.
2.6. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Termolita“, 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
4.2. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą išduoti Leidimą laikinai gyventi, jis pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. rugpjūčio 31 d., įteiktas 2022 m. rugsėjo 2 d.
4.3. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Termolita“ įdarbintas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. ir jam du kartus per darbo UAB „Termolita“ laikotarpį po Leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo išmokėtas ne mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 230,98 Eur. Pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. buvo atleistas ir jam išmokėta atleidimo išmoka – 20,14 Eur.
4.4. Migracijos departamentas nėra įpareigotas ir neprivalo informuoti pareiškėjo apie tai, kad jo teisės pažeistos, ir nurodyti, kur pareiškėjui reikia kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybių, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta. Migracijos departamentui nėra nustatyta ir pareiga informuoti pareiškėją apie jo atleidimą iš darbo. Faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti Leidimą laikinai gyventi.
4.5. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
4.6. Pareiškėjas neįvykdė jam Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi.
4.7. Aprašo 129¹ punktas taikomas tuo atveju, jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais.
4.8. Migracijos departamentas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neprivalo taikyti tų teisės normų, kurių taikymo pageidauja pareiškėjas. Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Tadžikistano Respublikos piliečio A. T. (A. T.) skundą.
6. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavys – UAB „Termolita“, pareigos – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), darbo pradžia – 2021 m. lapkričio 16 d., numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1230,98, pragyvenimo lėšų šaltinis – atlyginimas ir komandiruotpinigiai.
6.2. UAB „Termolita“ 2022 m. gegužės 2 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, darbo laikotarpis – nuo 2021 m. lapkričio 16 d., pareigos – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 230,98.
6.3. 2023 m. lapkričio 1 d. gautas UAB „Termolita“ pranešimas, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. spalio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
6.4. 2024 m. vasario 27 d., patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis apie pareiškėją ir jo draudėjus (visas darbovietes), nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Termolita“ 2022 m. rugsėjo mėnesį išmokėtas darbo užmokestis – 713,65 Eur, 2022 m. spalio mėnesį – 202,32 Eur, 2022 m. lapkričio mėnesį – 0 Eur, 2022 m. gruodžio mėnesį – 10,9 Eur, 2023 m. sausio mėnesį – 0 Eur, 2023 m. vasario mėnesį – 564,30 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 1 604,88 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 1 094,88 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 1 519,57 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 1 156,48 Eur, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais darbo užmokestis nemokėtas, 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas atleistas ir jam išmokėta 20,14 Eur atleidimo išmoka.
6.5. Pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 25 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 p., 6 p., 35 str. 1 d. 2 p., 5 p., ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, nurodė, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Teismas akcentavo, kad išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
8. Teismas pažymėjo, kad Leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui tikslas buvo tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
9. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, teisėtai ir pagrįstai nustatęs, jog pareiškėjui mokamas mažesnis arba nemokamas darbo užmokestis nuo pat Leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, kad su pareiškėju nutraukta darbo sutartis ir kad pareiškėjas įregistravo individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavėžėjimo veiklą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.
10. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju.
III.
11. Pareiškėjas Tadžikistano Respublikos pilietis A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes vienoje vietoje nurodoma, kad pareiškėjas negauna pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o kitoje vietoje teigiama, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą.
12.3. Darbdavys nemokėjo pažadėto atlyginimo, galiausiai atleido pareiškėją iš darbo. Pareiškėjui neaišku, kaip šios aplinkybės koreliuoja su neteisingų duomenų pateikimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turi įsigilinti į šią aplinkybę ir ją įvertinti.
Šalies argumentai
12.4. Pareiškėjas buvo pateikęs Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį po to, kai buvo atleistas iš darbo, tačiau Migracijos departamentas atsisakė leisti keisti darbdavį. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė ir byla yra nagrinėjama Regionų administraciniame teisme. Pareiškėjas deda visas pastangas dirbti pagal Leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentas neleidžia to įgyvendinti.
12.5. Atsakovas turėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto naująją versiją, nes ji yra palankesnė pareiškėjui.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti galioti.
14. Atsakovas pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Tadžikistano Respublikos piliečio A. T. (A. T.) skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S81029 panaikinti pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nustatęs, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi pagal jo prašyme išduoti šį leidimą duomenis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Termolita“, kurioje pagal išduotą Leidimą laikinai gyventi pareiškėjas turėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir gauti kas mėnesį 1 230,98 Eur atlyginimą, 2023 m. spalio 31 d. nutraukė su pareiškėju 2021 m. lapkričio 16 d. sudarytą darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; pareiškėjas įregistravo individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavėžėjimo veiklą.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovo Sprendimas turėjo būti panaikintas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal bylos įrodymus 2022 m. liepos 5 d. pareiškėjas padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, jog darbdavys – UAB „Termolita“, pareigos – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), darbo pradžia – 2021 m. lapkričio 16 d., numatomas darbo užmokestis – 1 230,98 Eur per mėnesį, pragyvenimo lėšų šaltinis – atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Dėl tokių pat pareiškėjo darbo sąlygų UAB „Termolita“ išdavė tarpininkavimo raštą. Pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, o UAB „Termolita“ 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė su pareiškėju darbo sutartį. Ši darbo sutartis nutraukta 2023 m. spalio 31 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjui darbdavys tik du kartus yra sumokėjęs 1 230,98 Eur darbo užmokestį, kitu laikotarpiu buvo mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis arba iš viso nebuvo mokamas (2022 m. lapkričio mėnesį, 2023 m. sausio mėnesį, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis). Pareiškėjas atsakovui 2023 m. spalio 4 d. teikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Autokaravanas“, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šis atsakovo sprendimas yra apskųstas ir byla nagrinėjama Regionų administraciniame teisme, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad tokia byla nėra nagrinėjama Regionų administraciniame teisme, nes pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti (žr. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-9114-780/2024). Pagal 2024 m. kovo 16 d. Licencijų informacinės sistemos duomenis, pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 25 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
18. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).
20. Šioje byloje taikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), nes 2022 m. birželio 30 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1277 56 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo sąlygų atitiktis tikrinta jau įsigaliojus materialinio teisinio pobūdžio pakeitimams, t. y. buvo pradėtos ir atliekamos procedūros po pakeitimų įsigaliojimo (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1543-442/2024).
21. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
22. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad darbo sutartis yra nutraukta ir nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų išimčių, t. y. nėra nustatyti šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodyti atvejai, taip pat, kad pareiškėjas turėjo bedarbio statusą, kt., todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas dėl to, kad su juo nutraukta darbo sutartis.
23. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas po Leidimo laikinai gyventi išdavimo nedirbo pagal sąlygas, dėl kurių buvo išduotas šis leidimas, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinimo dirbti UAB „Termolita“ ir gaunamo uždarbio šioje įmonėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai, gaunami šioje įmonėje, jis kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo, nedirbo (darbo sutartis nutraukta dėl pareiškėjo kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; kt.).
24. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Aprašo 8.3 punktas nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
25. Akcentuotina, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2022 metais (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 730 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.
26. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas Sprendimą priėmė atlikęs patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjas UAB „Termolita“ visą laiką nevykdė darbo funkcijų, kurioms vykdyti buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, jam nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o gautos pajamos nesudarė privalomo 1 MMA, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis pragyventi Lietuvoje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Ši išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir laikantis ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
27. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Termolita“ jam nemokėjo pažadėto atlyginimo, o paskui jį atleido iš darbo, nurodomos aplinkybės, susijusios su jo siekiu pakeisti darbdavį, pastangomis dirbti kitą darbą ir gauti pajamas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Tadžikistano Respublikos piliečio A. T. (A. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.